Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grigiškių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-41/2007 pagal ieškovų Ž. N. , K. T. , J. T. , A. T. , Z. T. , D. T. , A. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Grigiškių statyba“ dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lavysas“ dėl akcijų išpirkimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nustatė, kad Ž. N. nuosavybės teise valdo 3803 vnt., A. T. 167 vnt., Z. T. 111 vnt., J. T. 102 vnt., A. T. 94 vnt., D. T. 73 vnt., K. T. 3735 vnt. UAB „Lavysas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 1 Lt, iš viso - 8085 vnt. akcijų. Ieškovai buvo UAB „Lavysas“ steigėjais. Mainų sutartimi atsakovas įgijo 10 506 vienetų akcijų ir iš viso atsakovas UAB „Grigiškių statyba“ valdo 12 933 vienetų, t.y. daugiau nei 60 procentų, UAB „Lavysas“ akcijų. Teismas nustatė, jog ieškovai ne kartą kreipėsi į teismą dėl įvairių pažeidimų, t.y. santykiai tarp akcininkų buvo sudėtingi, konfliktiški. UAB „Lavysas“ valdymo organuose dalyvaujantys ieškovai ir atsakovas balsuodavo priešingai tiek akcininkų susirinkimuose, tiek valdybos posėdžiuose. Ieškovams užginčijus 2006 m. vasario 19 d. UAB „Lavysas“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, teismai konstatavo, kad susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, išskyrus nutarimą dėl bendrovės pelno paskirstymo į nepasiskirstytus rezervus. Nors ieškovai, turintys daugiau, kaip 1/3 balsų balsavo „prieš“ parduoti ilgalaikį turtą, tačiau akcininko UAB „Grigiškių statyba“ sprendimu buvo nuspręsta parduoti bendrovei priklausomą vienintelį vertingą nekilnojamąjį turtą - pastatą. Teismo nuomone tokia situacija kenkia akcininkų teisėms ir interesams, trikdoma normali ūkinė veikla, negaunama jokia ekonominė nauda, bendrovės turimo pastato perleidimas faktiškai reikštų visos bendrovės veiklos nutraukimą ar likvidavimą. Susidariusią konfliktinę situaciją tarp akcininkų ir itin sudėtingus santykius tarp ieškovų (akcininkų) ir atsakovo (pagrindinio akcininko) pagrindžia ir ieškovų prašymais pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Tarp šalių vyko ginčas dėl 2006 m. rugpjūčio 7 d. valdybos nutarimo investuoti į UAB „Žvėryno vaistinė“ vertybinius popierius, tačiau valdybos sprendimas buvo atšauktas, todėl teismas plačiau šios aplinkybės nenagrinėjo.

Ieškovų argumentus, jog sudarius Mainų sutartį, kuria atsakovas UAB „Grigiškių statyba“ įsigijo 10 506 vnt. UAB „Lavysas“ akcijų buvo pažeista ieškovų pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijas, bendroji pareiga elgtis sąžiningai, nepažeisti kitų asmenų, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog įstatymai nedraudžia šalims pasirinkti labiausiai jų interesus atitinkantį sandorį, šiuo atveju - Mainų sutartį. Mainų sutartis nėra nuginčyta, todėl teigti, kad ji sudaryta neteisėtai, ar tokiu būdų atsakovas neteisėtai įgijo nuosavybės teise akcijas, pagrindo nėra. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovas neteisėtai papildomai įsigijo 2427 vnt. UAB „Lavysas“ akcijų, kaip neįrodytus. Teismas nustatė, kad UAB „Lavysas“ vykdė dvejopo pobūdžio veiklą: didmeninę prekybą betono priedais ir mažmeninė prekyba maisto produktais. Pagrindinė bendrovės veikla - betono priedų prekyba nutrūko dėl buvusių akcininkų ir bendrovės vadovų įsteigtos tokio paties veiklos pobūdžio įmonės. Akcininkai buvo nutarę, bendrovės nekilnojamąjį turtą - pastatą rekonstruoti ir įstiegti jame viešbutį. UAB „Lavysas“ nekilnojamas turtas buvo išnuomotas iki 2008 m. gruodžio 12 d., tačiau 2006 m. birželio 27 d. nuomos sutartis buvo nutraukta, o pastatas tapo nenaudojamu. Šios aplinkybės, teismo manymu, rodo, kad dėl pagrindinio akcininko UAB „Grigiškių statyba“ priimamų sprendimų, UAB „Lavysas“ bendrovės vadovo M. S. (kuris yra ir 83,34 procentų bendrovės UAB „Grigiškių statyba“ įstatinio kapitalo savininkas) (nesąžiningo ir nerūpestingo juridinio asmens dalyvio) veiksmų, blogėja bendrovės padėtis, jos finansinė būklė. Ieškovai neturi nepakankamai balsų, kurie jiems leistų bendrovėje priiminėti sprendimus, neturi galimybių įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvių teises, pagrįstus ir teisėtus ekonominius interesus. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovas UAB „Grigiškių statyba“, kaip pagrindinis akcininkas, visiškai nutraukęs įmonės veiklą, iš esmės priešingai veikdamas UAB „Lavysas“ privataus juridinio asmens interesams ir veiklai, įtvirtintai įstatuose ir steigimo sutartyje, daro žalą bendrovei, tuo pačiu neleidžia bendrovės akcininkams gauti turtinę naudą. Teismo manymu, šiuo metu esantis UAB „Lavysas“ valdymas kenkia jos interesams ir trikdo normaliai ūkinei veiklai vystytis, tarp šalių vyksta nuolatiniai, ilgą laiką besitęsiantys konfliktai, todėl ateityje tinkamas bendradarbiavimas tarp akcininkų neįmanomas. Dėl to teismas nusprendė, kad tik akcijų išpirkimas gali išspręsti susidariusią situaciją bendrovėje UAB „Lavysas“, todėl įpareigojo atsakovą išpirkti iš ieškovų jų turimas UAB „Lavysas“ akcijas.

Teismas neteisingai nustatė, jog tarp akcininkų susiklostė konfliktinė situacija, kuri destabilizuoja bendrovės veiklą. Tarp šios bylos šalių jokie teisminiai ginčai nevyksta. Teisminiai ginčai vyksta tik tarp ieškovų Ž. N. ir K. T. ir UAB „Lavysas“, todėl teismas neteisus teigdamas, jog yra konfliktinė situacija tarp šalių. Reguliariai vyksta akcininkų susirinkimai, ieškovai dalyvauja ir sprendimai priimami bendrais ieškovų ir atsakovo balsais. Tik du iš ieškovų buvo apskundę vieno iš akcininkų susirinkimų keletą nutarimų, tačiau akcininkų pasinaudojimas jiems įstatymų nustatyta teise negali būti pagrindu taikyti priverstinį akcijų išpirkimą. Net ir vykstant teisminiams ginčams sprendimai bendrovėje yra priimami teik akcininkų, tiek valdybos lygmenyje ir bendrovės veikla nėra destabilizuota. Ieškovas Ž. N. pripažino, jog siekia tik perleisti turimas akcijas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iniciavo tik du ieškovai Ž. N. ir K. T. , t.y. konfliktinę situaciją sukūrė patys ieškovai siekdami parduoti savo akcijas atsakovui. Nuo Mainų sutarties, kurios pagrindu atsakovas tapo akcininku, iki ieškovų Ž. N. ir K. T. kreipimosi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo buvo praėję tik keturi mėnesiai, todėl akivaizdu, jog atsakovas negalėjo ir neatliko jokių veiksmų, kuriais pažeistų ieškovų teises ir tuo labiau negalima teigti, jog pažeidimai ateityje nesibaigs. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog du ieškovai, siekdami perleisti savo akcijas dirbtinai sukūrė konfliktinę situaciją, todėl CK 2.123 straipsnio taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovams neturint pakankamai balsų ir nerandant sutarimo su pagrindiniu akcininku, jie negali įgyvendinti akcininkų teisių. Daugumą balsų turinčio akcininko teisė naudotis savo nuožiūra akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti laikoma kliudymu kitiems akcininkams įgyvendinti savo teises. Priešingu atveju smulkieji akcininkai galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis siekdami parduoti savo akcijas, o daugumą turintis akcininkas prarastų galimybę naudotis akcijų suteikiamomis akcininkų teisėmis.Teismas vertindamas 2006 m. gegužės 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus nepagrįstai nurodė, jog sprendimų priėmimas išimtinai vieno akcininko UAB „Grigiškių statyba“ sprendimu, kai vyksta teisminiai ginčai, reiškia vienaūkinę riziką ir galimų nuostolių atsiradimą. Teismas teiginiai nepagrįsti, nes minėto akcininkų susirinkimo sprendimai nebuvo įgyvendinti, t.y. jei neatnešė jokios žalos ir neturi teisinių padarinių trečiajam asmeniui. Nors tuo metu vyko teisminiai ginčai, tačiau teismas nebuvo pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas turėjo teisę priimti sprendimus bendrovės veiklos klausimais. Teismo teiginiai dėl vienaūkinės rizikos ir galimų nuostolių atsiradimo nepagrįsti jokiais faktais. Teismo argumentai, kad akcininkų susirinkimas pažeidė ieškovo Ž. N. teisę dalyvauti UAB „Lavysas“ valdyme atšaukiant jį iš valdybos yra nepagrįsta, nes valdybos formavimas yra išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija, kuri negali būti ribojama. Teismo teiginiai, jog akcininkai buvo nutarę turimą Druskininkuose pastatą panaudoti bendrovės plėtrai rekonstruojant ir įkuriant viešbutį, neparemti jokiais įrodymais, t.y. nepatvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas, nepasiremdamas jokiais įrodymais daro prielaidą, kad dėl pagrindinio atsakovo akcininko ir UAB „Lavysas“ vadovo veiksmų, atsakovas neatlieka sąžiningo ir rūpestingo juridinio asmens dalyvio veiksmų. Šie teismo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, nes juridinio asmens dalyvis ir juridinio asmens valdymo organas negali būti sutapatinami ir nėra atsakingi už vienas kito veiksmus, todėl atsakovas negali būti atsakingu už trečiojo asmens vadovo veiksmus ar neveikimą. Ieškinys gali būti pareiškimas bendrai kelių ieškovų, jei ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais. Iš bylos matyti, jog tik ieškovų Ž. N. ir K. T. reikalavimai atitinka minėtus požymius. Likę ieškovai nei teismo procesuose nei skundžiamuose akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, jie tik buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis. Todėl teismas negalėjo nagrinėti visų ieškovų ieškinio bendrai ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti kitų ieškovų reikalavimus. Teismas sprendime nepasisakė dėl kiekvieno iš ieškovų išperkamų akcijų dalies, kaip numatyta CPK 274 straipsnyje.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 403 Lt ieškovo K. T. išlaidų, patirtų gaunant rašytinius įrodymus iš VĮ Registrų centras, nes nei iš sąskaitos, nei iš kasos pajamų orderio nematyti, jog išlaidos patirtos būtent dėl įrodymų reikalingų šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apelianto teiginys, jog nepagrįsta pirmosios instancijos išvada apie konfliktą tarp bendrovės akcininkų, neteisingas. Iš Druskininkų m. apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo nutarčių (2 t., b.l. 20-28) matyti, kad atsakovas pažeidė ieškovų, kaip akcininkų teises visuotiniame akcininkų susirinkime. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendime nurodyti šie atsakovo sprendimai, kuriais pažeistos ieškovų, kaip akcininkų teisės:

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas iš esmės pažeidžiant ABĮ numatytą eilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, akcininkų teisę dalyvauti bendrovės valdyme per savo išrinktąjį kolegialų organą – bendrovės valdybą, buvo pažeista.

2. Bendrovės veiklos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę parengė ir pateikė nekompetentingas valdymo organas – bendrovės vadovas.

3. Sprendimas perleisti pastatą Liepų g. 12, išspręstas ne kvalifikuota balsų dauguma, kaip tai reikalauja ABĮ 28 straipsnis, esmingai pažeidė ABĮ normas ir akcininkų interesus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminiai ginčai vyksta tik tarp ieškovų Ž. N. ir K. T. ir UAB „Lavysas“ pagrindinio akcininko UAB „Grigiškių statyba“, o kiti akcininkai konflikte nedalyvauja. Ši aplinkybė teisiškai nereikšminga sprendžiant ginčą.

Sutinkamai su CK 2.123 straipsniu, jei šio kodekso 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikšti teismui ieškinį reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas (dalis, pajus). Šiuo atveju CK 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 2.116–2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Pagal CK 2.116 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo turi vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo.

Ž. N. nuosavybės teise valdo 3803 vnt., o K. T. 3735 vnt. UAB „Lavysas“ paprastųjų vardinių akcijų. Iš viso bendrovėje yra 21 362 vnt. akcijų. Todėl ieškovai Ž. N. ir K. T. , kaip turintys daugiau kaip 1/3 dalį bendrovės akcijų, turi specialias teises ginant savo, kaip akcininkų, interesus. Jie šiomis savo teisėmis naudojasi ir tam turėti kitų akcininkų pritarimą įstatymai nereikalauja.

Bendrovė nuo 2006 m. birželio mėnesio nevykdo jokios veiklos ir negauna jokio pelno, nors turi išlaidų mokėdama algą direktoriui ir buhalteriui bei pastato išlaikymo išlaidas. Pagal UAB „Lavysas“ įstatų 2.1 punktą bendrovės veiklos tikslas gauti pelną, todėl bendrovės valdymo organų veikla turi būti nukreipta pelno siekimui. Apeliantas iš dalies teisus, teigdamas, kad daugumą balsų turinčio akcininko teisė naudotis savo nuožiūra akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti laikoma kliudymu kitiems akcininkams įgyvendinti savo teises, tačiau ir šiuo atveju akcininko teisė naudotis savo nuožiūra akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti priešinga bendrovės tikslui – pelno siekimui. Toks pagrindinio akcininko elgesys, organizuojant bendrovės darbą, pažeidžia kitų akcininkų interesus, kadangi jie iš bendrovės negauna jokio pelno. Pateikta preliminari sutartis su UAB „Norfos mažmena“ nekeičia esamos padėties. Iš preliminarios sutarties 2.1 punkto matyti, kad nuomotojas sušauks valdybos posėdį, kuriame bus svarstomas patalpų nuomos klausimas. Nuomotojo (UAB „Lavysas“) valdymo organas dar nėra nusprendęs išnuomoti patalpas. Valdyba yra laisva apsispręsti ar sudaryti nuomos sutartį, ar nesudaryti, todėl neaišku, ar bus sudaryta tokia nuomos sutartis ir jeigu ji bus sudaryta, tai pagal sutartį jos sudarymas gali būti nutęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Ieškovai bendrovės turtą vertina maždaug 1 000 000 Lt ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje siūlė atsakovui siūlė sudaryti taikos sutartį, pagal kurią ieškovai sumokėtų atsakovui 700000 Lt už jų akcijas, arba siūlė atsakovui pirkti jų akcijas už 300 000 Lt. Tačiau atsakovas nesutiko, kadangi bendrovės visą turtą vertina apie 500 000 Lt. Toks atsakovo požiūris rodo jo nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, kadangi pats vertindamas savo akcijas maždaug 300 000 Lt verte, atsisako parduoti jas už daugiau kaip dvigubai didesnę kainą, taip pat atsisako atitinkamomis sąlygomis pirkti ieškovų akcijas.

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog, ieškovai, kaip juridinio asmens dalyviai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dėl atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs (CK 2.123 str. 1 d.).

Apeliantų argumentas, kad teismas sprendime nepasisakė dėl kiekvieno iš ieškovų išperkamų akcijų dalies, kaip numatyta CPK 274 straipsnyje, nėra pagrindas keisti sprendimą. Konkreti iš kiekvieno ieškovo išperkama akcijų dalis bus nurodyta nutartyje, priimtoje CK 2.120 straipsnio nustatyta tvarka.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 403 Lt ieškovo K. T. išlaidų, patirtų gaunant rašytinius įrodymus iš VĮ Registrų centras, nes neva nei iš sąskaitos, nei iš kasos pajamų orderio nematyti, jog išlaidos patirtos būtent dėl įrodymų reikalingų šioje byloje. Iš sąskaitos, kasos pajamų orderio (II T., b.l. 140, 143) matyti, kad ieškovas K. T. kreipdamasis į VĮ Registrų centrą sumokėjo 801 Lt. Iš ieškovo atstovo pašymo pateikto VĮ Registrų centrui dėl informacijos suteikimo (II T., b.l. 141-142) matyti, kad ieškovas prašė informacijos susijusios su šia byla. Byloje yra duomenų, gautų iš VĮ Registrų centras, šių duomenų atsakovas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog ne visa informacija buvo skirta šiai bylai, pagrįstai priteisė 403 Lt iš atsakovo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai 2006 m. gegužės 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vertino kaip vienaūkinę riziką ir galimų nuostolių atsiradimą, nes minėto akcininkų susirinkimo sprendimai nebuvo įgyvendinti, t.y. jei neatnešė jokios žalos ir neturi teisinių padarinių trečiajam asmeniui. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl žalos padarymo, todėl žalos buvimas ar kiti teisiniai padariniai neturi teisinės reikšmės. Minėto susirinkimo sušaukimo bei balsavimo aplinkybės reikšmingos vertinant buvus ar nebuvus konfliktinei situacijai tarp akcininkų.

Apeliantas nurodo, kad ieškinys gali būti pareiškimas bendrai kelių ieškovų, jei ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, todėl teismas negalėjo nagrinėti visų ieškovų ieškinio bendrai ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti kitų ieškovų reikalavimus. Šie teiginiai nepagrįsti. Kiti ieškovai buvo įtraukti į teisminį procesą bei byloje, kurioje buvo skundžiami akcininkų susirinkimų sprendimai, dalyvavo trečiaisiais asmenimis. Ieškovai savo ieškinį grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu. Tais pačiais atsakovo veiksmais ieškovai negalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio teisių, ir kiti akcininkai. Aplinkybė, jog galimai konfliktas buvo tarp minėtų dviejų akcininkų, nekeičia pačios bylos esmės. Todėl negalima teigti, kad kitų ieškovų ieškiniai grindžiami kita medžiaga fakto ir teisės klausimais.

Teismui nustačius faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui (šiuo atveju CK 2.123 str.), kitos aplinkybės, nepaneigiančios teismo nustatytų faktų ar teisinio pagrindo, tampa teisiškai nereikšmingomis, todėl teismas nepasisako dėl kitų apelianto motyvų.

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 12,40 Lt (CPK 92 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovams atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – 2 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui Ž. N. ir 300 Lt už turto vertinimą ieškovui K. T. (CPK 88 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Grigiškių statyba“ 2 360 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų ieškovui Ž. N. advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. T. bei 12,40 Lt (dvylika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.