Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-170-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
2A-170-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
M. G., L. G.
Atsakovas
AB “Lietuvos dujos”
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-170-115/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskiosekretoriaujant A.Bajarūnaitei

dalyvaujant atsakovo atstovei J. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir L. G. ieškinį atsakovui AB “Lietuvos dujos” dėl sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai M. G. ir L. G. 2008-11-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2006-08-23 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr.995-06 14-ąjį punktą.

Ieškovai nurodė, jog 2006 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Potena“ įsigijo pastatą (duomenys neskelbtini). Į pastatą dar nebuvo įvestos dujos. 2006-08-23 UAB „Potena“ buvo sudariusi su atsakovu sutartį „Dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos“. 2007 metų balandžio mėnesį ieškovai buvo informuoti, kad pastatas gali būti prijungtas prie dujų sistemos ir pradėtos tiekti dujos. Ieškovams nuvykus pas atsakovą, jiems buvo paaiškinta, kad su jais sutartis bus pasirašyta tik po to, kai jie pasirašys susitarimą dėl teisių ir pareigų parėmimo pagal sistemos prijungimo sutartį Nr. 995-06. Jiems susipažinus su 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutarties nuostatomis, atsakovo siūlomo susitarimo nenorėjo pasirašyti, nes ne visiškai tenkino 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutarties sąlygos, kuriose buvo nustatytas dujų suvartojimo kiekis bei numatytos sankcijos už nustatyto dujų kiekio nesuvartojimą. Tačiau atsakovo atstovai paaiškino, kad į šias sąlygas galima nekreipti dėmesio, nes sutartyje numatytos baudos yra formalios ir jos nebus taikomos, o už dujas reikės mokėti pagal dujų tiekimo sutartį. Be to, 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutarties dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo 27 punkte buvo numatyta, kad sankcijos už nesuvartotą dujų kiekį bus nurodytos dujų tiekimo sutartyse. Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo pasirašė su atsakovu tik dėl to, kad planavo įrengtas patalpas išnuomoti, o nuomininkas jau tiesiogiai sudarinėja sutartį su dujų tiekėju. Ieškovų su atsakovu 2007 m. balandžio 27 d. pasirašyta Gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. C152-2007-1001 realiai nebuvo pradėta vykdyti. Sutarties pasirašymo metu šildymo sezonas jau buvo pasibaigęs, o pastatą jie išnuomojo UAB „Marbau". Pastato nuomininkas 2007 m. rugpjūčio 31d. sudarė su AB „Lietuvos dujos" naują gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ieškovų ir atsakovo sudaryta 2007 m. balandžio 27 d. tiekimo sutartis Nr. C152-2007 buvo nutraukta. Ieškovų teigimu, jie buvo įsitikinę, kad jų santykiai su AB „Lietuvos dujos" tiek pagal 2006 m. rugpjūčio 23 d sutartį, tiek pagal 2007 m. balandžio 27 d. tiekimo sutartį Nr. C152-2007 yra pasibaigę, todėl reikalavimas sumokėti 6941,82 Lt netesybas jiems atrodo neteisėtas. Ieškovai 2006-08-23 Sutarties 14 p. prašė pripažinti negaliojančiu LR C 1.80 str. pagrindu, kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms: jame nustatyta baudų skaičiavimo sistema prieštarauja įstatymų reikalavimams, kadangi teisės aktai nenumato, kad naujų vartotojų prijungimo išlaidos būtų skaičiuojamos nuo per ataskaitinį laikotarpį suvartoto dujų kiekio, taip pat- LR CK 1.90 str. pagrindu, kaip dėl suklydimo sudarytą sandorį. Šį ieškinio pagrindą ieškovai grindė tuo, kad manė, jog sankcijos bus taikomos tik pagal dujų tiekimo sutartį, nes tokią išvadą buvo galima suprasti iš 2006-08-23 sutarties Nr.995-06 nuostatų turinio. Ieškovai taip pat buvo įsitikinę, kad už nustatyto dujų kiekio per metus nesuvartojimą turės atsakyti tas subjektas, kuris su atsakovu bus pasirašęs dujų tiekimo sutartį. Be to, manė, kad pasirašius dujų tiekimo sutartis, 2006-08-23 sutarties Nr. 995-06 14 punkto nuostatos nebebus taikomos, nes priešingu atveju jie būtų reikalavę pakeisti 2006-08-23 sutarties Nr. 995-06 formuluotes taip, kad už dujų suvartojimų kiekius būtų atsakingas tiesiogiai tik dujas vartojantis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovų M. G. ir L. G. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“ atmetė.

Teismas konstatavo, jog ieškovai nepagrįstai Sutarties 14 punkte įtvirtintą baudą traktuoja siaurai, kaip vartotojo prijungimo, dujotiekio atsipirkimo išlaidų skaičiavimą, kuris turėtų būti imperatyviai įtvirtintas teisės aktuose. Sutartys teismų praktikoje aiškinamos pagal tikruosius šalių ketinimus, sistemiškai, neišskiriant iš visos sutarties konteksto vieno kurio nors punkto. Bauda už nesuvartotą numatytą dujų kiekį sutartyje įtvirtinta kaip netesybų forma. Sutarties 15 punkte netesybų forma įtvirtinta bauda ir kitai sutarties šaliai – dujų įmonei už patiektą mažesnį dujų kiekį, nei numatyta Sutarties priede.

Šalies argumentai

Ieškovų argumentai, kad jiems buvo paaiškinta, jog numatytos sankcijos nebus taikomos, nes konkrečiai jos bus numatytos dujų tiekimo sutartyje, neatleidžia jų nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokius argumentus apie atsakovo pažadus netaikyti sankcijų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškovai, pasirašydami susitarimą, buvo susipažinę su prijungimo prie dujų sistemos sąlygomis, su dujų tiekimo sąlygomis, taikomais naujųjų vartotojų prijungimo įkainiais, neatsiperkančios dalies paskaičiavimo principais ir naujųjų vartotojų prijungimo tvarka. Ieškovai prisiėmė visus įsipareigojimus, kylančius iš 2006-08-23 Sutarties. Be to, ieškovas M. G. buvo UAB „Potena“ direktorius, o vėliau – UAB „Marbau“ (bendrovės, kurios sudarė su atsakovu Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr.995-06 ir Gamtinių dujų tiekimo sutartį 2007-08-31) direktorius, todėl jam buvo žinomos visos sąlygos ir įsipareigojimai, kylantys tiek iš Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties, tiek iš gamtinių dujų tiekimo sutarties, taip pat ir visos sankcijos, netesybos dėl nesuvartoto dujų kiekio. Ieškovams neįrodžius savo reikalavimų, o atsakovui įrodžius, jog 2006-08-23 Sutarties 14 punktas neprieštarauja imperatyvioms normoms, ir ieškovai nebuvo suklaidinti dėl Sutarties nuostatų, teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai M. G. ir L. G. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo įmonė yra stipresnioji sutarties pusė. Sutarties tekstą rengė atsakovas pagal jų patvirtintas tipines sutarčių formas. Šalys, pasirašančios sutartis iš esmės neturi galimybės keisti sutarties sąlygų. Dėl šios priežasties, apeliantų teigimu, vartotojų interesai gali būti ginami tik tuo, kad sutarčių sąlygos, o ypač sąlygos dėl sankcijų, turi griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, kad stipresnioji pusė negalėtų piktnaudžiauti savo teisėmis;teigia, kad CK 1.90 str. pagrindu 2006-08-23 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 14 p. pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad apeliantai pasirašydami 2007-04-12 susitarimą buvo suklaidinti dėl sutarties kai kurių nuostatų turinio. Esant tokioms aplinkybėms apeliantai buvo įsitikinę, kad už nustatyto dujų kiekio per metus nesuvartojimą turės atsakyti tas subjektas, kuris su atsakovu bus pasirašęs dujų tiekimo sutartį. Apeliantai laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo išvadą, jog UAB „Marbau“ buvo atleista nuo priskaičiuotų netesybų už 2007 m. mokėjimo, todėl dėl nesuvartoto dujų kiekio, prijungus naują vartotoją prie atsakovo dujų sistemos, pagal sutartį atsakingi ieškovai, perėmę iš UAB „Patena“ įsipareigojimus AB „Lietuvos dujos“. Ieškovų nuomone, tai kad UAB „Marbau“ buvo tik atleista nuo sankcijų taikymo, reiškia, kad dujų tiekimo sutarčių nuostatos dėl sankcijų taikymo dėl dujų kiekio suvartojimo taip pat yra taikomos. Teigia, kad 2006-08-23 sutarties 23 punkto sąlyga buvo klaidinanti, nes kaip matyti iš atsakovo veiksmų atsakovas siekia taikyti sankcijas tiek pagal Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį, tiek pagal vėliau sudarytas dujų tiekimo sutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos dujos“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog naujųjų vartotojų sistemos prijungiamos prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, vadovaujantis LR Gamtinių dujų įstatymu, LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis. Atsakovo nuomone, ieškovų nurodomi Gamtinių dujų įstatymo 8 str. 6 d. ir Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo taisyklių 23.6 p. taip pat nustato naujųjų vartotojų prijungimo tvarką ir šių teisės aktų nuostatos neprieštarauja Sutarties 14 punktui. Pažymi, kad teismas teisingai padarė išvadą, jog ieškovai nepagrįstai Sutarties 14 punkte įtvirtintą baudą traktuoja siaurai, kaip vartotojo prijungimo, dujotiekio atsipirkimo išlaidų skaičiavimą, kuris turėtų būti imperatyviai įtvirtintas teisės aktuose. Atsakovas teigia, kad Sutarties 14 punkto nuostata dėl baudos skaičiavimo neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Be to, ieškovai prašydami pripažinti Sutarties 14 p. negaliojantį pagal CK 1.80 str., nenurodė nei vienos imperatyvios teisės normos, kuriai prieštarautų šis Sutarties punktas. Teigia, kad vartotojas, prieš pasirašant sutartį, yra supažindinamas su prijungimo sąlygomis, su sutarties sąlygomis, taikomais naujųjų vartotojų prijungimo įkainiais, neatsiperkančiosios dalies paskaičiavimo principais ir naujųjų vartotojų prijungimo tvarka. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas M. G. , pasirašydamas Sutartį kaip UAB „Patena“ direktorius, pats nurodė užsakomus gamtinių dujų kiekius, kuriuos ketina suvartoti per atsipirkimo laikotarpį per metus. Įvertinus ieškovo nurodytus užsakomus gamtinių dujų kiekius, yra paskaičiuotos ekonomiškai neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidos. Teigia, kad apeliantui ne kartą buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jei vartotojas įvertina, kad jis realiai nesuvartos nustatyto dujų kiekio, bei pageidauja suvartoti kasmet per atsipirkimo laikotarpį mažesnius dujų kiekius, kurie nepadengtų dujų įmonės investicijų, turėtų sumokėti papildomai paskaičiuotą ekonomiškai neatsiperkančią išlaidų dalį. Atitinkamai nebūtų taikoma bauda, jei vartotojas nurodytų realų suvartojamų gamtinių dujų kiekį. Ieškovas, pasirašydamas sutartį UAB „Patena“ vardu, nesikreipė į atsakovą dėl Sutarties sąlygų koregavimo, neteikė jokių pretenzijų dėl jam netinkančių sąlygų ar savo pasiūlymų dėl gamtinių dujų kiekių. Pažymi, kad pasirašant sutartį apeliantams negalėjo būti aiškinama, kad sankcijos už nesuvartotą dujų kiekį nebus taikomos, kadangi sutarties 23 p. yra aiškiai nustatyta, kad vartotojas supažindintas, sutinka ir supranta, kad Priede Nr. 1 nurodyti dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos šios sutarties 14 ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo sutarties dalis. Atsakovo nuomone, sutartyje nurodyta sąlyga, kad sankcijos bus taikomos pagal šią sutartį, o gamtinių dujų tiekimo sutartyje tokios nuorodos nėra, kadangi naujos redakcijos gamtinių dujų tiekimo sutartys, kurių sąlygos yra standartinės, yra sudaromos tiek su naujaisiais gamtinių dujų vartotojais (kaip ir su ieškovais), tiek su visais kitais gamtinių dujų vartotojais. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovais yra sudaryta 2006-08-23 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos draudimas“ dujų sistemos sutartis, skaičiuojant netesybas už nesuvartotą gamtinių dujų kiekį, turi būti taikomos sutarties sąlygos iki jos galiojimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl ginčijamos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms.

Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažįstant sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu, turi būti nustatyta, kad sandoris ar tam tikra jo dalis ne tik kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet šie įstatymo reikalavimai turi būti imperatyvaus pobūdžio. Ieškovai nurodo, kad ginčijamos sutarties 14 punkto sąlyga, numatanti vartotojo pareigą mokėti joje nustatyto dydžio netesybas tuo atveju, jeigu vartotojas suvartoja per metus mažiau nei 90 procentų sutarties priede Nr. 1 nustatyto dujų kiekio, prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 8 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 23.6 punktui. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandoris Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl jo prieštaravimo (neatitikimo) poįstatyminių teisės aktų normoms, todėl netgi konstatavus ginčijamos sutarties sąlygos neatitikimą ieškovų nurodomai Ūkio ministro įsakymu patvirtintų taisyklių normai, atitinkama sutarties sąlyga negalėtų būti pripažįstama negaliojančia aptariamu teisiniu pagrindu, nes šiuo pagrindu sandoris negalioja tik dėl prieštaravimo įstatymų normoms, be to, šios normos privalo būti imperatyvaus pobūdžio. Apeliantų nurodoma Gamtinių dujų įstatymo 8 str. 6 d. skelbia, kad dujų įmonė padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir naujų vartotojų prijungimo išlaidas. Nauji vartotojai padengia išlaidas, kurios viršija ekonomiškai pagrįstas naujų vartotojų prijungimo išlaidas. Taigi, visų pirma vertintina, ar ši įstatymo normas yra imperatyvaus pobūdžio, antra, at ginčijama sutarties sąlyga dėl netesybų, prieštarauja šiai įstatymo normai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama teisės norma tuo aspektu, kuriuo reglamentuojama dujų įmonės bei vartotojo išlaidų proporcijos, yra imperatyvaus pobūdžio: šios normos prasmė yra ta, kad dujų įmonė negali reikalauti, jog vartotojas padengtų ne tik išlaidas, viršijančias ekonomiškai pagrįstas naujų vartotojų prijungimo išlaidas, bet ir ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir naujų vartotojų prijungimo išlaidas. Todėl tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad sutarties 14 punkte numatyta sankcija dujų įmonė siekia padengti ir ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir naujų vartotojų prijungimo išlaidas, atitinkama sutarties sąlyga būtų niekinė ir negaliojanti Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Vertinant, ar ginčijama sutarties sąlyga prieštarauja paminėtai įstatymo nuostatai, pažymėtina, kad ieškovų nurodomas aspektas- jog naujų vartotojų prijungimo išlaidų skaičiavimo nuo per ataskaitinį laikotarpį suvartoto dujų kiekio- minėta įstatymo norma nenumato, savaime nereiškia prieštaravimo aptariamai teisės normai, nes, kaip minėta, ši norma yra imperatyvi būtent tuo aspektu, kur nustatomos dujų įmonės bei vartotojo pajungimo išlaidų proporcijos. Tačiau ši norma negali būti vertinama kaip imperatyvi tuo aspektu, kokia tvarka turi būti skaičiuojamos vartotojų pajungimo išlaidos. Visų pirma, dėl to, kad joje nėra nuorodos dėl išlaidų skaičiavimo metodikos, antra, tokios nuorodos į metodiką nebuvimas atitinkamoje teisės normoje reiškia jos dispozityvumą šiuo aspektu, o ne draudimą (imperatyvą) atitinkamų išlaidų skaičiavimą sieti su ekonomiškai pagrįstais kriterijais, leidžiančiais nustatyti, kiek ekonomiškai pagrįsta yra atitinkamos sistemos plėtra bei naujo vartotojo pajungimas prie esamos sistemos, o kuri naujojo vartotojo pajungimo išlaidų dalis viršija ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir naujų vartotojų prijungimo išlaidas. Byloje esantis Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo įmokos skaičiavimo aktas (b.l. 10) patvirtina, kad naujo vartotojo (UAB ,,Potena“) prijungimo neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidos buvo paskaičiuotos atsižvelgiant į metinį dujų suvartojimo kiekį 50 000 kubinių metrų (b.l. 10); šis aktas yra sudėtinė sutarties dalis- sutarties priedas Nr. 2, tuo tarpu sutarties priedu Nr. 1 ,,Gamtinių dujų tiekimo- vartojimo apimtys ir terminai“ (b.l.9) dujų įmonė ir vartotojas (tuo metu- UAB ,,Patena“) susitarė dėl dujų tiekimo- vartojimo apimčių ir terminų, nustatydama būtent tokius tiekimo- vartojimo kiekius metams, pagal kuriuos jau minėtame akte buvo paskaičiuota ekonomiškai neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidos. Akivaizdu, kad didesnio dujų kiekio suvartojimas per atitinkamą laikotarpį didina naujo vartotojo pajungimo ekonominį pagrįstumą (atsiperkamumą) ir atitinkamai mažina ekonomiškai neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalį (proporciją), tuo tarpu vartojimas mažesniais kiekais atitinkamai ją didina. Todėl, šalims (dujų įmonei ir vartotojui) susitarus dėl ekonomiškai neatsiperkančių paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dydžio, kai jis grindžiamas būtent atitinkamo dujų kiekio suvartojimu per visą atsipirkimo laikotarpį, susitarimas dėl sankcijų, kai suvartojama ar pateikiama dujų mažiau, negu nustatyta sutarties priede, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Gamtinių dujų įstatymo 8 str. 6 d. imperatyvui dėl dujų įmonės ir vartotojo išlaidų paskirstymo proporcijų naujo vartotojo prijungimo prie dujų sistemos atveju.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą sutarties sąlyga pagrįstai nepripažino prieštaraujančia imperatyvioms įstatymų normoms, t.y. pagrįstai ieškinio netenkino Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto suklydimo įtakoje.

Civilinio kodekso 1.90 str. 1 d. numatyta galimybė teismo tvarka pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus sudarytą sandorį pagal klydusios šalies ieškinį.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (Civilinio kodekso 1.90 str. 2, 4 dalys). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (to paties straipsnio 5 dalis). Taigi, reikšdami reikalavimą dėl sandorio ar jo dalies (šiuo atveju- dėl sandorio sąlygos, numatančios netesybas), pripažinimo negaliojančiu, ieškovai turėtų nurodyti, dėl kurio esminio sandorio elemento buvo suklysta- dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo nėra aišku, kuo faktiškai pasireiškė ieškovų suklydimas, susitariant dėl netesybų skaičiavimo, kai suvartojama mažiau negu 90 procentų sutarties priede nustatyto dujų kiekio. Ieškovų aiškinimas, kad jiems buvo sakoma, jog sankcijos nebus taikomos, nes jos bus numatytos dujų tiekimo sutartyse, nėra įrodytas: ieškovai nenurodė, kas, kokiomis aplinkybėmis jiems taip aiškino, tuo tarpu atsakovas kategoriškai neigia tokio aiškinimo galimybę. Pareiga įrodyti tam tikrų aplinkybių egzistavimą tenka tai šaliai, kuri nurodo atitinkamas aplinkybes buvus (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovams kas nors būtų sakęs, kad sankcijos, numatytos Naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 14 punkte, jų atžvilgiu nebus taikomos, toks suklydimas negalėtų būti vertinamas kaip esminis, nes tai būtų suklydimas dėl sandorio (atitinkamos jo sąlygos) pasekmių, o ne dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso. Jeigu šalis suklydo dėl sandorio pasekmių, toks suklydimas nelaikomas esminiu, be to, nagrinėjamu atveju aktuali ir Civilinio kodekso 1.90 str. 5 d. norma, nes vienas iš ieškovų- M. G. buvo ne tik Naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties šalimi, bet ir buvusio savininko UAB ,,Potena“ atstovas (direktorius), kuris susitarimą prie Naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 995-06 pasirašė tiek savo, tiek UAB ,,Potena“ vardu (b.l. 11). Taigi, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą išsiaiškinti, kokia apimtimi sutartinė atsakomybė tenka kuriam iš susitarimo subjektų. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati. Šiuo atveju vartojimo sutarčių nuostatos, ginančios vartotoją, netaikytinos, kadangi ieškovai, kaip matyti iš bylos medžiagos, sutartį su AB ,,Lietuvos dujomis“ sudarė ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, o komerciniais tikslais- jie pastatą išnuomojo. Tai reiškia, kad ginčo teisniame santykyje abi šalys yra lygios ir sutarties sąlygos, numatančios vartotojo pareigą mokėti netesybas, pripažinimas negaliojančia, prieštarautų sutarčių laisvės bei sutarties šalių lygiateisiškumo principams, kadangi sutartyje (jos 15 punkte) yra numatytos analogiškos sankcijos dujų įmonei už sutartimi sulygto dujų kiekio nepatiekimą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patirta 13,15 Lt pašto išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų- ieškovų (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidas valstybei iš ieškovų M. G. 6,58 Lt (šešis litus ir 58 centus) ir iš L. G. 6,58 Lt (šešis litus ir 58 centus), sumokant jas į surenkamąją sąskaitą 5660.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis