Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2013-05-03 iki 2013-12-16), atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjas iš viso buvo kalinamas 57 paras. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą: 2013-05-03 – 2013-05-05, 2013-07-02 – 2013-07-07, 2013-07-10 – 2013-07-15, 2013-08-13, 2013-08-16, 2013-09-03 - 2013-09-09, 2013-09-24, 2013-10-01 – 2013-10-07, 2013-10-15, 2013-10-22 – 2013-10-28, 2013-12-03 – 2013-12-09, 2013-12-12 – 2013-12-16. Darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui per visą jo kalinimo laikotarpį (57 paros) net 52 paras buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, dar vieną parą (2013-05-06) plotas buvo užtikrintas ryte. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamą laiką jų nebūna kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjo taip pat nebūdavo kameroje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį (57 paros) kalėjo perpildytose kamerose, nes tik 4 dienas ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lukiškių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m² ploto, iš esmės nėra.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės neturtinės žalos atsiradimą sieja su teisės aktų reikalavimais dėl atitinkamo minimalaus kameros ploto pažeidimu. Šiuo atveju pakankama nustatyti aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų kamerose, įvertinti pažeidimų trukmę ir mastą, kad būtų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs užtikrintas nustatytas tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam asmeniui.

Pareiškėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. gyvenamojo ploto trūkumas, neigiamai įtakojo emocinius, dvasinius išgyvenimus.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius R. B. kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija (Lukiškių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. gegužės 13 dieną atliko operatyvųjį patikrinimą kameroje Nr. 110 (T. I, b. l. 61-63), kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir nustatė, kad kameroje dirbtinė dieninė apšvieta atitinka HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamas vertes, o santykinės oro temperatūra ir drėgmė atitinka HN 76:2010 26 punkte reglamentuojamas vertes. Kitų HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatė. Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K 2012-02-23 patvirtintu direktoriaus įsakymu Nr. 1-21 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniu viršutiniu drabužiu skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu“. Dėl dezinfekcijos deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutarti su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“. Graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, darbų atlikimo žurnalas pildomas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas. Patalynę numatyta keisti kas 7 dienas. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“.

Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatytus HN 76:2010 pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, kamerų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, o suimtųjų ar nuteistųjų kalinimas vykdomas vadovaujantis šiuos santykius reglamentuojančių įstatymų ir vidaus teisės aktų nuostatų reikalavimais. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai, šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K 2014-12-04 pažyma apie R. B. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų (T. I, b. l. 15), ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog aukščiau minėtos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Tai, kad Lukiškių TI-K patalpos bei gyvenimo sąlygos atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas taip pat patvirtina Lukiškių TI-K 2014-12-09 pažymoje pateikta informacija (T. I, b. l. 16-17), kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) III skirsnio ir HN 76:2010 reikalavimus. Visos kameros vėdinamos natūraliai, per langą, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normose HN 76:2010. Visose kamerose, kuriose Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas R. B. yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K visos kameros aprūpintos valymo inventoriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nuostatomis, nuteistiesiems, suimtiesiems priklauso: vyrams - 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, moterims - 2 rulonai tualetinio popieriaus per mėnesį. Minėtas teisės aktas nereglamentuoja techninių charakteristikų (kiek lapelių, jų ilgio) tualetinio popieriaus tiekimui. Tualetinis popierius perkamas sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Taisyklių bei HN 76:2010 reikalavimus. Vadovaujantis HN 76:2010 62 p. nuostata, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. UAB „Dezinfa“ turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Minėtos sutartys pateiktos su atsiliepimu į bylą (T. I, b. l. 92-101). Pažymoje taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K patalynė ir minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas. Vadovaujantis Taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Dėl maisto kokybės pažymoje nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Iš byloje esančio 2010-06-16 įsakymo Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ matosi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o ligoniams pagal gydytojų išvadą – du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną (b. l. 91). Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.

HN 76:2010 68 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vedimo į dušą.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija draudė turėti šiltus pledus, kompiuterius, muzikos grotuvus, skaitė jo ir jam siųstus laiškus, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl išvardytų priežasčių, todėl vien abstrakčių pareiškėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti.

Įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir epikrizėje patvirtina (T. II, b. l. 2-33), kad pareiškėjas jau prieš patekdamas į Lukiškių TI-K sirgo skrandžio ligomis. Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo teikiamas gydymas, atliekami tyrimai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skrandžio skausmai atsirado dėl prastų kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl sukeltų pasekmių sveikatai teismas laiko neįrodytas, nepagrįstas.

Byloje taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo kalinimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių ir todėl buvo pažeista jo teisė, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiškėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl 4 parų kalint per mažo ploto kamerose Lukiškių TIK buvo esminiai. Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad kalinimas per mažo ploto kamerose neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą, sukėlė itin didelių nepatogumų, darytina išvada, kad šioje byloje yra pagrindas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1p., 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. B. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.