Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2018 m. spalio 9 d., apie 20.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 ‰ girtumo laipsnis) žodinio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė motiną V. G., po ko viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir pradėjo spausti, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną V. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartoja retai. Santykiai su mama geri. Prieš kelis metus buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. smurtavo prieš mamą. Jis buvo įtariamasis, bet tyrimai buvo sujungti ir nutraukti susitaikius. 2018-10-09 dienos metu su mama susitiko mieste. Apie 18.00 val. abu grįžo namo. Namuose vienas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Išgėrė daug ir neprisimena paties konflikto su mama. Prisimena, kad vartojo alkoholinius gėrimus virtuvėje, o vėliau ką prisimena, tai, kad jį žadina policijos pareigūnai. Jis miegojo savo kambaryje. Buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Kaltu prisipažįsta, nes tiki mamos žodžiais, tiki, kad prieš ją smurtavo. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 27).

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name kartu su sūnumi M. G.. Sūnus yra bedarbis, alkoholį vartoja kasdien, be pertraukų. Būdamas girtas sūnus tampa agresyvus, tuo metu jo veiksmai tampa neprognozuojami. Sūnus ankščiau prieš ją smurtavo, dėl šių įvykių yra kreiptasi į policiją. 2018-10-00 apie 20.00 val. grįžusi po darbo, namuose rado visiškai neblaivų sūnų. Paklausus jo ar jis valgys vakarienę, pastarasis be jokios priežasties pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Išsirutuliojus konfliktui, sūnus būdamas virtuvėje, abiem rankomis pradėjo ją stumdyti, ji vieną kartą atsitrenkė į šaldytuvą. Po ko jis pagriebė viena ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti. Ji pajutusi skausmą pradėjo garsiai šauktis pagalbos, tai išgirdęs sūnus ją paleido. Ji iš karto iškvietė policiją. Sūnus iki policijos atvykimo buvo savo kambaryje. Šiuo metu jai ant dešinės alkūnės yra matomas nubrozdinimas. Nuo teismo medicininės ekspertizės ji atsisako (b. l. 7-9).

Iš esmės tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulio R. Š. 2018-10-09 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 16-17) bei nukentėjusiosios pareiškime (b. l. 18).

Tyrimo metu įvykio vieta buvo apžiūrėta, darytos foto nuotraukos (b. l. 10-13).

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad M. G. 2018 m. spalio 9 d. 22.36 val. nustatytas 2,51 ‰ neblaivumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis M. G. neneigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo šeimos narį – motiną bei tokiais savo veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia detalūs nukentėjusiosios V. G. parodymai apie tai, jog kilusio konflikto metu sūnus abiem rankomis pradėjo ją stumdyti, ji vieną kartą atsitrenkė į šaldytuvą, po ko jis pagriebė viena ranka jai už kaklo ir pradėjo spausti, ji pajutusi skausmą pradėjo garsiai šauktis pagalbos, ir tai išgirdęs sūnus ją paleido, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad M. G., būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. G. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi M. G. smurtavo prieš savo motiną, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad M. G. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kartu prašė ją mažinti (b. l. 44).

Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. G. – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant tam tikrus įpareigojimus. Skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu minėtos atsakomybės priemonės, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos ir adekvačios.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2018 m. spalio 10 d. M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 29). Ji paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

LR BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka M. G. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 9 d. 22.36 val. iki 2018 m. spalio 10 d. 14.03 val. (vieną dieną) (b. l. 23-24). Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65, 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 9 d. 22.36 val. iki 2018 m. spalio 10 d. 14.03 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.