- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-714-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- M. M. U.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Jūratė Rusteikaitė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės M. M. U. atstovei advokatei Jūratei Rusteikaitei–Bakšienei, atsakovui G. K. , atsakovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. U. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti 16 023,36 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 480,70 Lt žyminį mokestį bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 1999-12-17 sudarė bei notariškai patvirtino penkeriems metams, t. y. iki 2004-12-17, privačios žemės sklypų nuomos sutartis: LP-2781 dėl 7 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), LP-2782 dėl 8,5 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir LP-2783 dėl 34,5 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sutartyse nurodytam nuomos terminui, ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas ir toliau valdytų išnuomotus žemės sklypus ir jais naudotųsi. Taigi, ieškovės manymu, šios sutartys tapo neterminuotomis. Pasirašytos sutartys buvo nutrauktos 2006-10-19 ieškovei ir atsakovui pasirašius susitarimą dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau už trijų žemės sklypų nuomą nuo 2005-01-01 iki 2006-10-19 susidarė 13 718 Lt įsiskolinimas. Ieškovė prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo sumos, kuriai sumokėti praleistas terminas, taip pat pusę žemės mokesčio 676,35 Lt už 2005–2006 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu ieškinį tenkino: ieškovei priteisė 16023,36 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 674 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir 480,18 Lt žyminio mokesčio. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisė 29,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad atsakovas pasibaigus terminuotoms nuomos sutartims, siekė ir toliau neterminuotai naudotis žemės sklypais, o tokiems pastarojo tikslams neprieštaravo ir nuomotoja. Pažymėjo, kad nuomojamų sklypų padalijimas nepažeidė atsakovo teisių, jis ir toliau naudojosi ieškovei priklausančia žeme. Nustatė, kad pasibaigus terminuotoms žemės nuomos sutartims, o atsakovui (nuomininkui) daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojantis žemės sklypais ir nuomotojui tam neprieštaraujant, sutartys tapo neterminuotomis, jos buvo nutrauktos 2006-10-19 ieškovei ir atsakovui pasirašius susitarimą. Teismas mano, kad šalys, 2006-10-19 pasirašiusios susitarimą nutraukti trijų žemės sklypų nuomos sutartis, neprivalėjo laikytis reikalavimo pateikti įspėjimą dėl sutarties nutraukimo prieš 3 mėnesius, jei abi šalys geranoriškai susitarė dėl sutarčių nutraukimo.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovė pageidaudama sudaryti žemės nuomos sutartis turėjo sudaryti rašytinės formos sutartis. Pažymi, kad nuo 2005-01-01 atsakovas žemės sklypais nesinaudojo, nors įrašas nekilnojamojo turto registre liko. Šį įrašą buvo galima panaikinti tik surašius susitarimą dėl žemės sklypų nuomos sutarties pabaigos, todėl 2006-10-19 buvo sudarytas susitarimas, kad būtų galima išregistruoti daiktinę žemės nuomos teisę. Nurodo, kad pagal 1999-12-17 nuomos sutartis bet kokie sutarties pakeitimai privalo būti rašytinės formos, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti tokias pat sumas už žemės nuomą pagal 1999-12-17 sutartį. Priduria, kad žemės nuomos santykių pabaigą patvirtina ir tai, kad po 2005-01-01 atsakovas jokių mokėjimų neatliko, ieškovė nereikalavo mokėti net nuomos mokesčio. Pažymi, kad teismas neįvertino, kad ieškovė rengė žemės sklypo padalijimo projektą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad svarbu nustatyti, ne kokiu pagrindu žemės nuomos santykiai atsirado, tačiau kokiu būdu jie pasibaigė. Pažymėjo, tad teismas atsižvelgdamas į šalių valią tęsti prievolinius teisinius santykius pagrįstai nusprendė, kad žemės nuomos sutartys tapo neterminuotos. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad nuomos santykiai tapo neterminuoti nekeičia 1999-12-17 nuomos sutarties formos, liko galioti visos šios sutarties sąlygos, išskyrus sutarties terminą. Priduria, kad žemės sklypo padalijimas neįrodo, kad tarp šalių nebeegzistavo nuomos teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 1999-12-17 sudarė žemės nuomos sutartis: LP-2781 – 7 ha, LP-2782 – 8,5 ha, LP-2783 -34,5 ha. Sutartyse buvo nustatytas penkerių metų sutarties galiojimo terminas. 2006-10-19 buvo surašytas raštas dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimo, juo buvo nutrauktos 1999-12-17 pasirašytos nuomos sutartys. Ieškovė 2007-01-31 pareikalavo sumokėti nuompinigius už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-10-19. Atsakovas nesutiko su pretenzija dėl nuompinigių mokėjimo. Ieškovė 2006-12-28 minėtus žemės sklypus išnuomojo P. V. .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl terminuotų žemės nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis. Teisėjų kolegija nurodo, kad sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant LR CK reglamentuojamas žemės nuomos sutarties pasibaigimo taisykles, įvertintinas šio Kodekso normų struktūrinis išdėstymas į skyrius, skirsnius ir straipsnius. Teisės normos LR CK išdėstytos vadovaujantis tam tikra teisine logika ir technika, todėl, sprendžiant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo ypatumus, reikia atsižvelgti į jų prigimtį, teisinę reikšmę. Kodeksas yra kodifikuotas privatinės teisės šaltinis, kuriame teisės normos išdėstytos tam tikra logine seka – nuo bendrųjų teisės principų iki konkrečių taisyklių bei išimčių. Be to, Kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių – į skirsnius leidžia daryti išvadą, kad Kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos sutarčių grupė, kuriai taikytinos ir bendrosios šios grupės nuomos sutarčių nuostatos, taip pat ir LR CK 6.481 str., reglamentuojantis terminuotos sutarties tapimo neterminuota sąlygas. Kodekso XXIX skyriaus 6.562 str. nustato žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindus, tačiau nereglamentuoja to atvejo, kai terminuota žemės nuomos sutartis nenutraukiama, o nuomininkas ir toliau šia žeme naudojasi. Tokiu atveju, kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (LR CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, reglamentuojanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui (LR CK 6.481 str.). Šios normos taikymas galimas tik tuomet, kai įrodoma, kad po sutarties termino pabaigos nuomininkas toliau naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprieštarauja.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas suėjus žemės sklypų nuomos sutarčių terminams, šių žemės sklypų neperdavė žemės savininkei, toliau jais naudojosi. Sklypų naudojimosi faktą po sutarčių pabaigos patvirtina pats atsakovas, nurodęs, kad viename ginčo sklype rudenį užsėjęs javus, kitame rapsus, trečią suaręs ir tręšęs (t. 4, b. l. 132). Darytina išvada, kad atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis siekęs ir toliau naudotis šiais sklypais po sutarčių termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, jis suprato ar privalėjo suprasti, kad iki 2004-12-17 jis negalės žemės sklypų savininkei atiduoti atlaisvintus žemės sklypus. Akivaizdu, kad po žemės nuomos sutarčių pabaigos, t. y. po 2004-12-17, atsakovas ir toliau daugiau kaip dešimt dienų naudojosi žemės sklypais, nes jie buvo apsėti dar rudenį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas naudojosi sklypais po sutartyse nustatyto termino, todėl taikant LR CK 6.481 str. nuostatas šios sutartys tapo neterminuotomis. Dėl minėtų aplinkybių nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.
Išaiškintina, kad žemės nuomos sutarčių tapimas neterminuotomis nereiškia naujų teisinių santykių atsiradimą, t. y. tąsa buvusių santykių, todėl šiems santykiams įforminti nereikia naujos sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių netaikytinos ir pasirašytų sutarčių 8 p. nuostatos, kad sutartys gali būti pakeista arba papildyta tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, nes sutartys tapo neterminuotomis pagal LR CK nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, sutartims tapus neterminuotomis, nesikeičia kitos sutarčių sąlygos, tarp jų ir mokestis už žemės nuomą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti nuompinigius pagal 1999-12-17 sutarčių sąlygas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad po 2004-12-17 tarp šalių neegzistavo žemės nuomos teisiniai santykiai, nes nebuvo rašytinės sutarties bei, kad reikalaujami priteisti nuompinigiai apskaičiuoti pagal 1999-12-17 sutarčių nuostatas neteisėtai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas 2006-10-19 surašė raštą dėl žemės ūkio naudmenų žemės nuomos sutarties nutraukimo, jame nurodo, kad nutraukia žemės sklypų nuomos sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, šis raštas patvirtina, kad žemės nuomos sutartys baigėsi ne sutartyse nurodytu terminu, bet 2006-10-19 surašius raštą dėl sutarčių nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje niekas neginčijo šio rašto, atsakovas nereiškė priešieškinio dėl šio rašto, todėl jis laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu šalių valią dėl nuomos sutarčių pabaigos. Atsakovo nurodyti motyvai, kad jis neatliko mokėjimų už žemės sklypus bei, kad ieškovė rengė žemės sklypo padalijimo planą, neįrodo žemės nuomos sutarčių pabaigą 2004-12-17 ir sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi.
Atmetus apeliacinį skundą atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.). Ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.), t. y. 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 55). Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 3 p.). Šių sąlygų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, todėl ieškovei atstovės kelionės išlaidos neatlygintinos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusią konkrečią faktinę padėtį, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo (LR CPK 328 str.), todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo G. K. ieškovei M. M. Urbelienei priteisti 2100 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą.