Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Simona Andrijauskaitė, dalyvaujant ieškovo atstovei J. G., atsakovo ADB ,,Gjensidige“ atstovams A. S., G. N., atsakovo Ergo Insurance SE atstovui G. A., trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atstovei A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „YIT Lietuva“ (ankščiau UAB ,,Lemminkainen Lietuva“) ieškinį ADB ,,Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kelprojektas“, UADBB „GreCO Lietuva“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Objekte vykdyti kapitalinio remonto darbai ir 24 mėnesių garantinio termino rizika ieškovo buvo apdrausti ADB „Gjensidige“ (toliau - pagrindinis draudikas arba atsakovas) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (toliau - dalyvaujantis draudikas) bendrai, sudaryta metinė statybinių rizikų savanoriškojo draudimo sutartis, kurios galiojimo laikas 2016-06-01 - 2017-05-31 (draudimo liudijimas GJELT Nr.21890818).

Projektuotojas UAB „Kelprojektas“, kurio profesinė civilinė atsakomybė apdrausta UADBB GrECo JLT Lietuva, pagal užsakovo parengtą konkursinę dokumentaciją parengė objekto kapitalinio remonto darbų techninį darbo projektą (toliau - TDP), kuris savo ruožtu po UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-09-28 pasirašyto Bendrosios ekspertizės akto Nr.16/126-2 projektuotojo buvo perduotas ieškovui. Gavęs iš projektuotojo parengtą TDP, ieškovas pradėjo vykdyti objekto kapitalinio remonto darbus pagal pirkimo sutarties sąlygas.

Iki objekto kapitalinio remonto darbų sustabdymo žiemos periodui (nuo 2016-12-15 iki 2017-03-15) buvo įrengta kelio dangos konstrukcija (apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, žvirgždo skaldos pagrindas), įrengtos nuovažos, kelkraščiai, suplaniruoti žemės sankasos šlaitai, sutvarkytas vandens nuvedimas - įrengtos pralaidos, kelio grioviai. Visi darbai buvo atlikti pagal TDP sprendinius. Jų atitiktis TDP patikrinta ir patvirtinta statinio techninės priežiūros vadovo. 2017-02-23 ryte ieškovo statybos darbų vadovui atvykus į objektą buvo pastebėta išplauta kelio konstrukcija Pk 55+10 (vieta, kur jungiasi kelias su pylimu) ir per visą kelio plotį išplauta kelio konstrukcija Pk 54+30. Vanduo pasiekė kelio dangos kraštą žemiausioje vietoje (Pk 55+10) ir, išgraužęs kelkraštį, pradėjo tekėti į šalia esančią pievą. Dėl susidariusios stiprios vandens srovės buvo nuplauta dalis kelio konstrukcijos. Vandens lygiui pakilus iki kelio dangos viršaus, srovė žemiausioje vietoje (ties Pk 54+30) suformavo išgraužą per visą kelio plotį. Vanduo paplovė žemės sankasos šlaitus, suardė kelio griovius, įrengtą nuovažą, dalinai išplovė ir užteršė kelkraščius, skaldos pagrindą ir šalčiui atsparų sluoksnį. Įvertinus situaciją, buvo skubiai uždarytas eismas pažeistame kelio ruože bei įrengta apylanka pagal suderintą su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ eismo organizavimo schemą, o UAB „Šilutės polderiai“ ėmėsi veiksmų vandens nuotėkio sustabdymui per apgadintą pylimo vietą.

Išplautų kelio konstrukcijų ir kelio sankasos atstatymo darbai, naujų pylimų suformavimas kainavo 50 750,30 EUR. Tačiau atsakovas 2017-05-25 raštu informavo ieškovą, kad nutraukia objekte atsiradusios žalos įvykių aplinkybių nagrinėjimą pagal išduotą statybinių rizikų draudimo liudijimą GJELT Nr. 21890818, kadangi, atsakovo nuomone, šis įvykis atsirado dėl projektuotojo netinkamai parengto TDP, ko pasėkoje įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, vadovaujantis nuo 2016-03-01 įsigaliojusių Statybinių rizikų savanoriškojo draudimo taisyklių Nr.037 redakcijos II dalies „Turtinių nuostolių draudimas statybinių rizikų draudime“ 4.4 punkte numatyta nuostata dėl projektavimo klaidų apdraustame objekte. 2017-09-09 raštu atsakovas informavo, kad jis atsisako pripažinti įvykį draudiminiu. Tačiau draudikas nepateikė jokių oficialių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo vykdytų darbų zona yra susijusi su padidinto pavojaus rizika dėl galimų potvynių, ką esą turėjo ir privalėjo įvertinti projektuotojas, rengdamas TDP.

Užsakovo niekur nėra nurodyta ar užsimenama, kad rengiant objekto kapitalinio remonto techninius darbo projektus, būtina atsižvelgti į konkurso dokumentuose išvardintų žvyrkelių hidrografines sąlygas, t. y. atsižvelgti bei įsitikinti, ar nurodyti žvyrkeliai nėra galimiems potvyniams priskirtose padidintos rizikos zonose. Projektuotojui nebuvo suformuluota užduotis, susijusi su hidrografinėmis projektuojamo kelio sąlygomis. Be to, TDP sprendiniai buvo suderinti su apsauginio pylimo eksploatuotoju Šilutės rajono savivaldybės administracijos kaimo reikalų skyriumi, kuris taipogi jokių pastabų ar pastebėjimų neišsakė. Projektuotojo parengtas TDP buvo ekspertų patikrintas ir įvertintas, kaip atitinkantis esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus bei Užsakovo patvirtintas 2016-09-30 įsakymu.

Ieškovas yra pateikęs į bylą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-09-30 įsakymą „Dėl techninio darbo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Trečiojo asmens parengtą techninį darbo projektą, bei UAB „Projektų ekspertizės“ 2016-09-28 bendrosios ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog valstybinės reikšmės kelio Nr. 4222 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,627 km iki 5,836 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentu reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to projekto tinkamumą patvirtino ir eksperto D. K. vertinimo aktas. Vadinasi, šioje civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiojo asmens parengtas techninis darbo projektas buvo parengtas tinkamai, užsakovo patvirtintas ir bendrosios ekspertizės aktu patvirtintas kaip atitinkantis esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovas klaidingai nurodo, jog buvo vykdoma kelio rekonstrukcija. Remiantis tiek techninės specifikacijos I skyriaus „Bendroji dalis” 1.1. punktu, tiek tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2016-05-27 sudarytos sutarties Nr. PV16-121 1 punktu, trečiajam asmeniui buvo pavesta atlikti „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimą, projektų vykdymo priežiūrą ir darbų atlikimą“. Esminiai statinio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto skirtumai yra tie, jog rekonstrukcijos atveju, pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenys yra keičiami, tuo tarpu, kapitalinio kelių remonto atveju, pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenys nėra keičiami, o yra tik visiškai arba iš dalies atkuriamos kelio savybės, kurios pablogėjo dėl jų naudojimo. Vadinasi, net ir laikantis atsakovo pozicijos, jog neva trečiasis asmuo, rengdamas techninį darbo projektą, turėjo atsižvelgti į papildomas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos techninėje specifikacijoje, trečiasis asmuo nebūtų galėjęs parengti tokių projektinių sprendinių, kuriais būtų keičiami kelio matmenys ar pertvarkomos konstrukcijos, o būtų galėjęs parengti tik tokius projekto sprendinius, kuriais būtų tik atkuriamas jau prieš tai buvęs nutiestas kelias, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Akcentuotina ir tai, kad ginčas byloje vyko dėl kelio Nr. 4222 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,627 km iki 5,836 km kapitalinio remonto techninis darbo projekto, o ekspertizė buvo paskirta ir vertino kelio ruožą nuo 6,627 km iki 5,836 km.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovas UAB „YIT Lietuva“ (anksčiau UAB ,,Lemminkainen Lietuva“) su užsakovu VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ sudarė 2016-06-01 Pirkimo sutartį Nr. S-504 „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Pirkimo sutarties objektas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4222 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,627 iki 5,836 km kapitalinis remontas“. Objekte vykdyti kapitalinio remonto darbai ir 24 mėnesių garantinio termino rizika ieškovo buvo apdrausti ADB „Gjensidige“ (pagrindinis draudikas) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (dalyvaujantis draudikas) bendrai, sudaryta metinė statybinių rizikų savanoriškojo draudimo sutartis, kurios galiojimo laikas 2016-06-01 - 2017-05-31 (draudimo liudijimas GJELT Nr.21890818). Projektuotojas UAB „Kelprojektas“ pagal užsakovo parengtą konkursinę dokumentaciją parengė objekto kapitalinio remonto darbų techninį darbo projektą (TDP). Gavęs iš projektuotojo parengtą TDP, ieškovas pradėjo vykdyti objekto kapitalinio remonto darbus pagal pirkimo sutarties sąlygas. Iki objekto kapitalinio remonto darbų sustabdymo žiemos periodui (nuo 2016-12-15 iki 2017-03-15) buvo įrengta kelio dangos konstrukcija (apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, žvirgždo skaldos pagrindas), įrengtos nuovažos, kelkraščiai, suplaniruoti žemės sankasos šlaitai, sutvarkytas vandens nuvedimas - įrengtos pralaidos, kelio grioviai. 2017-02-23 ryte ieškovo statybos darbų vadovui atvykus į Objektą buvo pastebėta išplauta kelio konstrukcija Pk 55+10 (vieta, kur jungiasi kelias su pylimu) ir per visą kelio plotį išplauta kelio konstrukcija Pk 54+30. Vanduo pasiekė kelio dangos kraštą žemiausioje vietoje (Pk 55+10) ir, išgraužęs kelkraštį, pradėjo tekėti į šalia esančią pievą. Dėl susidariusios stiprios vandens srovės buvo nuplauta dalis kelio konstrukcijos. Vandens lygiui pakilus iki kelio dangos viršaus, srovė žemiausioje vietoje (ties Pk 54+30) suformavo išgraužą per visą kelio plotį. Vanduo paplovė žemės sankasos šlaitus, suardė kelio griovius, įrengtą nuovažą, dalinai išplovė ir užteršė kelkraščius, skaldos pagrindą ir šalčiui atsparų sluoksnį. Išplautų kelio konstrukcijų ir kelio sankasos atstatymo darbai, naujų pylimų suformavimas, ieškovo teigimu, kainavo 50 750,30 EUR.

Atsakovai atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi, atsakovų nuomone, šis įvykis atsirado dėl projektuotojo netinkamai parengto techninio darbo projekto, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju vadovaujantis Statybinių rizikų savanoriškojo draudimo taisyklių nuostata, kur pasakyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomi projektavimo klaidų sukelti nuostoliai. Projektavimo klaida yra laikoma statinio projektuotojo statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai (techninio ar/ir darbo projekto) sprendiniuose. Atsakovų teigimu kelio sugadinimo aplinkybės, ieškovo pateikta lokalinė sąmata pagrindžia, kad dėl užliejimo buvo sugadintos neteisingai suprojektuotos kelio konstrukcijos.

Tam, kad atsakyti į iškilusį klausimą dėl projekto tinkamumo teismas šioje byloje skyrė projekto ekspertizę ir ekspertui uždavė klausimus:

1. Ar valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4222 (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 4,627 (dėl rašymo apsirikimo neteisingai įrašyta 6,627) iki 5,836 km kapitalinio remonto (tame tarpe kelio konstrukcijos Pk 55+10 (vieta, kur jungiasi kelias su pylimu) ir per visą kelio plotį išplauta kelio konstrukcija Pk 54+30) techninio darbo projekto sprendiniai atitiko užsakovo BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM techninėje užduotyje ir techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ?

2. Ar projekto sprendiniai atitiko statybos techninių reglamentų reikalavimus ? Jei ne tai kokių neatitiko ? Kurie iš jų buvo priežastimi ginčo įvykio kilimui ?

3. Ar pagal techninę užduotį ir techninę specifikaciją turėjo būti parengti projektiniai sprendiniai hidrotechnikos statinio - apsauginio pylimo kapitaliniam remontui / statybai ?

1. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai neatitiko Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM kelių projektavimo užduoties ir supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų priedo Nr. 1 techninės specifikacijos nurodytų reikalavimų; Tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM kelių projektavimo užduotyje, tiek ir supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų priede Nr. 1 techninės specifikacijos nurodyta, kad projektuojant vadovautis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktuose nurodyta, kad projektiniams sprendiniams pagrįsti turėjo būti atlikti ir hidrologiniai tyrimai, tačiau bylos medžiagoje nėra informacijos apie atliktus hidrologinius tyrimus bei jų įtaką projektinių sprendinių pagrindimui; Pateiktuose 2016-09-30 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM direktoriaus įsakyme Nr. T-157 dėl techninio darbo projekto patvirtinimo (I byla, 66 psl.) ir 2016-09-28 UAB „Projektų ekspertizė“ bendrosios ekspertizės akte Nr. 16/126-2 (I byla, 67 psl.) nebuvo atsižvelgta į hidrologinių tyrimų nebuvimą ir projekto sprendiniams buvo pritarta prieštaraujant KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktų nuostatoms; Taip pat supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų priede Nr. 1 techninės specifikacijos, II skyriaus 1.2.1 pastraipoje nurodyta, kad atliekant darbus rangovas turi panaudoti tinkamus statybos metodus, kad būtų užtikrinamas lietaus (taip pat ir potvynių) vandens nuvedimas iš statybvietės.

2. Kelio kapitalinio remonto projektas atitiko statybos techninių reglamentų reikalavimus, bet neatitiko kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, kuriame nustatyti privalomi kelių rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai; Vadovaujamasi kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktų nuostatomis, projektiniams sprendiniams pagrįsti turėjo būti atlikti ir hidrologiniai tyrimai, tačiau bylos medžiagoje nėra informacijos apie atliktus hidrologinius tyrimus bei jų įtaką projektinių sprendinių pagrindimui; Pateiktuose 2016-09-30 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM direktoriaus įsakyme Nr. T-157 dėl techninio darbo projekto patvirtinimo (I byla, 66 psl.) ir 2016-09-28 UAB „Projektų ekspertizė“ bendrosios ekspertizės akte Nr. 16/126-2 (I byla, 67 psl.) nebuvo atsižvelgta į hidrologinių tyrimų nebuvimą ir projekto sprendiniams buvo pritarta prieštaraujant KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktų nuostatoms; Atlikti hidrologiniai tyrimai galėjo pakoreguoti projektinius sprendinius ir galėjo padėti išvengti įvykio.

3. Tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM kelių projektavimo užduotyje, tiek ir supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų priede Nr. 1 techninės specifikacijos nėra nurodyta, kad turėjo būti parengti projektiniai sprendiniai apsauginio pylimo kapitaliniam remontui / statybai, tačiau jeigu būtų atlikti hidrologiniai tyrimai pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktų nuostatas galėjo išaiškėti tokių projektinių sprendinių (sauginio pylimo kapitalinio remonto / statybos) būtinumas ir reikalingumas.

Tretysis asmuo UAB „Kelprojektas“ su eksperto išvada nesutiko ir pateikė D. K. vertinimo aktą, iš kurio matyti, kad D. K. mano, jog remiantis techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 19, 20 ir 23 punktų nuostatomis, rengiant Kelio kapitalinio remonto techninio darbo projektą hidrologiniai tyrimai neturėjo būti atlikti.

Į tai teismo paskirtas ekspertas E. L. savo raštu paaiškino, kad D. K. vertinimo akte ir UAB „Kelprojektas“ rašytiniuose paaiškinimuose klaidingai vertinami tyrimai, nes geologiniai, hidrogeologiniai ir hidrologiniai tyrimai yra 3 (trys) atskiri tyrimai. Atliekant hidrogeologinius tyrimus negali būti įvertinta hidrologija. Techninio darbo projekto bendrosios dalies priede Nr. 2 nurodyta, kad hidrologinius tyrimus turi atlikti specialistai. Čia aiškiai nurodyta, kad hidrologiniai tyrimai šiuose tyrimuose neatlikti, tačiau tyrimai yra projektuotojo atsakomybė ir turėjo būti atlikti. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 yra privalomas rengiant projektus pagal šio kelių techninio reglamento 5 punkto reikalavimus: „1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus ... 5. Kelių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ [7.12] ir šiuo kelių techniniu reglamentu“. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 23 punkto pirmame sakinyje konkrečiai nurodoma, kad tyrimų metu turi būti nustatytos hidrologinės sąlygos. Antrame 23 punkto sakinyje jau nustatoma informacija tik apie esamų gruntų (tame tarpe ir sankasos) būklę, bet ne hidrologines sąlygas.

Tai reiškia, kad ruošiant techninį darbo projektą hidrologiniai tyrimai nebuvo atlikti, o jos atlikus, kaip tai nurodyta ekspertizėje, būtų buvę galima pakoreguoti projektinius sprendinius ir išvengti įvykio.

Tretysis asmuo - projektuotojas UAB „Kelprojektas“ ir ieškovas su eksperto išvadomis ir toliau nesutiko. Tam kad pašalinti esamus prieštaravimus, tretysis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašė skirti pakartotinę ekspertizę užduodant tuos pačius klausimus. Teismas su prašymu sutiko su sąlyga, kad ekspertizė bus paskirta ne mažiau nei dviem skirtingą procesinį suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių pasiūlytiems ekspertams. Dalyvaujantys byloje asmenys ekspertų kandidatūras pateikė. UAB „Kelprojektas“ prisiėmė pareigą ekspertizės atlikimo kaštus padengti. Todėl pakartotinė ekspertizė buvo paskirta priešingą suinteresuotumą turinčių šalių pasiūlytų ekspertų grupei – ekspertams R. U. ir V. V.. Ekspertams užduoti tie patys klausimai. Atlikus ekspertizę ekspertai pateikė išvadas:

Atsakymas 1. Kelio kapitalinio remonto projektas ties Pk 55+10 (vieta, kur jungiasi kelias su pylimu) techninio darbo projekte suprojektuota nuovaža ant pylimo – hidrotechninio statinio. Projektuoti nuovažą ant šio pylimo nebuvo nurodyta užsakovo BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM techninėje užduotyje ir techninėje specifikacijoje.

Kelio kapitalinio remonto projektas ties Pk 54+30, kur per visą kelio plotį išplauta kelio konstrukcija, atitiko užsakovo BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM techninėje užduotyje ir techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

Atsakymas 2. Projekto sprendiniai neatitiko statybos techninių reglamentų reikalavimus:

Statinio – kelio, projekto sprendiniai atitiko keliams taikomus normatyvinius dokumentus.

- LR statybos įstatymo 20 str. 3 dalies reikalavimo, kuris nusako, kad projektas rengiamas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis, kurios turėjo būti gautos vadovaujantis LR vyriausybės patvirtintu kelių priežiūros tvarkos aprašo 16 p., LR kelių įstatymo 13 str. 5 d.;

- LR statybos įstatymo 6 straipsnyje 4 d. 8 p nurodymo - hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas;

- kelio ir pylimo jungtyje, pylimo ardymo ir platinimo sprendiniai turėjo būti parengti vadovaujantis MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“;

- neįvertinti STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“;

- neįvertinti reikalavimai nustatyti STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“;

- pylimo šlaito nuolydžio reikalavimai netenkina MTR 2.02.01:2006 306 p., nespręstas paviršinio vandens nuvedimas nuo formuojamo pylimo ir griovio.

Atsakymo 2 papildymas. Projektuotojas numatė nuovažos įrengimui apsauginio pylimo ardymo ir šlaito statybos darbus pagal kelių projektavimui taikomus reikalavimus. Projekte neįvertinta, kad pylimas yra hidrostatinys ir jam keliami kiti, nei keliui ir kelio elementams reikalavimai. Projekte nesivadovauta STR 2.05.14:2005 „Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas“ pylimams keliamais ribiniams būviams reikalavimais: visuminio stabilumo netektis; irimas, išplovimas, deformacijos dėl hidrostatinio vandens poveikio, nuošliaužos ir pan.

Projektuoti nuovažą ant pylimo – hidrostatinio, nenurodyta projekto techninėje užduotyje. Reikalavimų projektuoti nuovažą ant hidrostatinio, keisti hidrostatinio parametrus ar atlikti kitus statybos darbus nenurodė ir hidrostatinio savininkas.

Projekte numatyti pylimo statybos darbai tiesiogiai įtakojo nuošliaužų ir išgraužų atsiradimą pylime, pylimo ir kelio jungtyje. Dėl pylimo ribinių būvių praradimo, pylimo ir kelio jungtyje atsiradusių išgraužų ir pylimo griūties užsipildė žieminis polderis vandeniui, to pasekoje vanduo kelio žemiausioje vietoje išgraužė kelią per visą kelio plotį.

Atsakymas 3. Pagal užduotį ir ir techninę specifikaciją turėjo būti vykdomi kelio kapitalinio remonto darbai. Naujų nuovažų projektavimas turėjo būti pagrįstas jų įrengimo poreikiu. Techninėje užduotyje ir techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta parengti projektinius sprendinius hidrotechnikos statinio – apsauginio pylimo kapitaliniam remontui/statybai.

Būtinybė projektuoti hidrotechninį statinį atsirado suprojektavus nuovažą nuo kelio ant apsauginio pylimo, keičiant pylimo parametrus, formuojant naujus šlaitus, atliekant kitus statybos darbus pylimo zonoje, kuris yra taip pat ir kelio juostoje.

ADB „Gjensidige“ Statybinių rizikų draudimo taisyklių I d. 1.23. p. nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas įvykis, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos. Taisyklių II d. 3.1. p. nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo objektui padaroma žala dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl bet kokių įvykių, staiga ir netikėtai atsitikusių draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus priežastis, nurodytas šių taisyklių II dalies „Turtinių nuostolių draudimas statybinių rizikų draudime“ 4 punkte, ir kitus draudėjo ir draudiko sutartus ir draudimo sutartyje nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių II d. 4. p. nustatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu draudimo sutartyje raštu nesutarta kitaip, kai apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl bet kurio iš išvardintų įvykių ar priežasčių: 4.4. p. projektavimo klaidų draudimo objekte. Kas laikoma projektavimo klaida yra nurodyta Taisyklių II d. 1.5. p. pateikiant apibrėžimą. Projektavimo klaida - statinio projektuotojo statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai statinio projekto (techninio ar/ir darbo projekto) sprendiniuose.

Ergo Insurance SE Draudimo taisyklių II dalies 4.4. punkte yra numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomi projektavimo klaidų sukelti nuostoliai. Pagal taisyklių II dalies 1.5. punktą projektavimo klaida yra laikoma statinio projektuotojo statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai (techninio ar/ir darbo projekto) sprendiniuose.

Kadangi iš visų trijų ekspertų išvadų matyti, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagrįstai, nes jis įvyko dėl projektavimo klaidų, ieškinys negali būti patenkintas.

Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ekspertams tyrimui buvo nurodytas netinkamas kelio ruožas. Projektuotas ruožas - 4,627 - 5,836 km., nutartyje skirti ekspertizes nurodytas ruožas 6,627 - 5,836 km. Ši trečiojo asmens atstovės pastaba pagrįsta tik iš dalies. Teismas dėl rašymo apsirikimo vietoje skaičiaus 4, remdamasis pirminiu ieškiniu, nurodydamas skaičių 6, netiksliai nurodė tirtiną ruožą. Tačiau teismo nutartyse ir ekspertizės aktuose nurodytos tyrimo vietos nurodytos teisingai - Pk 55+10 (vieta, kur jungiasi kelias su pylimu) ir per visą kelio plotį išplauta kelio konstrukcija Pk 54+30, nes Pk XX+XX reiškia tikslų kilometražą.

Atsakovai ADB ,,Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialas patyrė ekspertų apmokėjimo išlaidų. Atmetus ieškinį iš ieškovo ADB ,,Gjensidige“ priteistini 5 330 eurų, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui 2 870 eurų patirtų išlaidų ekspertizei apmokėti.

Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškinys atmestas paaiškėjus jo atlikto projekto esminiams trūkumams.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,YIT Lietuva“, į.k. 133556411, 5 330 Eur ADB ,,Gjensidige“ į.k. 110057869 ir 2 870 Eur Ergo Insurance SE Lietuvos filialui į.k. 302912288.

Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.