Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-581-538/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
e2A-581-538/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
Ž. Š.
Atsakovas
T. K.
Civilinė byla Nr. e2A-581-538/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01691-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaidų už parduoto daikto trūkumų pašalinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1199 eurų nuostolių už automobilio kokybės trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-11-04 ieškovas Ž. Š. ir atsakovas T. K. sudarė transporto priemonės pirkimo — pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nusipirko atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę — automobilį S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-01-11 ieškovas kreipėsi į specializuotą ,Subaru“ automobilių servisą UAB „Japoniškų automobilių servisas“, esantį J. K. g. 1, Vilnius, dėl prasto automobilio salono šildymo ir kylančios temperatūros automobilio variklio aušinimo sistemoje. Ieškovo prašymu, minėtame automobilių servise buvo atlikta automobilio apžiūra, kurios metu buvo nustatyti automobilio variklio defektai: variklio galvučių tarpinių sandarumo defektas (variklio išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą), variklio švaistiklinių guolių laisvumas. Taip pat automobilio variklio ardymo metu nustatyta, kad variklio cilindrų bloko modelis neatitinka automobilio modelio pagal pagaminimo metus. Automobilyje esantis variklio cilindrų bloko modelis yra nuo senesnio „Subaru“ automobilių modelio, t. y. 1999 m. variklio cilindrų bloko modelis, esantis automobilyje, neatitinka 2003 metų automobilių „S. L.“ gamyklinės komplektacijos ir į automobilį galėjo būti įmontuotas tik iš esmės perdarius automobilio variklį. Pažymėjo, kad atsakovas sudarydamas sutartį, turėjo įstatyme nustatytą pareigą garantuoti, kad parduodamas automobilis atitinka sutartyje ir automobilio registracijos dokumentuose nustatytus automobilio kokybės reikalavimus arba turėjo informuoti ieškovą apie paslėptus automobilio trūkumus, tačiau automobilio paslėpti trūkumai nebuvo nurodyti sutartyje ar kitaip aptarti žodžiu sudarant sutartį. Teigė, kad ieškovui sutarties pagrindu buvo perduotas automobilis, neatitinkantis jo registracijos dokumentuose nustatytą kokybės reikalavimų. Automobilio viena iš pagrindinių dalių variklis buvo perdarytas, panaudojant kito modelio 1999 metų „S. L.“ automobilio variklio dalis — variklio cilindrų bloką. Automobilio 1999 metų modelio „S. L.“, variklio cilindrų blokas, jo jungiamosios dalys bei tvirtinimo elementai neatitinka 2003 metų modelio „S. L.“ automobilio variklio gamyklinės komplektacijos dalių, todėl senesnio modelio dalis galima įmontuoti į naujesnio modelio automobilį tik mechaniškai perdarius gamyklines atskirų modelių variklių dalis. Pažymėjo, kad ieškovas pirkdamas automobilį buvo rūpestingas ir atidus, ėmėsi visų įmanomų priemonių patikrinti automobilio kokybę. Automobilio techninė būklė buvo patikrinta Klaipėdos techninės apžiūros centre UAB „Transkoma“ ir buvo nustatyti smulkūs automobilio defektai, dėl kurių atsakovas sumažino automobilio kainą, tačiau automobilio variklio trūkumai negalėjo būti nustatyti nei automobilio apžiūros metu Klaipėdos techninės apžiūros centre, nei kuriame kitame specializuotame automobilių servise, nes minėtus trūkumus galima buvo pastebėti tik išardžius variklį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017-12-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš Ž. Š. 700 eurų bylinėjimosi išlaidų T. K..Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2017-12-11 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Ž. Š. ieškinį tenkinti; priimti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos papildomus įrodymus - 2018-01-10 UAB „JMA centras“ techninio konsultanto A. V. atsakymą/paaiškinimą; priteisti iš atsakovo T. K. ieškovo Ž. Š. apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad sprendime turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jis yra pagrįstas, nes dėl daugelio ieškovo nurodytų aplinkybių teismas iš viso nepasisakė, byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog automobilio kokybės atitikimą sutarties ir jo kokybės dokumentuose nustatytiems reikalavimas galima konstatuoti vien tik nustačius aplinkybę, kad jo perdavimo ieškovui metu automobilį galima buvo naudoti pagal tikslinę paskirtį - važiuoti. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsakovo (ne)žinojimą dėl pagal sutartį perduoto automobilio kokybės ir komplektacijos neatitikimo susiejo su atsakovo kaltės nebuvimu kaip atsakovo civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe, taip nepagrįstai išplėtė ieškovo įrodinėtų aplinkybių apimtį, pažeisdamas proceso šalių lygybės ir proporcingumu principus, visą byloje įrodinėtinų aplinkybių naštą perkėlė ieškovui. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių dokumentų bei liudytojo V. K. teismo duotų paaiškinimų visuma patvirtina, jog ieškovas įrodė, jog automobilis iki jo perdavimo ieškovui neatitiko sutartyje ir automobilio dokumentuose nustatytos automobilio gamyklinės komplektacijos. Ieškovo įsitikinimu, automobilis jau jo perdavimo atsakovui momentu, neatitiko jo komplektacijos reikalavimų, todėl minėtas liudytojas į klausimus atsakinėjo taip, kad pats ateityje išvengtų atsakomybės ir jam regreso tvarka nereikėtų atlyginti atsakovo patirtų nuostolių. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas dar net iki ieškinio pateikimo 2017-06-14 iš paties V. K. žinojo apie degimo paankstinimą, todėl apelianto argumentai dėl naujų įrodymų prijungimo būtinybę dabartiname etape yra teismą klaidinantys ir nepagrįsti. Mano, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad į automobilį buvo įmontuotas 1999 metų variklio modelio cilindrų blokas, nepateikė nė vienos fotonuotraukos prieš išardant variklį, kur matytųsi, koks variklio cilindrų blokas įmontuotas, parodant skirtumus nuo turėtai būti gamintojo numatyto variklio ir pan. Apeliantas nepateikė išardyto variklio fotonuotraukų, kuriose matytųsi sugadintos dalys, todėl kyla pagrįstos abejonės nurodytų aplinkybių buvimu. Teigia, kad pardavimo metu automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo pareiškimus dėl daikto kokybės, be to, automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (ridos, metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami - automobiliui buvo 13 metų, todėl tikėtis, kad jo mazgai bus ilgaamžiai, nebuvo pagrindo. Pažymi, kad objektyvūs duomenys patvirtina, kad šiuo automobiliu atsakovas nuvažiavo virš 30 000 km ir jokių automobilio gedimų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, apelianto pateikti papildomi įrodymai priimami.Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. K. nurodė, kad užsiima automobilių prekyba, automobilis „S. L.“ buvo nupirktas Vokietijoje. Kadangi buvo sugedęs jo variklis, jis nupirko senesnio modelio „S. L.“ variklį ir jį pakeitė. Automobilį pardavė T. K., kuriam žodžiu pasakė, kad pakeistas variklis. Taigi V. K. pripažino, kad keitė automobilio „S. L.“ variklį, tačiau atsakovas šių aplinkybių nepripažįsta, neigia, kad V. K. buvo jį informavęs apie pakeistą automobilio variklį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad esant palankiam ieškovui sprendimui, šis sprendimas turėtų įtakos V. K. teisėms ir pareigoms, todėl bet kokiu atveju šioje byloje būtina pasisakyti dėl V. K. teisių ir pareigų, atsiradusių pardavus automobilį „S. L.“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, taigi šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Taigi V. K. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti šalių nurodytų argumentų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė