Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Grigorijaus Leonovo bei nuteistojo R. B. gynėjos advokatės Aidos Lilijos Krukonienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

- V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 20 metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų. Bausmę paskirta atlikti pirmus 5 metus - kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos namuose;

- R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 20 metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004-03-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2004-05-20 nuosprendžiu, paskirta ir pilnai atlikta, bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų. Bausmę paskirta atlikti pirmus 5 metus - kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos namuose.

Iš V. G. ir R. B. solidariai priteista: 2537 Lt M. B. ir 50 000 Lt D. B. bei 178,86 Lt proceso išlaidų valstybei.

Iš V. G. ir R. B. priteista po 15 000 Lt iš kiekvieno D. B. neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir nuteistojo V. G. ir jo gynėjo bei nuteistojo R. B. gynėjos apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir R. B. nuteisti už tai, kad 2003 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., Kėdainių raj., Vencgalių kaimo teritorijoje, iš anksto susitaręs daryti labai sunkų nusikaltimą ir veikdami organizuotoje grupėje, kurioje kiekvienas grupės narys atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė kitą žmogų – V. B. .

Be to, jie nuteisti už tai, kad 2003 m. gruodžio 28 d., apie 17 val., Radviliškio raj., Vakarų kaimo ribose esančiame miške, iš anksto susitaręs su E. D. daryti nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sunaikino, - t.y. sudegino didelės (51450 Lt) vertės svetimą D. B. turtą.

Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nurodo, jog nuosprendis neatitinka BPK 302-307 str. str. nuostatų. Teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė BPK 305 str. l d. 1 p. reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodytų išaiškinimų. Teismas nuosprendyje nurodė tik nusikalstamos veikos padarymo laiką ir vietą, tačiau nenurodė nusikalstamos veikos turinio, t.y. kokias konkrečias nusikalstamas veikas ar neveikimą atliko V. G., be to, nuosprendyje nėra tinkamos bei išsamios įrodymų analizės. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys duomenys gauti teisėtu būdu, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais. Nurodo, kad renkant ir fiksuojant daiktinius įrodymus - pirštines ir kulkas, buvo padaryti BPK pažeidimai. Be to, nuosprendyje nuosekliai neišdėstyti įrodymai, neatskleistas jų tarpusavio ryšys bei nepadaryta išvadų, patvirtinančių V. G. kaltę ar kitas aplinkybes.

Teismas taip pat pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 str. 5 d. reikalavimus. Teismas atmetė gynybos prašymą iškviesti apklausai specialistus, tyrusius kulkas, teismo med. ekspertą, bei atlikti eksperimentą ryšium su kilusiais įtarimais, ar pristatytos kulkos yra tos, kurios buvo išimtos įvykio vietose, ir konstatavo, kad teismui nekyla abejonių dėl kulkų priklausomybės. Tokiu būdu, teismas, neišnagrinėjęs bylos ir neištyręs visų byloje esančių įrodymų, davė jiems įvertinimą, tuo sukeldamas abejonių dėl teismo nešališkumo. Be to, teismas, konstatuodamas, kad prašymais yra siekiama vilkinti bylos išnagrinėjimą, parodė ir savo išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį ir gynybą. Be to, teismas, bylos nagrinėjimo metu, gavęs prokuroro prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, nesilaikė BPK 256 str. numatytų reikalavimų. Teismas apie tokį prašymą nepranešė nei kaltinamajam, nei kitiems proceso dalyviams, tuo pažeidė BPK 44 str. 7 d. nuostatas. Mano, kad tai yra esminis BPK pažeidimas.

Be to, apeliantų manymu, V. G. turėtų būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Nurodo, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo rastas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo 7 vienetai pirštuotų, baltos spalvos guminių pirštinių. Įvykio vieta buvo fotografuojama, tačiau pirštinės apžiūrėtos nebuvo, jos nenufotografuotos ir įstatymų nustatyta tvarka neįformintos. Pirmą kartą apie pirštines nurodoma 2004-06-11 specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad pirštinės pažymėtos Nr.1-6 yra iš skaidrios permatomos gumos, Nr.6 - suplyšusi, Nr.7- iš gelsvos gumos, nors įvykio vietoje rastos pirštinės visos buvo baltos spalvos. Iš 2005-04-06 specialisto išvados matyti, kad vyro biologiniai pėdsakai rasti ant pirštinės Nr.6 priklauso V. G., tačiau minėtos pirštinės atliekant biologinius tyrimus taip pat nebuvo fotografuojamos. Pirmą kartą pirštinės apžiūrėtos ir įformintos įstatymų nustatyta tvarka tik 2005-04-22, t.y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų. Teisme pirštinės taip pat apžiūrėtos nebuvo. Todėl, apeliantų manymu, pirštinės, paimtos įvykio vietoje, ir pirštinės, apžiūrėtos specialisto po pusės metų bei tyrėjo po pusantrų metų, gali būti ne tos pačios, todėl jos negali būti pripažįstamos įrodymais, taip pat negali būti pripažįstama įrodymu ir specialisto išvada.

Be to, nustatyta, kad sudegintas automobilis buvo pirktas iš V. G. V. G. paaiškino, kad jis nežino kaip minėtos pirštinės atsidūrė įvykio vietoje, tačiau nurodė, kad minėtam automobiliui buvo naudojamas dyzelinis kuras, todėl jį užpilant, jis naudodavo gumines pirštines, kurios gulėjo automobilio bagažinėje, todėl pardavus automobilį, pirštinės galėjo likti B. automobilyje. Apeliantai mano, kad žudikai, žinodami minėtas aplinkybes, tyčia galėjo palikti pirštines įvykio vietoje, tikslu apkaltinti V. G.

Teismui apžiūrai buvo pristatyti daiktiniai įrodymai – šoviniai, tačiau iš pateiktų daiktinių įrodymų nematyti, kaip jie yra fiksuojami ir apskaitomi, kaip identifikuojami. R. B. buto apžiūros metu buvo pastebėta iškirsta parketlentė, o po ja rastas šviesios spalvos metalo objektas, panašus į 9 mm kulką. Apžiūros metu buvo fotografuojama, tačiau nufotografuotos yra tik grindys su pažeidimais, o paties daiktinio įrodymo - kulkos, nėra. Kulkos aprašymas užfiksuotas ir ji nufotografuota 2003-10-28 specialisto išvadoje. Tačiau iš minėto aprašymo matyti, kad kulka geltona ir 7,7mm, o ne 9 mm, kaip nurodyta apžiūros protokole. Be to, nei iš specialisto išvados, nei iš pridėtos fotonuotraukos nematyti, kad kulka būtų deformuota. Apeliantų manymu, kulka po šūvio į parketlentę privalėjo deformuotis, tačiau teismas atmetė gynybos prašymą atlikti eksperimentą – bandymą. Iš 2004-01-05 specialisto išvados Nr.41 bei fotonuotraukos matyti, kad kulka, išimta iš V. B. lavono, yra deformuota. Tačiau iki pateikiant minėtą kulką specialistui, ji ikiteisminio tyrimo pareigūnų nei apžiūrėta, nei aprašyta, nurodant jos požymius, nebuvo. Taip pat neatitinka tikrovės įtariamojo D. parodymai apie tai, jog prie suklupusio B. pribėgo V. G. ir iššovė jam į galvą. Byloje esančiame 2003-12-30 papildomame įvykio apžiūros protokole užfiksuota, jog l m atstumu nuo melioracijos griovio šlaito rasta tūtelė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikta kulka, išimta iš B. lavono, ir kulka, rasta Br. bute, buvo iššautos iš vieno ginklo. Taip pat nurodyta, kad nėra požymių, nurodančių, jog kulka, išimta iš lavono, ir rasta tūtelė prieš šūvį sudarė vientisą šovinį. Todėl, apeliantų manymu, esant minėtiems prieštaravimams ir jų nepašalinus, teismui nebuvo pagrindo remtis specialisto išvada ir D. parodymais dėl V. G. dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Be to, teismas, grįsdamas V. G. kaltę, rėmėsi mobilaus ryšio telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad abonento numeris 8-659-49799, kurio naudojosi V. G., tiek abonento numeris 8-659-49797, kuriuo naudojosi R. B., užfiksuoti celėse, esančiose netoli tos vietovės, kur buvo nužudytas V. B. . Teisme V. G. paaiškino, kad pas Br. jis buvo 2003-12-27, o ne 28 d., ir kad jis turėjo 5 telefonus, tačiau minėtas numeris jam nepriklausė. Tačiau teismas nepareikalavo iš UAB ,,Bites GSM“ duomenų, kas yra Nr.8-659-49799 abonentas, o rėmėsi tik operatyvine pažyma. Apeliantų manymu, neišaiškinus, kas buvo minėto numerio abonentu, teismas neturėjo pagrindo remtis telefoninių pokalbių išklotinėmis.

Taip pat teismas V. G. kaltę grindė ir kito įtariamojo E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau jo parodymai nėra nuoseklūs, be to, jie nepatvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Pirmos apklausos metu 2004-02-12 E. D. nieko neaiškino apie minėtų nusikaltimų padarymą. Vėliau savo nuoširdžiame prisipažinime, nurodė aplinkybes, susijusias su automobilio padegimu, tačiau nieko nepaaiškino apie įvykdytą V. B. nužudymą. Tą patį jis nurodė ir 2004-03-09 apklaustas įtariamuoju. 2004-03-10 E. D. apklaustas teisme, paaiškino ir apie įvykdytą V. B. nužudymą. Be to, E. D. parodė, kad V. G. buvo paėmęs jo telefoną ir skambino J. Apeliantų manymu, tokie E. D. paaiškinimai yra nelogiški, nes E. G. turėjo savo telefoną ir jeigu jis būtų buvęs įvykio vietoje, jam nereikėtų skambinti iš D. telefono. Apeliantai mano, kad E. D. buvo įvykio vietoje nužudant B. ir galbūt jis buvo vienas iš vykdytojų, o žinodamas, kad pagal išklotines bus galima nustatyti jo buvimo vietą nužudymo laiku, apkalba V. G. .

Be to, E. D. žinojo ir tą faktą, kad V. B. naudojasi automobiliu, kuris anksčiau priklausė V.G., todėl nepaneigta galimybė, kad ir pirštines iš V. B. automobilio prieš jį sudeginant galėjo palikti E. D. , kad būtų galima apkaltinti V. G. nužudžius V. B. E. D. parodė, kad po automobilio padegimo, V. G. buvo apdegęs veidą, todėl jam buvo perkami vaistai. Tačiau šie E. D. parodymai paneigti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad jokių apdegimo požymių ant V. G. veido nerasta. Apeliantų manymu, esant prieštaringiems E. D. parodymams bei nesant galimybės jų patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat juos neparvirtinus kitais objektyviais įrodymais, teismui nebuvo pagrindo jais remtis.

Taip pat, apeliantės manymu, teismas neteisingai vertinto specialisto išvadą Nr. 41. Tyrimas buvo atliktas nepilnai, nesilaikant nustatytos tvarkos. Specialistas tyrė vienus objektus, nelygindamas realiai su kitais, o išvadą davė apie visus objektus, remdamasis tik aprašymu. Išvada, kad ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai, esantys ant kulkos, rastos V. B. lavono galvoje ir ant kulkos, rastos R. B. bute, sutampa, yra gauta ne įstatymų nustatyta tvarka. Butas, kuriame buvo rasta kulka, nepriklauso R. B. , jame ilgą laiką niekas negyveno, jis buvo remontuojamas. Be to, R. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl šaudmenų laikymo nebuvo pradėtas, teismo nuosprendžiu jis dėl to kaltu nepripažintas, tačiau teismas nuosprendyje nurodo, jog minima kulka priklausė R. B., kaip ir V. B. galvoje rastoji.

Be to, nenustatyta ar būtent ta pati kulka išimta iš buto buvo saugoma LPKTC. Kėdainių raj. apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr.66-1-1157-03/2003 apžiūros protokole nurodomi kulkos požymiai visiškai nesutampa nei dydžiu, nei spalva, nei išoriniais pažeidimais su tais požymiais, kurie nurodomi specialisto išvadoje Nr.5802. Įvykio vietoje kulka nebuvo nufotografuota. Byloje esančioje foto lentelėje užfiksuota tik grindų vieta iš kur ji išimta. Abejones kelia ir minimos kulkos įpakavimas bei registravimas paliekant ją saugoti LPKTC neatskleistų nusikaltimų kulkų ir tūtelių kolekcijoje. Atžymų apie tai nėra. Todėl apeliantės manymu, kulka, aprašyta 2003 10 28 specialisto išvadoje Nr. 5802, negalėjo būti V. B. nužudymo byloje tyrimo objektu ir įrodymu. Kulka, išimta iš V. B. galvos ir aprašyta 2004 01 05 specialisto išvadoje Nr.41, taip pat nėra R. B. dalyvavimo nužudant V. B. tiesioginis įrodymas. Nuosprendyje nurodoma, kad R. B. šovė V. B. į koją, o minima kulka išimta iš galvos. Jokie kiti tyrimai atlikti nebuvo ir jokie įrodymai, patvirtinantys R. B. sąlytį su kulkomis, nesurinkti. Todėl šis nuosprendyje nurodytas R. B. kaltės įrodymas yra deklaratyvus. Apeliantės manymu, neesant įrodymų, patvirtinančių galimą prielaidą, jog sutampa ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai ant abiejų paminėtų kulkų, specialistų išvados negali būti laikomos R. B. kaltės įrodymu.

Apeliantė pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta R. B. versija. R. B. tvirtino jog nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo, buvo kitoje vietoje ir su kitais asmenimis, o E. D. jį apkalba. Tai patvirtino liudytojai T. M., A. V., A. Ž., D. Š., I. Ch., K. M., I. Š., J. Š., L. B., J. K. Tačiau teismas vertino tik R. B. kaltinančius įrodymus ir neaptarė bei neįvertino jį teisinančių parodymų, tuo teismas pažeidė BPK 328 str., 310 str. reikalavimus bei neperkėlė įrodinėjimo pareigą R. B. Be to, teismas, atmesdamas visą eilę gynybos pareikštų prašymų, suvaržė R. B. teisę gintis nuo kaltinimo, bei pažeidė lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principus. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti ekspertizę kulkoms ištirti, taip pat prašymą pakartotinai į teismo posėdį iškviesti ir apklausti specialistą. Pažymi, kad be specialisto papildomos apklausos nebuvo galimybės suformuluoti klausimus ir pateikti prašymą paskirti ekspertizę. Tuo, apeliantės manymu, buvo pažeistas rungimosi principas ir EŽTK 6 str. reikalavimai. Neatlikus ekspertizės, abejonės dėl kulkų liko neapšalintos, o nuosprendis grindžiamas tik specialistų išvadomis, o ne ekspertizės aktu. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimų požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji D. B. prašė visus apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo V. G. gynėjas prašė jo ir jo ginamojo V. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nes ją išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Šis apeliantų teiginys pagrįstas. Teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodytų išaiškinimų. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomos įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką (minėto nutarimo 3.1.3 p.).

Apygardos teismas aprašomosios apkaltinamojo nuosprendžio dalies nustatomajame skyriuje nurodė, kad R. B. ir V. G. 2003-12-28 apie 15 val., Kėdainių raj. Vencgalių kaimo teritorijoje, iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą ir veikdami organizuotoje grupėje, kurioje kiekvienas grupės narys atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė kitą žmogų – V. B. R. B. , V. G. ir E. D. 2003-12-28 apie 17 val., Radviliškio raj. Vakarų kaimo ribose esančiame miške, iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje tyčia sunaikino, - t.y. sudegino didelės (51.450 Lt) vertės svetimą D. B. turtą.

Teismas taip formuluodamas nuosprendžio nustatomąją dalį apsiribojo tik apibendrinančių faktų konstatavimu ir nenurodė kiekvieno iš dalyvavusių nusikaltimų padaryme asmenų veiksmų, jų apimtis, nenurodė nusikalstamos veikos padarymo būdo ir motyvų (nužudymo epizode), nenurodė koks konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis svetimas turtas buvo sunaikintas (tyčinio turto sunaikinimo epizodas).

Taigi apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų. Šių nuosprendžio trūkumų apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui tektų suformuluoti apeliantams – nuteistiesiems R. B. ir V. G. naujus kaltinimus, nustatyti kaip kiekvienas iš jų dalyvavo padarant kvalifikuotą tyčinį V. B. nužudymą, nustatyti nužudymo motyvus ir būdą. Turto sunaikinimo epizode taip pat reikėtų nustatyti kiekvieno iš dalyvavusių darant šią nusikalstamą veiką asmenų atliktų veiksmų apimtį, nustatyti koks konkrečiai turtas jų veiksmais sunaikintas. Tačiau naujai suformuluoti nuosprendžio nustatomąją dalį apeliacinės instancijos teismas negali, nes byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus ir tai, akivaizdu, sunkintų nuteistųjų padėtį bei prieštarautų BPK 320 str. 4 d. nustatytai apeliacinio proceso nuostatai. Pirmos instancijos teismo nuosprendžių trūkumams pašalinti apeliacinės instancijos teisme yra numatyti riboti procesiniai mechanizmai, t.y. nuosprendžio pakeitimas, naujo nuosprendžio priėmimas ar bylos nutraukimas. Tokių sprendimų šioje byloje priėmimas negalimas. Kolegija konstatuodama, kad Panevėžio apygardos teismas nesuformulavo apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 1 p., daro išvadą, kad apygardos teismas, nuosprendyje pateikdamas abstrakčius sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos aprašymus bei žinodamas, kad tokias teismo klaidas ir nuosprendžio trūkumus apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinius skundus ištaisyti negalės, buvo šališkas.

Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodydami, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjo bylą šališkai, teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principą, suvaržė gynybos šalies teises, numatytas BPK 7 str., nes nepagrįstai atmetė prašymus bei proceso eigoje išsakė nuomonę ir įvertino įrodymus, atmesdamas teismui pareikštą nušalinimą, nepagrįstai nurodė, kad gynėjai prašymus reiškia siekdami vilkinti bylos nagrinėjimą.

Kolegijos nuomone, tokie apeliantų teiginiai pagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad įrodymų tyrimo stadijoje buvo apklaustas specialistas, atlikęs objektų (kulkos, išimtos iš V.B. lavono ir tūtelės rastos įvykio vietoje) tyrimą (t.7, b.l. 172). Jis patvirtino savo atlikto tyrimo išvadą Nr. 41 (t.1 b.l. 188-190) ir paaiškino, kad šie tyrimo objektai buvo lyginami su 2003-10-28 atlikto specialisto A. O. objektų tyrimo išvadoje pateiktu kulkos, kuri buvo rasta R. B. bute, aprašymu. Apklausiant specialistą buvo jam pateikiamos byloje esančios objektų nuotraukos. Baigiant įrodymų tyrimą, V. G. gynėjas pareiškė prašymą apžiūrėti daiktinius įrodymus – dvi kulkas ir tūtelę bei iškviesti ekspertą, kuris atsakytų į iškilusius klausimus po daiktinių įrodymų apžiūros. Teismas prašymą iškviesti ekspertą atmetė, o daiktinius įrodymus – dvi kulkas (Nr. 409 – paimta iš R. B. buto ir Nr. 415 – paimta iš V. B. lavono) teismas pateikė apžiūrai ir jos buvo apžiūrėtos (t.7 b.l. 194). Po šios apžiūros V. G. gynėjas pareiškė prašymus papildyti įrodymų tyrimą – ištirti kulkų, paimtų R. B. bute atsiradimo šioje (V. B. nužudymo) byloje aplinkybes, kviesti pakartotinai apklausai specialistą S. B. bei apklausti specialistą A. O., tyrusį R. B. bute rastą kulką, atlikti eksperimentą-bandymą tikslu išsiaiškinti kulkos deformavimosi šaunant į parketlentę, galimybę bei kviesti ekspertą V. Ba. Šie gynėjo prašymai buvo išsamiai motyvuoti, juos palaikė ir R. B. gynėja. Teismas visus prašymus atmetė nurodydamas, kad specialistas jau buvo apklaustas ir gynėjai jam klausimus galėjo užduoti, o teismui nekyla abejonių, kad teisme apžiūrėtos kulkos yra viena iš kūno, o kita iš buto (t.7 b.l. 197). Dėl tokių teismo motyvų atmetant prašymus, V. G. gynėjas pareiškė teismo kolegijai nušalinimą dėl šališkumo, nes, jo manymu, teismas neišnagrinėjęs bylos įvertino įrodymus. Nušalinimą palaikė kaltinamieji V. G. , R. B. ir pastarojo gynėja. Teismas nušalinimą atmetė ir nutartyje nurodė, kad nušalinimas pareikštas ryšium su ankstesnių prašymų atmetimu, šių prašymų gynėjas nekonkretizavo, nenurodė kas pažeista surenkant įrodymus bei juos pateikiant teismui, nenurodė ar abejoja pareigūnų sąžiningumu ir būtent kurių. Teismas padarė išvadą, kad teikiant tokius prašymus siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą (t.7 b.l. 159-160).

Kolegijos nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apygardos teismas elgėsi taip, kad proceso dalyviams kilo pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo. Vien tai, kad teismas atmetė gynėjų prašymus nėra pagrindas laikyti, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas. Tačiau prašymas pakartotinai kviesti specialistą buvo pareikštas po daiktinių įrodymų – kulkų ir tūtelės apžiūros ir iškilus naujiems klausimams, į kuriuos galėjo atsakyti būtent specialistas pateikęs išvadas dėl šių objektų tyrimo. Proceso dalyviai turi teisę reikšti prašymus, šiuo atveju gynėjų prašymai buvo motyvuoti ir pagrįsti. Teismas atmesdamas jų prašymus ne tik šioje situacijoje suvaržė proceso dalyvių teises, bet ir parodė išankstinį nusistatymą įvertindamas įrodymus: ,,pateiktos teismui ir apžiūrėtos kulkos yra viena iš kūno, kita iš buto, teismui abejonių nekyla“ (t.7 b.l. 197). Be to, iš gynėjų prašymų motyvų akivaizdu, kad jie ginčijo ne tai iš kur buvo paimtos kulkos, o aplinkybes kaip ir kokiu būdu kulka paimta iš R. B. buto, buvo siejama su V. B. kūne rasta kulka, pakartotine ir papildoma specialisto apklausa buvo siekiama išsiaiškinti ar tinkamai jos buvo apžiūrėtos ir ištirtos.

Apygardos teismas atmesdamas nušalinimą taip pat neįsigilino į nušalinimo motyvus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V.G. gynėjas pareiškė nušalinimą ne dėl prašymų atmetimo fakto, o dėl prašymų atmetimo motyvų. Tuo tarpu teismas nutartyje atmesti nušalinimą akcentavo, kad nušalinimas pareikštas dėl prašymų atmetimo ir pripažino, kad reiškiant tokius prašymus gynėjas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Kolegijos nuomone, pastarajai išvadai patvirtinti teismas nenurodė pagrįstų motyvų, todėl tokia išvada sukėlė abejones ar teismas nėra nusistatęs prieš prašymus pareiškusius proceso dalyvius. Teismo posėdžio metu teismas turi vengti visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teismas yra šališkas, teismo surašomi procesiniai dokumentai turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 str. 5 d. reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Apygardos teismas parodė ne tik išankstinį nusistatymą iš anksto iki nuosprendžio priėmimo įvertindamas įrodymus, bet ir sudarė situaciją, kurioje proceso dalyviams galėjo sukelti abejonę dėl teismo šališkumo, nes suvaržė jų teises bei nuosprendį surašė nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Todėl apygardos teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, yra naikintinas.

Apeliantai skunduose ginčija nuosprendyje padarytas išvadas dėl įrodymų pakankamumo, kaltės klausimų bei teismo išvadų atitikimą faktinių bylos aplinkybių. Kolegija pripažindama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei naikindama jį, dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, kitų apeliacinių skundų argumentų nenagrinėja. Visos apeliaciniuose skunduose nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., 25 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. ir R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., BK 25 str. 2 d. ir 187 str. 2 d., panaikinti, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.