- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 1-62-593/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- A. G., Ž. U.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 1.2.22.1.2.; 1.2.22.4.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
2025 m. sausio 23 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2000 m. birželio 19 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant;
2. 2000 m. liepos 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;
3. 2000 m. rugpjūčio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo bausme 2 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą atidedant;
4. 2001 m. sausio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį; 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs paleistas 2003 m. liepos 28 d.;
5. 2006 m. vasario 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;
6. 2006 m. balandžio 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;
7. 2006 m. gegužės 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų areštu, bausmes subendrinus, paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas;
8. 2007 m. sausio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., bausmes subendrinus paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
9. 2007 m. gegužės 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;
10. 2011 m. vasario 24 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo;
11. 2013 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį galutine su 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
12. 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. vasario 28 d. apeliacinės instancijos nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, pakeistu 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
13. 2022 m. gegužės 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;
14. 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 40 parų arešto bausme;
15. 2022 m. birželio 15 d. Tauragės apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta bausme laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
16. 2023 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės Jurbarko rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams,
17. 2024 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 64¹ straipsnį – 8 aštuoniais mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vienerius metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei uždraudžiant naudotis (įgyti) specialią teisę vairuoti transporto priemones ketverius metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus ir
Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. ir Ž. U. 2023 m. sausio 3 d., apie 22.00 val., būdami V. S. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu kilus tarpusavio žodiniam konfliktui su V. S., A. G. sudavė lėkšte V. S. į galvos sritį, tuo pat metu Ž. U. V. S., sėdėjusiam ant sofos, spyrė į kairės pusės krūtinės sritį, o šiam nukritus ant kairio šono, A. G. ir Ž. U. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip du smūgius V. S. į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam V. S. nesunkų kūno sužalojimą.
Šiais veiksmais A. G. ir Ž. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. G. ir Ž. U. veikdami bendrai 2023 m. sausio 3 d. apie 22 val. būdami V. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pagrobė legaliai laikomus V. S. šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 1) lygiavamzdį šautuvą „TOZ – 34R“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos ginklams; 2) graižtvinį šautuvą „Mauser 98“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 308-o (7,62mm) kalibro šoviniais, „.308 Winchester“ (7,62x51 mm), priskiriamas B kategorijos ginklams, kartu su optiniu taikikliu „Scmidt&Bender 3-12x50“; 3) du pramoninės gamybos „.308 Winchester“ medžioklinius šovinius, skirtus įvairių modelių .308 kalibro graižtviniams ilgavamzdžiams šaunamiesiems ginklams; 4) revolverį „ Arminius HW5“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamas B kategorijos ginklams; 5) pistoletą „ Blow F92“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos ginklams; 6) startinį įtaisą „IŽ-37“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, kuriuos A. G. ir Ž. U., ne vėliau kaip iki 01.30 val. nugabeno į namo kieme stovėjusį Ž. U. naudojamą automobilį ,,Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu A. G. ir Ž. U. bendrais veiksmais pagrobė 4 šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais veiksmais jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje.
Bet to, A. G. ir Ž. U., po to kai 2023 m. sausio 3 d., laikotarpyje tarp 22.00 ir 01:30 val., bendrais veiksmais pagrobė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 1) lygiavamzdį šautuvą „TOZ – 34R“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos ginklams; 2) graižtvinį šautuvą „Mauser 98“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 308-o (7,62mm) kalibro šoviniais, „.308 Winchester“ (7,62x51 mm), priskiriamą B kategorijos ginklams, kartu su optiniu taikikliu „Scmidt&Bender 3-12x50“; 3) du pramoninės gamybos „.308 Winchester“ medžioklinius šovinius, skirtus įvairių modelių .308 kalibro gražtviniams ilgavamzdžiams šaunamiesiems ginklams; 4) revolverį „ Arminius HW5“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamas B kategorijos ginklams; 5) pistoletą „ Blow F92“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalib Nustačius, jog ginklai nebuvo pagrobti V. S. nurodytomis aplinkybėmis ir nesant duomenų, paneigiančių abiejų kaltinamųjų parodymus, jog ginklus iš seifo paėmė pats nukentėjusysis, teismas sprendžia, jog V. S. ginklai buvo pagrobti po to, kai jis pats atrakino seifą ir iš jo išėmė ginklus.ro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos ginklams; neteisėtai, neturėdami leidimo, abu laikė ir automobiliu ,,Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., gabeno šiuos šaunamuosius ginklus iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur V. F. paprašė atvežtus paketus, kuriuose buvo suvynioti šie šaunamieji ginklai ir šoviniai (V. F. nieko nežinant apie paketų turinį) paslėpti, bei minėtos sodybos pagalbinėse patalpose šiuos pagrobtus šaunamuosius ginklus laikė iki 2023 m. sausio 5 d. 00.00 val. kuomet vykusios kratos metu pagrobtus šaunamuosius ginklus surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šiais veiksmais A. G. ir Ž. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje
Įrodymai
Ž. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, jog pas jį į namus atvažiavo A. G. kalbėtis dėl darbo (duomenys neskelbtini). Pasiūlė jam išgerti ir tada jo (Ž. U.) namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Valandos nepamena, bet tai buvo vakare, atėjo kaimynas V. S. ir pradėjo kalbėti apie savo sugadintą mašiną. Jis, t. y. Ž. U. pripažino, kad nubrozdino V. S. mašiną, su tuo sutiko, nesiginčijo, pasakė, kad mašiną jam sutvarkys. Apie mašinos nubrozdinimą teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau neprisimena įvykio. Taigi, kaimynui V. S. atėjus kartu su juo ir su A. G. vartojo alkoholį, kol pradėjo pykti žmona ir visus išvijo. Kaimynas išėjo pirmas, o paskui jį – jis (Ž. U.) ir A. G., pasiėmė ir butelį. Toliau girtuokliavo pas kaimyną. V. S., kaip ir visą laiką, gyrėsi savo ginklais, medžiokle bei trofėjais. Kadangi A. G. netikėjo, kad V. S. turi ginklų, pastarasis atsinešė juos parodyti. Buvo keturi ginklai. Begeriant, tuos ginklus apžiūrinėjo ir A., ir jis, t. y. Ž. U.. Begeriant pasidarė bloga, todėl jis (Ž. U.) išėjo į lauką atsigaivinti, pabūti vėsiai. Kai sugrįžo, tarp A. G. ir V. S. buvo įvykęs ginčas. Kažkuris kažkurį pavadino (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai neprisimena. Kadangi jie pykosi, jis (Ž. U.) nenorėjo veltis į konfliktą ir išėjo namo. Einant namo, kadangi buvo bloga, atsigulė į savo automobilį, kuris lauke stovėjo neužrakintas, ant galinės sėdynės, kad prasiblaivytų. Po kažkurio laiko, nakties metu, atsimena kaip pareigūnai išlaipino iš mašinos (duomenys neskelbtini) mieste ir pasakė, kad buvo bėgama nuo policijos ir įvyko kažkoks tai įvykis, kadangi automobilis buvo apgadintas. Nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas, pareigūnų buvo parvežtas iki parduotuvės „Aibė“, nuo jos parėjo namo ir daugiau nieko negali pasakyti. Kai buvo pažadintas, gulėjo ant galinės sėdynės, o A. vaikščiojo lauke su policijos pareigūnais, pildė kažkokius tai popierius. Kitų asmenų kartu su jais nebuvo.
Būnant V. S. namuose, po to, kai kažkuris kažkurį pavadino ,,(duomenys neskelbtini)“ tarp jų (A. G. ir V. S.) įvyko konfliktas, jie pradėjo stumdytis Nepamena detalių, kadangi pats buvo apsvaigęs. V. S. ir taip griuvinėjo, kai nešė savo ginklus parodyti. Jis jau buvo gerokai išgėręs kai atėjo į jo namus.
Negali pasakyti, ar buvo iš automobilio išlipęs kaip pasakojo liudytojas F., nes nepamena. Apie įvykius V. S. namuose, mano, kad nebuvo taip, kaip pasakoja V. S., jis perdeda, kadangi nori išsaugoti savo ginklus.
Ir kai anksčiau su V. S. buvo medžioklėje, tai po jos ginklas mėtėsi kieme ir, jei būtų norėjęs, galėjo jį laisvai paimti. Tame name V. labai retai būdavo, namas nerakinamas. Po šio įvykio bandė kalbėtis su V. S., tačiau jis nesileido į kalbas. Kuomet V. S. buvo atėjęs į jo namus, o paskui visi ėjo laukan, jis nuslydo ir nuvirto nuo laiptų. Po to minėjo, kad buvo nugaroje kažkoks skausmas. Nežino, kam A. G. buvo reikalingi ginklai. Tikriausiai norėjo paerzinti, kaip buvusį policijos pareigūną.
Perskaičius dalį kaltinamojo Ž. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 62–64), jis nurodė, kad galėjo būti taip, kad paprašė parodyti ginklus, dabar neprisimena. Kol nešė ginklus jis užtruko apie 15–20 minučių. Jo ieškoti nėjo, bent jau neatkreipė dėmesio.
Tuo metu, kai buvo apklausiamas, aplinkybes prisiminė geriau, tačiau apie kritimą nuo laiptų paminėti pamiršo, taip pat nežino, kodėl apklausiamas vėliau, nepaminėjo šiandien nurodomų aplinkybių. V. S. jokių smūgių nesudavė, iš jo namų jokių ginklų į automobilį nenešė. Kartu su A. G. nevežė ir neslėpė ginklų pas F.. Savo automobilio nevairavo. Pamena, kad tik atsigulė į automobilį. Specialisto išvada ar kiti bylos duomenys negalėjo turėti įtakos parodymams. A. G. gynėjo nesamdė, pozicijos su A. G. nederino, neprašė, kad jis duotų jam (Ž. U.) naudingus parodymus. Kai buvo pas S., į rūsio patalpas įėjęs nebuvo ir nematė, kad ten būtų ėjęs A. G.. Nežinojo, kur V. S. laiko ginklus. Labai gerai nepamena, bet tikriausiai jis keturis ginklus atsinešė – vienas buvo permestas per petį, o kitus nešėsi rankoje, jei neklysta, jis visus ginklus atsinešė vienu metu. Nepamena, ar jis demonstravo ir šaudmenis. Nepamena, ar buvo ginklai užtaisomi, bet jie buvo čiupinėjami, apžiūrimi. Didysis su optika buvo čiupinėjimas daugiausiai. Medžioklinis dvivamzdis irgi buvo čiupinėjamas, kitų nepamena. Yra buvęs V. S. namuose, bet reiktų pasivaikščiot, kad rastų rūsio laiptus. Kiek pamena, į jį leidžiantis yra siauras praėjimas. Su kaimynu vartojo alkoholį ne vieną kartą. Neprisimena, kada sužinojo, kad kaimynas turi ginklų, atrodo, žinojo nuo pat pradžių kai susipažino.
Kai sulaikė policija su A. G. vairuojamu automobiliu, parvežė juos iki „Aibės“ parduotuvės, nes buvo su ,,tapkėm“. Kitą dieną jis buvo sulaikytas namuose 19.20 val. Sekančią dieną 15.40 val. nedavė parodymų dėl neblaivumo, nes net penktą dieną dar jautėsi neblaivus. Kuomet iš aikštelės atsiėmė sulaikytą automobilį, po sėdyne rado pistoletą ir apie tai pranešė tyrėjai. Nukentėjusiajam atėjus į jo (A. U.) namus, buvo dar ir K. V.. Jis matė kaip žmona išvijo kaimyną. Kad iš kaimyno dingę ginklai sužinojo iš pareigūnų. Kaimyną po įvykio pamatė tik teisme, iki teismo bandė jam parašyti žinutę, bet sekančią dieną paskambino tyrėjas pasakė, kad nebendrautų, nes turės bėdų. Niekada neturėjo tikslo turėti ginklą. Kai policijos pareigūnai parvežė namo, krito į lovą miegoti, net nepamena kaip išsiskyrė su A. G.. Nepamena, kad po sustabdymo būtų toliau gėrę.
Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jokios žalos nepadarė. Nepamena, kad būtų matęs, kaip jam buvo suduota lėkštute. Seifo raktų neprašė.
(duomenys neskelbtini) Įtariamojo Ž. U. apklausos metu, jis nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas, V. S. jo paprašė, kad važiuotų kartu į medžioklę ir tuo atveju, jei sumedžios žvėrį, kad padėtų tą žvėrį pargabenti, žadėjo pasidalinti grobiu. Matė V. S. medžioklinį šautuvą su optika. Medžioklės metu V. S. sumedžiojo pora stirnų, vienos stirnos skerdieną atidavė, norėdamas savo mašina išvažiuoti, bandė patraukti V. S. automobilį, ir netyčia užkabino minėto automobilio galiniu bamperiu už betoninio stulpelio taip automobilį apgadino. Sutarė su V. S., kad automobilį sutvarkys po Naujųjų Metų. 2023-01-03 pas jį į namus atėjo V. S. ir jie pradėjo kalbėti apie automobilio suremontavimą, jokio ginčo ar kivirčo su V. S. nebuvo. Tuo metu, kai V. S. buvo atėjęs, buvo apie 12 val. Dar prieš jam ateinant, buvo atvažiavęs A. G. ir jie buvo pradėję vartoti alkoholį. Kai V. S. atėjo, jis taip pat išgėrė alkoholio, jis jau atėjęs buvo apgirtęs, o kai išėjo, buvo dar labiau apgirtęs. Vėliau su A. G. nuėjo pas V. S. toliau gerti alkoholį, nes žmona buvo nepatenkinta, kad girtauja namuose. Pas V. S. su A. G. nusinešė vieną ar du butelius degtinės. V. S. su A. G. sėdėjo ant sofos, o jis ant kėdės, prie stalo kampo arti išėjimo iš kambario. Jiems bevartojant alkoholį, išėjo kalba apie medžioklę, kurią užvedė V. S. ir jis ėmė girtis savo ginklais, trofėjais. Tada A. G. susidomėjęs V. S. pasakojimu apie ginklus, pašaipiai paklausė V. S., ar jis negalėtų parodyti tuos ginklus. Kaip suprato, tai A. G. nelabai patikėjo V. S. pasakojimais apie turimus ginklus. Tada V. S. atsistojo, praėjo pro jį ir kažkur nuėjo, o į kurią patalpą jis nuėjo, to nematė. Neužilgo V. S. grįžo ir atsinešė keturis ginklus, vienas iš jų buvo jau jo matytas medžioklinis šautuvas su optika. Kitas ginklas buvo taip pat medžioklinis, o kiti du buvo pistoletas ir revolveris. Ar V. S. tuos ginklus atnešė vienu kartu, ar per kelis kartus, to nepamena. Ginklus apžiūrinėjo A. G., juos buvo paėmęs į rankas, ginklai buvo ant stalo, prie kurio vartojo alkoholį. Jis taip pat buvo paėmęs į rankas apžiūrėti ginklus, ar apžiūrinėjo visus ginklus, to negali pasakyti, neatsimena. Kurį iš ginklų apžiūrinėjo, to taip pat nepasakys. Apžiūrinėdami ginklus, toliau jie vartojo alkoholį, jam pasidarė bloga, dėl to išėjo į lauką pabūti gryname ore. Kai grįžo iš lauko, kambaryje tarp V. S. ir A. G. buvo kilęs ginčas, bet dėl ko jie ginčijosi, konkrečiai neįvardins, bet jis girdėjo iš jų abiejų žodžius ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis į jų konfliktą nesikišo, dar išgėrė du ar tris stikliukus degtinės ir išėjo namo. Kas vyko tarp V. S. ir A. G. kai išėjo namo, nežino. Kadangi nenorėjo eiti girtas namo, jis atsisėdo į savo automobilį AUDI A6, ant galinės sėdynės ir užmigo. Automobilis buvo jo kieme. Po to atsimena, kad jis atsibudo automobilyje ant galinės sėdynės, o aplinkui buvo policijos pareigūnai. Susivokė, kad yra (duomenys neskelbtini), matė, kad su pareigūnais kalbėjo A. G.. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad automobilis apgadintas, suprato, kad įvyko eismo įvykis, o kokiomis aplinkybėmis, kur ir kada eismo įvykis įvyko, kas vairavo jo automobilį, to nieko neatsimena, nes kaip minėjo, dėl girtumo buvo užmigęs. Po kelių dienų, kai jam buvo atiduotas automobilis, po priekine sėdyne ant kilimėlio rado kažkokią metalinę detalę, panašu, kad tai buvo pistoletas. Jis tada paskambino tyrėjui ir vakare atvažiavęs pareigūnas, tą detalę iš jo paėmė. Jis tą detalę lietė rankomis. Iš kur ši detalė, panaši į pistoletą, atsirado jo automobilyje, to paaiškinti negali. Apie tai, kad V. S. parašė pareiškimą, jog iš jo buvo pagrobti ginklai, sužinojo tada, kai pareigūnai buvo atvažiavęs pas jį į namus daryti kratą. Kai išgertuvių metu grįžo iš lauko į kambarį, V. S. buvo gerokai apgirtęs, vos laikėsi ant kojų, jam matant bent pora kartų buvo parkritęs ant grindų, kad būtų sužalotas V. S. veidas, to nepastebėjo, nes toje patalpoje, kur vartojo alkoholį, nebuvo šviesu, buvo prietema. Nori pasakyti, kad jis prieš V. S. smurto nevartojo, iš jo ginklų negrobė (3 t., b. l. 62–66).
Šalies argumentai
A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, jog susimušė su nukentėjusiuoju ir kad iš kvailumo, būdamas girtas, paėmė tuos ginklus. Tą dieną jis (A. G.) paprašė A. V., kad nuvežtų iki Ž. (Ž. U.). Kai nuvažiavo sėdo išgerti su Ž. U., kuris jau ir taip buvo apgirtęs. Atėjo V. S., bet Ž. U. žmona jį išvarė. Paskui jis atėjo antrą kartą, bet ir vėl buvo išvarytas. Vėliau V. S. atėjo trečia kartą, atėjo su buteliu. Atrodo, kad tą butelį visi išgėrė, ir V. S. paklausė, ar jį namo parves. Išėjęs, jis nukrito nuo laiptų, nes paslydo. Dar ir pats Ž. U. nukrito žemyn galva nuo tų laiptų. U. greitai atsikėlus, abu V. S. pakėlė ir palydėjo iki namų. Paskui dar ten išgėrinėjo. Nežino dėl ko pradėjo su juo ginčytis, bet ginklai jau buvo atnešti. Pirmiausia jis apie medžiokles pasakojo, rodė ginklus, juos apžiūrinėjo. Pistoletas buvo vienas įdomus. Nematė kada išėjo Ž. U.. Tada su S. abu apsistumdė, susimušė ir jam, t. y. A. G. šovė į galvą, kad reikia pasiimti tuos ginklus, kurie tuo metu gulėjo ant lovos. Taigi, sugriebė tuos ginklus su skuduru ir pistoletus, nes jie su maišeliu buvo. Tikriausiai ten ir šoviniai buvo maišelyje. Pagalvojo, kad parvažiuos namo, nes nežinojo, kur U. dingo. Taigi, įsimetė į bagažinę ginklus, net nepastebėjo, kad mašinoje yra U. ir jis ten miega. Nuvažiavo pas pusseserės sugyventinį, maišelį su pistoletais daržinėje numetė, o ilgus šautuvus, suvyniotus į skudurą, įkišo į mėšlo krūvą. Pagalvojo, kad paerzins V. S., o šis kai išsiblaivys, atiduos. Po to pamatė, kad Ž. U. juda mašinoje, bet jis ten nieko nesuprato. Parvažiuojant kažkas atsitiko automobilio ratui, sustabdė pareigūnai, jis įpūtė virš dviejų promilių, pareigūnai jį ir U. atvežė iki parduotuvės, todėl grįžo tą naktį pas U.. U. iš karto nuėjo miegoti, o jis su buteliu dar nuėjo pas S., ten dar pusę butelio išgėrė. Kai V. S. nustojo gerti, jis (t. y. A. G.) išėjo gerti kitur. Net nežinojo, kad jo ieškojo. Kai jis grįžo pas V. S., ginklai jau buvo paimti, tik V. S. dar to nematė. Kitą dieną netoli (duomenys neskelbtini) ėjo pas draugą dar išgerti, bet ant kelio sustabdė policija. Tada iš karto ir parodė tuos ginklus. Vaikščiojo su tapkėmis, nes batai buvo likę pas Ž. U..
Žemesnės instancijos teismas
Kai apklausė pirmą kartą, buvo išgėręs, tai nelabai žino, kas ten parašyta. Jis tik pasirašė ir viskas. Niekas tuomet girtumo nenustatinėjo. Dėl paaiškinimo, pateikto vėliau, tai irgi, atvažiavo pas jį V. S. pažįstami medžiotojai, gąsdino, kad turi surašyti taip, kad būtų U. blogiau, gąsdino, kad dings iš kaimo. Dėl gąsdinimų niekur nesikreipė.
Perskaičius dalį A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 21–22), jis paaiškino, jog muštynėse Ž. U. nukentėjusiojo net pirštu nelietė. Jis iš viso kažkur dingo. Pripažįsta, kad su lėkšte sudavė jis, t. y. A. G.. Ten, kur rašoma apie muštynes, daugmaž teisingai nupasakota, bet Ž. nukentėjusiojo nemušė. Tuo metu, kai pradėjo muštis, ginklai jau buvo atnešti, mėtėsi. Pirminius parodymus skaitė, pareigūnai liepė sakyti bet ką ir jam nieko nebus. Liepė kažką pasakyti, kad tik sužinotų ką nors apie U. ir V. – kuo užsiima, ką veikia. Ž. U. nei mušė, nei nešė. Jis tiesiog buvo išgėręs. Niekur nepabėgo tą vakarą, tiesiog išsikvietė taksi ir išvažiavo. Ž. U. tada jau seniai miegojo. Išėjo ne iš U., o iš S. namų. U. nevairavo, tai matė pareigūnai, kurie mašiną sustabdė su vaizdo registratoriumi ir matė, kad U. gale miegojo girtas. Paprašė advokato, kad parodymus surašytų ir pateiktų tyrėjui. Pareigūnui jų nepasakė, nes niekas daugiau neklausė. Vieną kartą apklausė tada, kai girtą apklausinėjo. Sausio 13 d., praėjus savaitei po pirminių parodymų, advokatas atvažiavo ir surašė. Sakė, kad pirminiai parodymai nesąmonė. Surašytus parodymus tyrėjui padavė advokatas. Pirminės apklausos metu gynėjo neturėjo.
Perskaičius A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 26), A. G. nurodė, jog nežino, kodėl pateikė rašytinius parodymus. Nežino kaip ten gavosi, buvo taip kad tyrėjas pasikeitė. Kad toje apklausoje buvo nurodę, jog U. įvardintas kaip asmuo paėmęs šaunamuosius ginklus sužinojo po kelių dienų, kai advokatas atėjo.
Perskaičius A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2023 m. sausio 6 d. (4 t., b. l. 57), jis nurodė, jog nepamena, kad U. būtų paėmęs tuos ginklus, tačiau teisingai nurodė, kad kartu su Ž. U. jis dirbo. Ž. U. tik prabudinėjo važiuojant iki V. F., bet jis nei vairavo, nei ginklus padavinėjo. Nuo pat U. kiemo ir atgal vairavo jis, t. y. A. G.. Jei sakoma, kad vairavo Ž. U. – reiškia parodymai neteisingi. Teigia, jog gal kokia klaida įsivėlusi, jei parašyta, kad U. padėjo. Advokatas parodymus rašėsi, nes buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į izoliatorių. Paskui pasakė, kad perspausdins ir kai važiuos pas tyrėją tai nuveš. Juos, atspausdintus advokato, neskaitęs, pasirašė pas tyrėją. Apie 2024-01-30 paaiškinimus gali pasakyti, kad viską surašė, pagal S. asmenų nurodymus. V. S. draugai pasigavo jį (duomenys neskelbtini), gatvėje. Reikėjo atsinešti tą lapą, kur advokato surašyta ir jie pasikoregavo, kaip turėtų surašyti, diktavo, o jis rašė savo ranka. Rašė medžiotojų namelyje, kokias dvi valandas. Nusiuntė tuos lapus tyrėjai.
Liudytojas F. yra pusseserės sugyventinis. Šiandien teisme duoda teisingus parodymus. Buvo akistata su nukentėjusiuoju, bet kas vyko nepamena, nes seniai buvo. Būtų išsiblaivęs ir atidavęs tuos ginklus.
Perskaičius kaltinamojo A. G. parodymus, kurie buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 57), jis nurodė, jog Ž. U. buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, o V. F. buvo užsimiegojęs ir net pusės nepapasakojo taip kaip buvo. Ginklus nunešė paslėpti jis vienas. V. F. matė, nors iš pradžių iš visko nežinojo kas ten yra. Nežino, kodėl tuose parodymuose nesakė, kad dar su S. gėrė. Netiesa, kad U. dalyvavo ginklų pagrobime. Suvokia tai, kad paėmė tuos ginklus ir jais disponavo, dėl to gailisi.
(duomenys neskelbtini) įtariamojo A. G. apklausos protokole užfiksuota, kad 2023-01-03 nuo 12 val. vartojo alkoholinius gėrimus su Ž. U., jo namuose. Apie 18 val. pas juos į namus atėjo Ž. kaimynas V. S.. Jis jau buvo neblaivus, bet prisėdęs prie stalo, kartu su jais toliau vaišinosi, visi gėrė degtinę. Kalbantis tarpusavyje apsipykdavo dėl smulkmenų, greičiausiai dėl to, kad jau visi buvo stipriai neblaivūs. Vėlų tos dienos vakarą, dar pasiėmę degtinės butelį nusprendė nueiti pas V. S., galvojo jį palydėti. Ten trise dar gėrė degtinę. Dėl kažkokių priežasčių, kurių neatsimena, jie su V. S. sukonfliktavo ir pradėjo muštis. Pirmas kumščiu sudavė jis V. į veidą. Jis jam kumščiu sudavė atgal į veidą. Taip jie pradėjo vienas kitą kumščiais ir kojomis mušti į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių buvo, neatsimena, tačiau abu vienas kitam sudavė ne mažiau po šešis kartus. Muštynių metu jis taip pat buvo nuo stalo pasiėmęs lėkštę, su kuria trenkė V., lėkštė tokiu būdu sutrūko. Tuo metu Ž. U. į jų konfliktą nesikišo, tiesiog žiūrėjo, bet po kurio laiko iš viso dingo. Po muštynių pas V. S., jis išėjo į lauką. Ten pamatė stovintį Ž. U. su ginklais. Suprato, kad Ž. tuos ginklus pagrobė iš V. S., nes jų vakaro pokalbio metu buvo išsikalbėję, kad V. medžiotojas ir turi ginklų. Dar sužinojo, kad jis ir buvęs policininkas. Matė, kad Ž. U. buvo pasiėmęs keturis ginklus, t. y. du ilgo profilio ginklus ir du pistoletus. Jis jo pirmas paklausė, ar jis žino, kur juos galėtų paslėpti. A. G. atsakė, kad žino ir pasiūlė ginklus paslėpti pas pažįstamą V. F.. Tada jis padėjo panešti ginklus ir kartu su Ž. juos nusinešė į jo kiemą bei ten ginklus sumetė į jo automobilį Audi A6 ir abu kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Ž. U., o jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, rodė Ž. kelio maršrutą. Jie išvažiavo apie 2023-01-04 apie 1 val., pas V. F. nuvyko apie 01.30. Duris atidarė pats V. F.. Šalia stovint Ž. U., jis V. paklausė, ar jis galėtų visą tai paslėpti, ką jie su Ž. atsinešė prie durų. Pistoletus buvo įsidėję į baltą krepšelį, o ilguosius ginklus suvyniojo į šviesų skudurą. Konkrečiai, kad ten yra ginklai, V. F. nesakė. Matė, kad V. buvo apsimiegojęs, iškart padavė jam krepšį su ryšuliu, ir su Ž. sėdę atgal į automobilį, išvažiavo. Grįžtant atgal pas Ž. U., juos apie 4 val. ryto (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, dėl vairavimo neblaiviam, jam pradėjo ikiteisminį tyrimą ir įforminus įvykį, juos paleido. Toliau vartojo alkoholinius gėrimus pas Ž. U.. Apie 17 val. jis trumpam išėjo į lauką ir tada pamatė ateinančius galimai policijos pareigūnus. Apsiavęs Ž. šlepetes, jis pabėgo link (duomenys neskelbtini), išsikvietė taksi, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Einant (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai. Su pareikštu įtarimu sutinka, gailisi kad veikdamas bendrai su Ž. taip elgėsi. Padėdamas Ž. tikėjosi kažkokios naudos (4 t., 21–23 psl.)
(duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo posėdžio protokole, nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės, įtariamasis A. G. patvirtino, kad buvo veika bet jis tų ginklų nematė ir neėmė, ginklus paėmė Ž. U. (4 t., b. l. 57–58).
(duomenys neskelbtini) įtariamojo A. G. papildomos apklausos protokole užfiksuota, pripažįsta, jog vienas pagrobęs iš V. S. ginklus. Su Ž. U. dėl ginklų pagrobimo nesitarė ir jis niekaip nesusijęs su jo padarytu nusikaltimu. Yra parašęs rašytinius parodymus, kuriuos prašo pridėti prie šios apklausos, rašytiniuose nurodymuose yra išdėstęs visas aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo, daugiau papildymų neturi.
(duomenys neskelbtini) įtariamojo A. G. savarankiškai pateiktuose rašytiniuose parodymuose užfiksuota, kad 2023-01-03 nuo maždaug 12 val. su Ž. U. vartojo alkoholį jo namuose. Į vakarą, galimai apie 17–18 val., atėjo U. kaimynas, kaip dabar žino V. S., kurio jis anksčiau nepažinojo. Jis prisėdo prie jų, kadangi, kaip matė, jis taip pat buvo jau apgirtęs, tai yra vartojęs alkoholio. Jie tuomet girtavo trise, tarpusavyje kalbėjosi apie apgadintą S. automobilį, kurį, kiek suprato, turėtų suremontuoti U.. Tarp jų kalbantis buvo kilę kažkokių nesusipratimų dėl automobilio apgadinimo bei remonto, tačiau jis į tas kalbas nesileido ir nesigilino. Išgėrus degtinę, jie visi nusprendė eiti dar pas S. toliau vartoti alkoholį, todėl visi trys nuėjo į greta buvusius jo namus. Su savimi buvo pasiėmę dar degtinės, kurią sėdo gerti. Vaišinantis jie abu pradėjo kalbėtis apie medžioklę, dalintis prisiminimais kas ką ir kada nušovė ir pan., iš ko jis suprato, jog V. S. yra medžiotojas, todėl iš smalsumo paprašė, jog parodytų jam savo ginklus. V. S. gyrėsi, jog turi daug ginklų, jie yra geri, todėl jam kilo noras juos apžiūrėti. V. S., nuėjęs į kitą patalpą, grįžo su keturiais ginklais, kurių vienas buvo, kiek pamena, dujinis pistoletas, kitas kovinis revolveris, taip pat vienas buvo medžioklinis lygiavamzdis, o antrasis – graižtvinis šautuvas. Jų markių bei pavadinimų neprisimena. Jie šiuos ginklus apžiūrėjo, juos savo rankose laikė ir jis, taip pat ir Ž. U. rodė jam kaip reikia taikyti į taikinį, atidarinėjo spynas ir pan. Tuo laiku jie jau buvo gerokai apgirtę, nemano, jog būdamas blaivas V. S. būtų rodęs ginklus, nors jie ir nebuvo užtaisyti šoviniais. Apžiūrėjus ginklus, V. S. juos paliko ant toje pačioje patalpoje buvusios sofos ir jie toliau vaišinosi. Toliau vaišinantis tarp jo ir S. kilo konfliktas, kiek pamena U. lygtai jam buvo prasitaręs, jog S. yra (duomenys neskelbtini), todėl jis, berods, iš jo pasityčiojo. Jis jam kažką necenzūriškai atsakė ir tada jis jam sudavė į veidą, jis jam – atgal, jie pradėjo smūgiuoti vienas kitam atsistoję į veidą, galvą, kūną, kiek pamena galėjo suduoti ir lėkšte į galvą, dėl ko ji trūko. U. į konfliktą nesikišo, iš pradžių bandė juos raminti, skirti, o po to, kai jie baigė muštis pamatė, jog jo patalpoje išvis nėra. Jų su S. muštynės baigėsi tuo, kad jis jį stipriai pastūmė ir jis parkrito ant grindų, tačiau dėl girtumo jau nelabai pajėgė pasikelti. Jis jam buvo sudavęs kelis smūgius, tačiau jie nebuvo stiprūs ar akcentuoti į galvą, veidą, dėl ko jis galėjo būti apsvaigintas prarasti sąmonę. Kai jis parkrito, dar bandė keltis, jis sakė jam kad viskas, baigiam muštynes ir einame toliau gerti, tačiau jis sakė, kad daugiau nepajėgia, todėl prie stalo jis prisėdo vienas, išgėrė dar vieną stikliuką degtinės ir pamatė, jog S. yra užmigęs. Tuomet nusprendė eiti į namus, pasikėlė nuo stalo ir pamatė ant sofos paliktus ginklus. Būdamas neblaivus jis nusprendė juos paimti ir išsinešti, nors ką toliau būtų daręs – pasakyti negali. Pasiėmęs pistoletą bei revolverį įsidėjo juos į kišenes, o lygiavamzdį bei graižtvinį šautuvus užsikabino ant pečių ir parėjo į U. namų kiemą. Kieme pamatė, jog U. guli bei miega savo automobilyje Audi ant galinės pasostės, o ant grindų yra numesti automobilio rakteliai. Tuomet jis ginklus sudėjo į automobilio bagažinę, tiksliau pistoletus įdėjo į krepšį, buvusį bagažinėje, o medžioklinius šautuvus – įvyniojo į bagažinėje rastą kažkokį medžiagos gabalą. Ginklus buvo sugalvojęs nuvežti pas savo draugą V. F., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Sėdęs už automobilio vairo jis išvažiavo link minėto draugo namų, tuo metu U. miegojo ant galinės pasostės. Tik privažiavus V. F. namus U. pabudo ir paklausė kas čia vyksta ir kur jie esą. Jis atsakė, kad atvažiavo pas draugą bei išlipo iš automobilio. Paskui jį išlipo ir U., kuris priėjo prie jo tuo metu kai jis iš bagažinės išiminėjo ginklus. Tiksliai nepamena, tačiau atrodo, jog kažkuriuos ginklus buvo padavęs panešti U.. Jis neklausė ką jie čia nešasi, kadangi svirduliavo, buvo gerai neprabudęs iš miego. Priėjus prie F. namo pabeldė į duris, nes tuo metu jau galėjo būti gal net ir po vidurnakčio ir languose šviesos nesimatė. Pabeldus F. atidarė duris, jis jam nieko neaiškindamas paklausė ar gali pasaugoti jo daiktus, į ką jis atsakė teigiamai. Tada padavė jam krepšį bei ryšulį su ginklais ir jis, uždaręs duris, nuėjo. Jie su U. vėl sėdo į jo automobilį, tiksliau jis sėdo už vairo, o Ž. U. – atsigulė ant galinės pasostės nes sakė, kad nori miego. Grįžtant į namus, pakeliui sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą bei pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl girto vairavimo transporto priemonės. Dėl ginklų vagystės jis buvo sulaikytas sekančią dieną vakare ar naktį po to kai U. namuose, po ginklų perdavimo F. grįžę bei išsimiegoję toliau vartojo alkoholį. Girtaujant jis pamatė, jog į U. namus atvyko policijos pareigūnai todėl pabėgo nes įtarė, kad tai dėl pavogtu ginklų, tačiau vėliau vis tiek buvo sulaikytas. Nori paaiškinti, jog dėl girtumo nelabai prisimena įvykių kas vyko policijoje, kai buvo sulaikytas dėl ginklų vagystės. Kiek pamena pareigūnas rašė kažkokią apklausą, jo lygtai kažko klausinėjo, tačiau tikslių to aplinkybių nurodyti negali. Tuo metu buvo naktis, jis buvo visiškai girtas. Prisimena, jog vienas pareigūnas kalbėjo, jog negalima apklausinėti girto žmogaus, sakė, kad gal reikia jam nustatyti girtumą, nes yra akivaizdžiai girtas ir neadekvačiai elgiasi, tačiau vėliau su juo buvęs policininkas sakė, kad bus blogai jei jo neapklaus. Jeigu apklausos protokole nurodyta, jog ginklų vagystėje dalyvavo Ž. U., tai yra netiesa, nes juos jis pavogė vienas. Važiuojant juos palikti pas V. F., jis (t. y. U.) miegojo ir tik atvykus pabudo bei padėjo jam atnešti ginklus iki namo net nesuprasdamas ką ten neša, nes ginklai buvo krepšyje bei suvynioti į kažkokį audeklą ir skudurą (4 t., b. l. 29–30).
Akivaizdu, pats A. G. šių parodymų nerašė, nes 2023-06-06 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad jo kompiuterinio raštingumo įgūdžiai blogi, o į klausimą ar jis parašė parodymus, atsakęs ,,taip” daugiau į klausimus neatsakinėjo (4 t., b. l. 31–35).
(duomenys neskelbtini) Marijampolės AVPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 1-ame poskyryje gauti dar vieni A. G. surašyti parodymai (4 t., b. l. 187–193), kurie persiųsti teismui. Šiame ,,Paaiškinime” A. G. rašo, jog kartu su U. vartojo alkoholį jo namuose, atėjo V. S., su juo Ž. U. susipyko dėl apgadinto automobilio, jį išvarė. Po kurio laiko vėl atėjo V. S., atsinešęs alkoholio butelį, visi toliau bendravo, kalbėjo apie medžioklę bei apgadintą mašiną. V. S. paprašė, kad jį kas nors palydėtų namo, jį lydint nuo laiptų krito tiek V. S., tiek Ž. U., galvojo, kad be greitosios neapsieis, bet abu atsikėlė ir jis (A. G.) kartu su Ž. U. nuėjo kartu su V. S. į pastarojo namus. Ten toliau vartojo alkoholį, iš kur atsirado butelis – nežino. Vėl vyko tos pačios kalbos apie medžioklę, jis (t. y. A. G.) pradėjo muštis su V. S. – gavo nuo V. S. smūgį į veidą, todėl paėmęs lėkštutę, trenkė jam atgal per galvą. Tada pradėjo kumščiuotis, spardytis, ritinėjosi ir mušėsi, kol V. S. pasakė, kad gana. Tuomet V. S. atsisėdo ant sofos, jis (A. G.) pasiūlė gerti toliau, tačiau V. S. pasakė, kad daugiau negers. Ž. U. pasakė jam, kad eina, jis ėjo iš paskos ir pamatė Ž. U. su pistoletu ir ilgu vamzdžiu (kiek iš viso buvo ginklų nežino). Viską susinešė į mašiną. Tuomet paklausė jo, gal žino, kur paslėpti ir jis pasiūlė paslėpti pas pusseserės vyrą V. F.. Bevažiuojant ginklus A. G. apžiūrinėjo, čiupinėjo. Atvykus pas V. F., A. G. paklausė jo, ar negalėtų palaikyti draugo daiktų iki rytojaus, jis sutiko ir tada A. G. atnešė maišelį su viskuo, kas jame buvo, o Ž. U. nunešė tai, kas buvo suvyniota į skudurą. Grįžtant atgal vėl vairavo Ž. U., buvo pastebėti policijos pareigūnų, nuo jų bėgo, tačiau išvirto priekinis automobilio ratas ir mašina sustojo, Ž. U. liepė keistis, sakydamas, kad nenori prarasti teisių, jis persėdo ant užpakalinės sėdynės, o jis (A. G.) bandė persėsti už vairo, bet spėjo perkelti tik vieną koją, kai atsidarė durys ir jis pareigūnų buvo ištemptas iš automobilio. Ž. U. pareigūnai iš karto nepastebėjo, tik vėliau jį pamatė, jis apsimetė kad miega, kad nežino, kas įvyko. Surašę pažeidimo dokumentus, pareigūnai jį (A. G.) ir Ž. U. parvežė iki parduotuvės, ir jie abu nuėjo iki U. namų. Ten U. pasiėmė butelį degtinės ir vėl nuėjo pas S., kur jį pažadinę, vėl gėrė. Po to abu parėjo į U. namus ir nuėjo miegoti. Ryte U. žmona pasakė, kad buvo V. S. du kartus, bet jo ji neįsileido. Tuomet jis (A. G.) suprato, kad buvo dėl šautuvų, siūlė Ž. U. juos atiduoti, tačiau pastarasis nesileido į kalbas. Kai atvyko pareigūnai, Ž. U. jų neįsileido, o A. G. iš išėjo, pasiskambino draugui, kuris parvežė namo, tada iš namų išėjo pas kitą draugą vartoti alkoholio. Buvo sulaikytas ant kelio, einant iš draugo. Kai buvo sulaikytas, atėjo advokatas, kuris, kaip suprato buvo samdytas Ž. U., Ž. U. žadėjo ,,aukso kalnus” už tai, kad apsiimtų kaltę, tačiau vėliau pradėjo elgtis įžūliai, todėl nusprendė neprisiimti jo nusikaltimų ir todėl parašė visa tiesą (4 t., b. l. 187–193).
Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su Ž. U. yra kaimynai. Artimiau su juo susipažino tada, kai pakvietė jį į medžioklę 2022 metais prieš Naujuosius metus. Medžioklėje nušovė stirnų ir jų mėsą pasidalino. Tuomet po medžioklės kartu išgėrė alkoholio, o ryte išaiškėjo, kad Ž. U. sudaužė jo (V. S.) mašiną. Reikalavo, kad jis mašiną sutvarkytų, bet, kaip suprato, Ž. U., nors ir nesakė, kad netvarkys, bet nenorėjo jos tvarkyti. Dėl to sausio 3 d. iš pat ryto, kaip ir buvo susitarę, kelis kartus jam skambino, susiskambino po pietų ir, atvažiavęs, užėjo į jo namus. Susitarė, kad vakare jis ateis pakalbėti dėl mašinos, taip viskas ir pasibaigė. Vakare, apie 6-7 valandą, jis atėjo kartu su A. G. (jo nepažinojo), buvo matęs jį tą pačią dieną, kai buvo užėjęs pas Ž. U., nes pas jį buvo A. G. ir V.. Ž. U. su A. G. atėjo 6–7 valandą vakaro, atsinešė du butelius degtinės ir visi pradėjo ,,baliavoti“. Gėrė degtinę, matė, kad jam į puodelį pila vis daugiau. Staiga, Ž. U. bestovėdamas, nei iš šio, nei iš to pavadino ji (V. S.) gėjumi. Paklausus, iš kur jis tai ištraukė, iš karto gavo smūgį nuo A. G. (sėdėjusio šalia ant sofos) lėkšte į veidą. Kiek pamena, lėkštė buvo tuščia. Po smūgio lėkštute iš karto atvėpo lūpa, bėgo kraujas, o lėkštutė nuo smūgio suskilo į smulkus gabaliukus. Tuo metu Ž. U. stovėjo priešais ir sudavė koja smūgį į krūtinę, po to dar į galvą. Ž. U. klausė, kur raktai nuo seifo, atsakė, kad viską parodys ir pasakys, tik kad nemuštų ir neužmuštų. Tuomet abu paėmė jį už parankių ir vedė į rūsį, ten parodė Ž. U., kur yra raktai nuo rūsio, paėmė juos nuo šaldytuvo ir padavė Ž. U., jis atsirakino, tada jam parėdė, kur yra seifo raktai (jie buvo už plytos padėti). Atsimena, kad Ž. U. raktus pasiėmė, ir daugiau nieko neatsimena. Pabudo ryte, buvo viršuje, kaip suprato į viršų jis buvo nuvilktas, nes buvo nubrozdinta nugara. Smūgį gavo dar būdamas rūsyje, o atsipeikėjo jau ant tos sofos, kur sėdėjo prieš įvykį. Šonkauliai nelūžo, bet kreipėsi į ligoninę, nes vos pakvėpavo, šonkaulio lūžio nerado, bet dvi savaites labai skaudėjo.
Tą vakarą išgėrė trise du 0,5 talpos butelius, kuriuos jie atsinešė. Gerti pradėjo maždaug 19 valandą, smurtas prasidėjo galimai apie 9 valandą vakaro, gal kažkiek vėliau. Alkoholio jis (V. S.) ,,pakelia“ nedaug, juo labiau kad gėrė be užkandos ir buvo valgęs tik pietus. Ryte jam buvo nustatyta nemažai promilių, nes ryte, prieš važiuojant į ligoninę, galvodamas, kad vanduo, išgėrė puodelyje buvusios degtinės.
Jokios kalbos apie ginklus tą vakarą nebuvo. Ž. U. žinojo, kur laiko ginklus, nes tada, kai važiavo medžioti, grįžus pasakė, kad neša į rūsį padėti ginklą ir užrakinti. Jiems atėjus, kažkiek kalbėjo apie automobilio remontą, jis remontuoti neatsisakė, sakė suremontuos. Gal čia ir buvo priežastis, dėl ko jį sumušė. Kam jiems buvo reikalingi ginklai – iki šiol nesupranta. Ginklų niekada niekam nedemonstruodavo, būdamas neblaivus prie ginklų nekiša nagų, nes jie būna užrakinti. Grįžęs iš medžioklės visada ginklus užrakina. Kalbant su Ž. U. apie medžioklę, pagrindinis klausimas buvo dėl mėsos.
Viename seife buvo 4 ginklai ir plius tas startinis, kurį jie paėmė, jis buvo nuo tada, kai prieš labai daug metų eidavo į varovus pagąsdinti žvėrių.
Negali tiksliai pasakyti dėl smūgių iki ėjimo į rūsį, tų smūgių buvo ne vienas, vienas buvo į galvą. Smūgis, po kurio nieko neatsimena, buvo suduotas rūsyje.
Medžioklėje Ž. U. buvo tik kaip svečias. Išgertuvių metu apie ginklus taip pat kalbos nebuvo. Nuo jų atėjimo iki konflikto praėjo apie porą valandų, per tą laiką kalbėjo apie darbą, apie mašinos remontą, apie parduotus namus – guodėsi, kad marti pardavė jo namus ir jis negavo pinigų.
Sakė ekspertui, kad gavo smūgį į galvą, bet jis pažiūrėjęs nieko nerado, nes buvo praėję jau kelios dienos, o prieš tai buvo tik šašiukas, nors ryte buvo kraujuota.
Ginklų pasigedo, kai grįžo iš ligoninės – kitą dieną apie 11 val. Tada, kai atsibudo namuose, minties, kad kažko trūksta nebuvo. Paskambino savo draugei R. S., kad blogai jaučiasi ir ji nuvežė į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad yra sumuštas ir tada jie iškvietė policiją. Pats į policiją neskambino. Policiją iškvietė dėl sumušimo, apie ginklus pradžioje kalbos jokios nebuvo, nes nežinojo, kad jie pavogti. Iš ligoninės grįžo su policija ir nuėjo į rūsį pasižiūrėti ginklų, tada rado atidarytus seifus ir duris, o ginklų nebuvo. Policija važiavo į namus, nes R. S. pasakė, jog jis turi ginklus. Po įvykio ginklų atsiėmimo procedūra buvo ilga – reikėjo praeiti komisiją, nes baigėsi 5 metų terminas, vyko ekspertizė. Kai buvo dieną nuėjęs į V. S. namus, su jais alkoholio nevartojo – išgėrė gal tik vieną stikliuką ,,samagono“. Pas Ž. U. namuose nuo laiptų kartu su Ž. U. nekrito. Po to, kai vienas sudavė lėkšte, o kitas įspyrė – jis nukrito nuo sofos ir prašė, kad nemuštų ir tada jo pradėjo reikalauti raktų nuo seifo. Nekalbėjo su Ž. U. apie tai, ar jis moka naudotis ginklais, mano, kad jis net supratimo apie juos neturi. Į rūsį jie nuvedė laiptais paėmę už parankių, laiptai ten statūs. Patekus į rūsį parodė, kur yra durys, nuo patalpos, kur yra seifas, jos buvo užrakintos, o virtuvėje ant šaldytuvo buvo raktai. Padavė raktus Ž. U., jis atsirakino tą patalpą, tada parodė, kur yra raktai nuo seifo. Matė, kaip atrakino seifą – matė kaip Ž. U. kišo raktus į spyną ir tada gavo smūgį, po kurio jau nieko neatsimena. Kai kurių aplinkybių pirmoje apklausoje nenurodė, nes jų bijojo, galvojo, kad papasakos tai teisme.
Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (1 t., b. l. 64–65), V. S. paaiškino, jog parodymai skirtingi, nes jis galvojo, kad viską pasakys teisme, bijojo kaltinamųjų, kad jie neateitų.
Perskaičius V. S. parodymus, duotus 2023 m. sausio 10 d. apklausos metu (1 t., b. l. 70–71), nukentėjusysis paaiškino, jog nurodytos aplinkybės nesutampa dėl buvusio baimės jausmo, paskui tik pradėjo atgaminti, kaip viskas įvyko – kai praėjo skausmai ir visos pagirios. Jeigu naudotų ginklus būdamas išgėręs, grėstų teisės laikyti ginklus atėmimas, tačiau baimė yra susijusi su kaltinamaisiais, o ne su ginklų praradimu. Tai, jog apie reikalavimą atiduoti ginklus nurodė tik birželio mėnesį, susiję su įvykių susidėliojimu atmintyje. Paskutinį kartą ginklus iki jų dingimo matė prieš įvykį, kai juos susitvarkė, išsivalė ir padėjo į seifą. Valė du ginklus, t. y. lygiavamzdį ir graižtvinį, o revolveris ir dujinis buvo padėti seife, jų nevalė. Valė juos gal pora dienų iki įvykio, po medžioklės, (duomenys neskelbtini). Ginklus atgavo praeitais metais apie spalio ar lapkričio mėnesį. Buvo praleista 12 medžioklių.
Kai grįžo iš ligoninės, raktai nuo seifo buvo seife, o raktai nuo tos patalpos, kur yra seifas, buvo padėti ant šaldytuvo, bet visos patalpos buvo atidarytos. Alkoholį vartoja maždaug kartą per pusę metų ar kartą per mėnesį. Iki įvyko praktiškai buvo negėręs kokius tris mėnesius. Negali nieko pasakyti dėl nustatytos diagnozės, susijusios su psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo.
Perskaičius nukentėjusiojo parodymus, duotus 2023 m. birželio 2 d. apklausos metu (1 t. b. l. 76–79), nukentėjusysis nurodė, jog nežino, dėl ko nurodyta, kad negali nurodyti, kuris tiksliai klausė apie ginklus, bet tikrai gerai atsimena, kad klausė Ž. U.. Nugaros nubrozdinimas galėjo atsirasti tik vilkimo laiptais į antrą aukštą būdu, nes kaip kitaip jis pateko į viršų.
Nukentėjusiajam parodžius fotonuotraukos prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 47–48), jis patvirtino, jog tai laiptai, kuriais jis buvo vedamas į rūsį.
Įvykio metu jautėsi išgėręs, prarasti sąmonę vartojant alkoholį nėra tekę, negalėjo susitrenkti galvos susvyravęs ir parkritęs, vien dėl to, kad buvo išgėręs. Negalvojo, kad jie pavogs ginklus – jie prašė seifo raktų, o ne ginklų. Atgavus sąmonę nekilo mintis pasitikrinti, ar ginklai yra vietoje.
Specialistui nenurodė, jog buvo be sąmonės (1 t., b. l. 157–158), kadangi pats nesuprato, ar išgėręs, ar be sąmonės. Mašiną tikrai ne pats sudaužė per medžioklę.
(duomenys neskelbtini) apklausos metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2023 m. sausio 3 d., apie 17 val., nuėjo pas savo kaimyną Ž. U. paklausti kada jis sutvarkys jo automobilį. Ž. U. pasakė, kad automobilį sutvarkys greitu metu. Po to jis (V. S.) grįžo į savo namus. Apytiksliai po pusvalandžio pas jį atėjo Ž. U., kartu su dar vienu vyru (pastaba: A. G.). Ž. U. atsinešė du butelius po pusę litro degtinės. Tada visi vartojo degtinę, jo namo antrame aukšte, visi sėdėjo prie stalo, ant sofos. Gėrė apie pora valandų. Išgertuvių metu Ž. U. jį pradėjo vadinti gėjumi ir tada nepažįstamas vyriškis jam trenkė iš lėkštės, kuri buvo ant stalo į veidą, o Ž. U. koja jam spyrė į krūtinę. Tada jis nugriuvo ant žemės ir tada Ž. U. kartu su tuo nepažįstamu vyru pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis. Kiek sudavė smūgių tiksliai neprisimena, tačiau jų galėjo būti nuo dešimties iki dvidešimties ir į įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Ž. U. ir nepažįstamas vyras jį daužė tol, kol jis prarado sąmonę. Prašė, kad nemuštų, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio ir toliau jį daužė rankomis ir kojomis. Sausio 4 d., atgavęs sąmonę, paskambino savo sugyventinei R. S. – pasakė, kad jį sumušė ir jam šiuo metu yra labai bloga. Apie 12 val. atvažiavo R. ir jį nuvežė į Jurbarko ligoninę, kur medikai jam suteikė pagalbą. Policijos pareigūnai atvyko į ligoninę ir su pareigūnais važiavo į jo namus. Pareigūnams papasakojo, kas vakar įvyko, pareigūnai priėmė iš jo pareiškimą ir pasakė, kad nori patikrinti šaunamuosius ginklus. Tada jis kartu su pareigūnais nuėjo į rūsį, pastebėjo, kad seifas atrakintas ir jame nėra jokių šautuvų. Turėjo įtarimų, jog ginklus pavogė kaimynas Ž. su nepažįstamu vyriškiu. Paskutinį kartą prieš šautuvų dingimą jis juos matė tą pačią dieną ryte, kai juos sutepęs sudėjo į seifą bei užrakino (1 t., b. l. 64–67).
(duomenys neskelbtini) papildomos apklausos V. S. parodė, kad kaimynas Ž. U. žinojo, jog jis yra medžiotojas, tačiau Ž. U. nežino, kur jis laikė ginklus, apie tai neklausinėjo. 2023-01-03, kai pas jį į namus atėjo Ž. U. su jam nepažįstamu vyru, pradėjus gerti antrą butelį, jis (V. S.) labai apsvaigo nuo alkoholio. Tada Ž. U. pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o nepažįstamas vyras sudavė lėkšte į veidą. Lėkštė sudužo. Nuo suduoto smūgio jis atsilošė ant sofos, apsvaigo. Tada pamatė, kad jam sėdinčiam ant sofos koja smūgį suduoda Ž. U. į kairę krūtinės pusę. Jis parvirto ant kairio šono ant sofos, tada pajuto, kad jam suduodami smūgiai į galvą, jis užsidengė rankomis galvą, sakė, kad nemuštų, tačiau smūgiai nesiliovė. Kas kiek sudavė jam smūgių, tiksliai nepasakys, nes jis po kurio laiko prarado sąmonę ir atsibudo tik kitą dieną. Apie jo turimus ginklus jokios kalbos nebuvo, jis tų ginklų jiems nerodė, taip pat nerodė, kur yra seifas ir kur yra raktai nuo seifo. Kokiomis aplinkybėmis Ž. U. ir tas nepažįstamas vyras atsirakino seifą ir pagrobė ginklus, to pasakyti negali, nes, kaip minėjo, jis liko gulėti ant sofos be sąmonės po jam suduotų smūgių (1 t., b. l. 70–73).
(duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad išgertuvių metu 2023 m. sausio 3 d. jis Ž. U. ir A. G. savo turimų šaunamųjų ginklų nedemonstravo. A. G. negalėjo žinoti, kad jis turi šaunamųjų ginklų, nes gerai pamena, kad apie ginklus ir medžioklę kalbos nebuvo. Jų išgertuvės vyko pirmame namo aukšte. Ginklai buvo laikomi rūsyje esančiame sandėliuke, seife. Norint prieiti prie šaunamųjų ginklų tam reikėjo dviejų raktų. Raktas nuo sandėliuko durų, kur stovėjo seifas buvo padėtas rūsyje esančioje kitoje patalpoje ant šaldytuvo, o paties seifo raktas buvo virš seifo ant plytos, jis ten buvo paslėptas taip paprastai jo nebuvo matyti. Gerai pamena, kad išgertuvių metu rūsyje jis tikrai nebuvo ir tikrai savo turimų šaunamųjų ginklų minėtiems asmenims nedemonstravo. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pamena dar tokias aplinkybes kai po smūgio lėkšte, jam į krūtinę spyrė Ž. U. ir jis nukrito ant sofos, tada kažkuris iš jų žodžiu reikalavo ir klausė, kur ginklai ir kur nuo ginklų raktai, pamena, kad jį jie gąsdino ir tikrai patalpoje jie buvo abu. Kuris tiksliai klausė apie ginklus ir raktus nurodyti negali, nepamena. Tada jie abu nusitempė į rūsį, tempiant nubrozdino nugarą į laiptus ir rūsyje liepė parodyti, kur yra raktas nuo ginklų, jis pirmiausia parodė raktą nuo sandėliuko, o tada kur yra raktas nuo seifo. Pamena, kad rūsyje būnant, jis gavo gana stiprų iš kažkurio vyro smūgį į galvą, ir po to kas vyko nepamena. Pirminių apklausų metu nenurodė šių aplinkybių, kadangi galvojo, kad jei Ž. U. ir A. G. turės galimybę susipažinti su bylos medžiaga sužinos viską ką jis sakė, ir bijojo dėl savo saugumo, šias aplinkybes jis būtų nurodęs teisme. Dabar jis neturi ko bijoti, kadangi Ž. U. kaimynystėje jis jau negyvena. Negali tiksliai įvardinti, kuris iš minėtų asmenų ir kuriuos smūgius jam sudavė, nes nepamena, bet tiksliai pamena, kad jie buvo abu kartu tiek kambaryje kai buvo suduoti smūgiai tiek ir rūsyje, kai reikalavo parodyti kur yra ginklai ir raktai (1 t., b. l. 76–79).
(duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad alkoholį jo namuose su Ž. U. ir A. G. gėrė apie 2 valandas, gėrė įsipildami į puodelį, dabar kaip pagalvoja vyrai kažkodėl jį labai skubino gerti. Jis sėdėjo ant kampo, dešinėje jo pusėje sėdėjo dabar jau jam žinomas A. G., Ž. U. daugiau stovėjo, buvo prisėdęs trumpam tik. Kai gėrė antrą degtinės butelį, butelis jau buvo įpusėjęs, jis jau jautėsi apgirtęs, bet visiškai girtas nebuvo. Išgertuvių metu tarp jo ir Ž. U. vyko tokia diskusija, kuri ėjo link žodinio konflikto, dėl jo pasakymo, kad jis yra gėjus. Sėdėdamas ant sofos – kampo pajuto smūgį į veidą, t. y. A. G. lėkšte trenkė jam į veido sritį, smūgis buvo stiprus, skausmą pajuto lūpų srityje, jam trūko lūpa ir skaudėjo nosį. Po šio smūgio jam vis dar sėdint ant lovos, Ž. U. koja spyrė jam į kairės pusės krūtinės sritį. Jam atrodo, kad prieš suduodamas jam smūgį Ž. U. buvo atsistojęs, šie du smūgiai vyko praktiškai vienu momentu. Jei gerai pamena, tai Ž. U. sudavė jam smūgį į kairės pusės krūtinės sritį dešine koja. Smūgių metu vyrai nieko nesakė. O jis klausė vyrų už ką jie jį muša. Po Ž. U. smūgio koja jis pasviro, šonu į kairę pusę, nes kai Ž. U. jam spyrė jis sėdėjo ant kampo. Ranka užsidengė galvą, kita ranka užsiėmė už skaudamo kairio šono, ir prašė, kad jo nemuštų. Kai buvo apklausiamas anksčiau yra sakęs, kad buvo nugriuvęs ant žemės, bet tiksliau jis turėjo omenyje, kad buvo nugriuvęs ant kampo į šoną, ir taip lyg vienu kelia buvo pasirėmęs į žemę. Taip pat tuo metu kai buvo nugriuvęs vyrai sudavė jam dar smūgių, negali įvardyti kiek smūgiavo iš rankų ar kojų, tačiau pamena, kad šalia jo jie buvo abudu, kuris kokius smūgius jam galėjo suduoti pasakyti negali, nes kaip ir minėjo buvo ranka užsidengęs galvą, kad apsisaugoti nuo smūgių, suduotų smūgių galėjo būti iki 10, bet kiek tiksliai jis jau nepasakys. Smūgius juto į dešinės pusės šoną ir lyg į galvos sritį, viskas vyko labai greit dėl to jam sunku tiksliai prisiminti. Po smūgių praėjus labai nedaug laiko gal kokiai minutei Ž. U. paklausė kur yra raktai nuo ginklų. Gerai pamena, kad išgertuvių metu apie medžioklę kalbama buvo, tačiau apie jo turimus ginklus kalbama nebuvo. Aplamai net ir apie pačią medžioklę daug kalbama nebuvo, daugiau kalbėjo apie automobilio kurį apgadino Ž. U. remontą. Po to kai Ž. U. jo paklausė kur yra raktai nuo ginklų vyrai jį grubiai sugriebė, jie abu buvo kartu, Ž. U. iš dešinės pusės jį sugriebė už rūbų, pastatė ant kojų, nes prieš tai jis buvo pasviręs ant kampo ir lyg vienos kojos keliu lietė žemę. Ar A. G. buvo atsistojęs nuo kampo ant kurio sėdėjo pasakyti negali. Kadangi A. G. buvo šalia jo, jis jį taip pat sugriebė už rūbų ir jie abu kartu jį nusitempė prie laiptų vedančių į rūsį. Tą faktą, kad abu vyrai tempia jį sugriebus už rūbų link rūsio jis pamena. Ž. U. žinojo, kad jo turimi šaunamieji ginklai yra laikomi rūsyje, nes kaip ir minėjo anksčiau jis buvo su juo medžioklėje. Vyrai jį tempė, prilaikė bet jis ėjo pats savo kojomis. Į rūsį laiptai yra statūs. Toje vietoje kai leidiesi laiptais buvo tamsu, nes ten šviesos nebuvo. Pamena, kad leidžiantis laiptais jį kažkuris iš vyrų prilaikė už dešinės pusės, šalia buvo tik vienas iš vyrų nes ten dviese būtų jie netilpę. Bet iki rūsio laiptų jie jį sugriebę už rūbų buvo abudu. Kuris iš vyrų jį laikė sugriebęs kai leidosi laiptais pasakyti negali. Kuriuo momentu jam buvo sužalota nugara jis tiksliai pasakyti negali, negali įvardyti ar nugara buvo nubrozdinta leidžiantis laiptais į rūsį. Pamena, kad nusileidus į rūsį Ž. U. dar kartą paklausė kur yra raktai, jis prilaikomas kažkurio iš vyrų nuėjo į rūsyje buvusios virtuvės patalpas ir parodė raktus stovinčius ant šaldytuvo. Eidamas link virtuvės jis uždegė šviesas. Kad jo klausia kur yra raktai būtent Ž. U. jis žino, nes jį atpažino iš balso nors ir negali pasakyti kuris iš vyrų jį prilaikė vaikštant rūsyje, tačiau jie visada buvo kartu, tik kad vienas laikė. Jis pats paėmė raktus nuo šaldytuvo ir juos padavė Ž. U. į rankas, ar tuo metu kai padavė rakus jį dar kas nors laikė pasakyti negali. Paduodamas raktus Ž. U. šalia matė ir A. G.. Tada jis pats parodė duris už kurių buvo ginklų seifas. Jis parodė ranka į duris, bet nieko nesakė. Kurios durys parodė, nes jo to klausė Ž. U., nes kaip padavė raktus jis klausė ,,kurioje patalpoje“. Matė, kaip Ž. U. atrakina jo parodytas duris. jis įeina į patalpą, eidamas į patalpą Ž. U. klausė ,,kur seifo raktai“, jis su A. G. stovėjo koridoriuje prie atrakintų durų, į tą patalpą, kur buvo seifas įėję nebuvo. Raktai kurie stovėjo ant šaldytuvo buvo tik nuo patalpos durų kurioje buvo seifas. O paties seifo raktai buvo padėti virš seifo kampe ant plytos. Būdamas su A. G. jis ranka Ž. U. parodė raktus buvusius ant plytos. Nuo tos vietos kur jis stovėjo su A. G., Ž. U. buvo maždaug 1 metro atstumu. Jis jiems parodė kur yra laikomi raktai, kad jie jo nemuštų ir neužmuštų. Jie visą laiką su juo elgėsi grubiai, reikalavimą Ž. U. pasakyti kur yra laikomi raktai išreiškė griežtai, ir jis tikrai jų bijojo. Po to momento, kai parodė kur stovi raktai nuo paties seifo, pamena, kad jam suduodamas smūgis į galvos sritį, į viršugalvę, kuo jis buvo suduotas ir kuris iš vyrų jam jį sudavė jis nepamena ir pasakyti negali, jį galėjo suduoti bet kuris iš vyrų nes jie abu buvo netoliese. Kas vyko po paskutinio smūgio į viršugalvį jis pasakyti nieko negali, nes neatsimena. Raktai kurie buvo ant šaldytuvo buvo sunerti ant rinkutės, buvo 3 vnt. raktų, jie visi buvo vienodi, seifo raktų buvo 3 vnt. Kai kitos dienos rytą jis pabudo buvo tame pačiame kambaryje, kuriame vyko išgertuvės, kaip jis ant ten atsidūrė negali pasakyti, mano, kad iš rūsio jį galėjo partemti Ž. U. ir A. G. ir tuo momentu nubrozdinti nugarą, bet tai yra tik manymas. Pačio įvykio metu viskam vadovavo ir kalbėjo Ž. U., nepamena ar kokius nors reikalavimus ar kažką sakęs jam būtų A. G.. Negali paaiškinti, kodėl ligoninės dokumentuose užfiksuota, kad sąmonės jis nebuvo praradęs, bet gali būti, kad galėjo ligoninėje to ir nepasakyti, kadangi jis nežino ar dėl suvartoto alkoholio kiekio ar dėl suduoto smūgio prarado sąmonę, faktas tas, kad jis nepamena aplinkybių po paskutinio smūgio į galvos sritį. Pareigūnai su juo kalbėjosi, užsirašinėjo kažką ką jis pasakojo ligoninėje. Kada buvo paklaustas apie ginklus, jis pareigūnams pasakė, kad turi ginklus, tada jie jam pasakė, kad reik važiuoti į namus patikrinti ginklų. Kartu su pareigūnais nuėjo į rūsį, rūsyje buvo viskas atidaryta, žibėjo šviesos, visos durys tame tarpe ir seifo buvo atidarytos, o seife nebuvo ginklų. (1 t., b. l. 82–87).
(duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. S., atsakydamas į pareigūno klausimus parodė, kad jis Ž. U. pasakė ,,kad eina į sklepą padėti ginklą į seifą“, todėl mano, jog Ž. U. buvo žinoma, kur yra ginklas. Negali pasakyti ar Ž. U. žinojo ar ne, kad jis turi daugiau šaunamųjų ginklų, nes jis matė tik tą vieną kurį buvo pasiėmęs į medžioklę.
(1 t., b. l. 90–94).
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sausio 4 d. susiskambino su V. S. ir iš jo balso suprato, kad jis tarsi aimanuoja, kad jo balsas skausmingas, kad žmogus kentėtų. Atvažiavo į jo namą apie dvyliktą valandą. Jį rado kruvinu veidu, kraujas jau buvo sudžiūvęs, bet lūpoje žiojosi laibai didelė žaizda, lūpa buvo išvirtusi. Jis smarkiai dejavo, nelabai pakalbėjo, drebėjo, todėl nuvežė jį į ambulatoriją, nes ji buvo arčiausiai. Ten jo nepriėmė, liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tada dar sugrįžo su juo į namus, pasiėmė jo dokumentus ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten jį apžiūrėjo medikai, kurie nutarė, jog reikia susiūti žaizdas. Kuomet jį operavo, atėjo du pareigūnai – mergina ir vaikinas. Ji pasisakė, kad jis dabar turi didelį pergyvenimą, nes marti pardavė tą jo namą, kuriame jis permiegodavo, nuvažiuodavo, kai būdavo medžioklės, ten ir buvo prisiregistravęs. Pasakė, kad jis išvažiavo (duomenys neskelbtini), kad tas dienas vis susiskambindavo, jis pasakojo, jog tvarkosi po truputį, daiktus dedasi, ginklus susitvarkė, nuotraukas susidėjo – viską ruošiasi išsivežti, nes nauji savininkai parašė prieš Naujus metus, kad iki (duomenys neskelbtini) jis turi išsikraustyti. Apie įvykį su V. S. normaliai pasišnekėjo tikriausiai tik po savaitės. Kai (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas jį, klausė kas nutiko, o jis pasakė, kad buvo kaimynas su draugu ir kad jį mušė, o lūpą su lėkštute sužeidė, t. y. su lėkšte kirto į veidą. Kiek pamena, iš galvos dar kraujas bėgo stipriai, nes visi plaukai kruvini buvo. Jis sakė, kad visa tai įvyko (duomenys neskelbtini) vakare. Sakė, kad nepamena ar buvo netekęs sąmonės. Iš to kaip jį pamatė, tiki, kad jis galėjo būti praradęs sąmonę. Jis pasakė, kad atėjo kaimynas tarsi atsiprašyti už sugadintą jo automobilį. Priežasties dėl ko kilo konfliktas nepasakojo, nekalbėjo. Kai gydymo įstaigoje buvo teikiama pagalba ir buvo atvykę policijos pareigūnai, girdėjo dalį pokalbio su V. S.. Pareigūnams jis tikrai sakė, kad sumušė jį ne kaimynas, bet kartu buvęs kitas vyrukas. Pasakė pareigūnams, kad jis turi ginklų, nes yra medžiotojas ir tuose namuose pernakvoja, kai būna medžioklės. Taigi jie pasakė, kad po to, kai jį išleis, važiuos patikrinti tų ginklų. Iš karto po įvykio su V. S. kalbėjo mažai ir tik po savaitės jis pasako, jog prašė, kad jo nemuštų, kad jį nusitempė į sklepą, kur ginklai stovi. Jis nemėgo demonstruoti savo ginklų, ji niekada jų nematė, nors žino, kur jie padėti.
Grįžus iš (duomenys neskelbtini) su policijos pareigūnais į V. S. gyvenamąją vietą, patikrinti ar yra ginklai ėjo jauni policininkai. Kartu su V. jie nuėjo į rūsį. Ji (R. S.) pasiliko viršuje, kur buvo kraujas, kur buvo sudėtos jo nuotraukos ir drabužiai. Paskui jis toks išsigandęs parlėkė į viršų, tokį paklaikusį jį matė pirmą kartą. Suprato, jog ginklų nėra ir kad jis pats tada ir pamatė, kad jų nėra. Jis tų ginklų ieškojo, netgi tame kambaryje, kur ji buvo pasilikusi.
Kai atvažiavo pas V., durys nebuvo užrakintos, nes įėjusi pamatė jį virtuvėje, jam labai skaudėjo ranką, negalėjo net normaliai pakalbėti, nes trukdė nuplėšta lūpa. Tą dieną, kai V. vežė į (duomenys neskelbtini), jis nakvoti name neliko, nes bijojo. Iki (duomenys neskelbtini) beveik nesikėlė iš lovos, nes jam viską skaudėjo. Jau iki įvykio gyveno kartu su V. S., jis į namą važiuodavo prieš medžioklę ir kartais po medžioklės ten panakvodavo. Po įvykio į (duomenys neskelbtini) V. S. nuvežė ji, kur jį apžiūrėjo ir susiuvo lūpą. Vėliau jis kreipėsi ir į kitas gydymo įstaigas – buvo labai dideli skausmai, sunkiai paviršutiniškai kvėpavo. Mano, kad jis be fizinių sužalojimų ir skausmų, jautė baimę, stresą. Pavyzdžiui, jo sūnus palaidotas (duomenys neskelbtini) ir į kapines važiuodami net nevažiuoja ta gatve, nes mano, kad jis bijo – bijo to, kad nepasikartotų kas buvo įvykę, bijo susitikti tuos žmones, nors to konkrečiai jis nesakė. Iki to jis yra dirbęs policijos pareigūnu. Patalpa, kur buvo seifas, turi eilines duris. Mano, kad jos visada buvo rakinamos. Kai po įvykio atvažiavo pas V., jis blaivas nebuvo. Priimamajame jam buvo nustatytas neblaivumas, jei gerai prisimena pusantros promilės. Po sūnaus tragiškos pirties, jis alkoholio vartojo daug. Nežino, ar dėl šio reikalo jis kur nors yra kreipęsis, bet žino, kad dėl to buvo praradęs vairuotojo teises. Namas buvo nekūrenamas. Dabar namą apvažiuoja gal ir dėl namo, o gal ir dėl to, jog nenori matyti kaimyno. V. sakė, kad jį sumušė kitas vaikinas, o ne kaimynas. Nedetalizavo kaip ir kur jį sumušė, nors klausė. Toje patalpoje, kur laukė policininkų (pastaba: kol tikrino ar yra ginklai) muštynių pėdsakų matėsi, o būtent, ant sudėtų drabužių viršaus buvo kepurė ant kurios matėsi, jog aptaškyta krauju. Kai V. nerado, pasakė, kad turbūt tie žmonės, kurie jį sumušė, pavogė ginklus. Jis sakė, kad jį buvo nutrenkę. Suprato, kad jį buvo nutrenkę toje vietoje kur buvo kraujas ant grindų. Jis ir pats pasakojo ir pati matė kraują tik toje vietoje, ne kur kitur. Buvo prieita prie išvados, kad kažkas pavogė tuos ginklus. Kai administratorė mums pasakė, kad ginklus rado, V. pasidarė geriau, tapo ramesnis, kad jo ginklais kas nors nebuvo įvykdyta. Rūsyje ji nebuvo, todėl negali pasakyti, ar ten buvo grumtynių pėdsakų. Iki policijos pareigūnų atvykimo į ligoninę, kalbos su V. apie ginklus nebuvo. Jis apie dingusius ginklus sužinojo, kai kartu su policija grįžo namo.
Teismo medicinos ekspertas Ą. S. teisme nurodė, jog jis apžiūrėjo nukentėjusįjį V. S. (duomenys neskelbtini). Galvos plaukuotoje dalyje sužalojimai pasirodant kraujui nebuvo fiksuoti, o tiriamasis irgi neakcentavo, kad jam skauda galvos viršugalvį ar plaukuotąją jos dalį. Negali pasakyti ar visi V. S. konstatuoti sužalojimai galėjo ar yra padaryti vienu laiku ir kokia ta sužalojimų amplitudė. Išvadoje minėjo, kad tikėtina, jog sužalojimai padaryta kelių, keliolikos valandų bėgyje, o eiliškumo, kad vienas anksčiau, o kitas vėliau tikrai negali pasakyti. Teismo medikas žiūri į nukentėjusįjį, jo sužalojimus detaliau, o gydytojas, teikiantis pagalbą, gali į viską nesigilinti arba aprašo labai primityviai viską kas svarbiausia. Taigi teismo medicininė apžiūra dažniau būna vertingesnė, nes maži sužeidimai gali turėti įtakos. Konstatuoti nubrozdinimai, sužalojimai sėdmenyse, asmens nugaroje yra išilginės krypties, apima masyvų plotą ir jų srityje, jų projekcijoje nėra jokios poodinės kraujosruvos, todėl galime teigti, kad įvyko kažkoks slystantis kontaktas su paviršiumi, plačia briauna ar tiesiog žmogų galima taip nubrozdinti velkant. Kiek atsimena, tyrėja buvo atsiuntusi V. S. paaiškinimus, kad jis buvo velkamas, bet kategoriškos išvados nedaro, tik sako, kad taip gali būti. Galėjo tokie sužalojimai gautis ir kitokiu būdu nei velkant, o pavyzdžiui, galėjo nuvažiuoti kažkaip nuo laiptų. Pagal sužalojimus sėdmenyse, juosmenyje, nugaroje, nurodyti sužalojimo padarymo krypties nėra galimybės, nepavyko pamatyti epidermio lauko atsisluoksniavimo, todėl negali atsakyti, ar vilkimas galėjo būti galva ar kojomis į priekį. Negali atsakyti, ar dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo ar negalėjo prarasti sąmonę. Medikai pradžioje nekonstatavo jokių neurologinių simptomų, bet ir pats nukentėjusysis pirminio vizito metu nurodė, kad jis sąmonės nebuvo praradęs. Įvertinus nukentėjusiojo būklę ir galimus kitus kontaktus sužalojimo metu viskas įmanoma, bet išvadoje rašė, kad bent jau kraujosruvos akiduobėse niekaip negalėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant. Sugijimo laikotarpis nustatomas medicinoje nustatytais terminais, o būtent, sugis tada, kai bus susiformavęs pilnai randas, išnyks nemalonūs jutimai, o tame tarpe ir galimi tirpimai, žmogus galės pilnavertiškai valgyti, kramtyti, kalbėti. Kalbant apie tokios apimties žaizdą (ji yra kelių centimetrų ilgio ir yra kiaurinė), ji negali greitai, t .y. per 9 dienas sugyti, tuo remiantis teikia išvadą, jog tai negali būti laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmą jis jautė, koks jis skausmo skalėje – atsakyti negali. „Knock down“, t. y. trumpalaikis sąmonės netekimas, yra pati lengviausia smegenų sukrėtimo forma, tai trunka apie kokias 10 sekundžių. Per minėtą laiką pykinimo ar vėmimo gali neatsirasti, gali žmogus kokias kelias valandas miegoti, paskui nieko neatsiminti, viskas priklauso nuo paties žmogaus. Požymių, kad asmuo buvo praradęs sąmonę – nerado ir jų nesimatė. Kita vertus, tokie požymiai po kelių parų matytųsi tik po sunkios smegenų traumos. Išvados dalis, kad jis nebuvo be sąmonės yra kategoriška. Slydimo požymiai buvo juosmens nugariniame paviršiuje, kas apima penkis slenkstelius iki ten kur prasideda šonkauliai, ir sėdmenis, labiau ant sėdmenų. Praktikoje, apžiūrą pradeda nuo galvos apžiūros, bet kadangi neparašė ir neatsimena, negali pasakyti ar buvo sužalojimas galvos plaukuotoje dalyje. Praėjus penkioms, šešioms paroms nuo sužalojimo, viršugalvyje galėjo būti patinimas, o nubrozdinimo galėjo ir nebūti, nes būtų sugijęs. Jei būtų radęs kažkokį šašą, jį būtų aprašęs, asmuo būtų sureagavęs į prisilietimą. Dažnai būna, kad žmogus rodo vietą kur jam skauda, o apčiuopiant nieko nerandi, nematai, bet jis vis viena teigia, kad jam skauda, todėl rašai, jog galbūt gavo kokį nedidelį smūgį. Kad žmogus prarastų sąmonę nuo girtumo, jam turėtų būti nustatytas virš trijų promilių girtumas
Liudytoja V. J., policijos pareigūnė, teisme nurodė, jog kaltinamąjį A. G. žino iš kitų įvykių, nukentėjusįjį matė pirmą kartą per įvykį. Dirbant iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į priėmimo skyrių yra pristatytas sumuštas asmuo. Koridoriuje buvo nukentėjęs, kuris jau buvo apžiūrėtas, su sutvarstytu veidu ir su juo buvo žmona ar sugyventinė. Pradėjo aiškintis aplinkybes. Nukentėjusysis sudėtingai bendravo, nes jam buvo lūpos sumušimas, dar atrodo jis šiek tiek neblaivus buvo tai labiau bendravo su jo sugyventine ar tai žmona. Bendraujant paaiškėjo, kad tuose namuose, kur buvo įvykis, yra seifas su ginklais. Tada vyko į įvykio vietą, tiek dėl įvykio, tiek dėl ginklų. Buvo nurodyta, kad konfliktas įvyko su kaimynu, todėl kolega nuėjo į tą nurodytą kaimyno namą jo paieškoti, o ji su nukentėjusiuoju pradėjo apžiūrinėti tą namą, pirmiausiai ėjo žiūrėti, kur yra seifas. Nuėjus į rūsį, ginklų nerado. Nepamena, ar rūsio durys buvo atidarytos, ar praviros. Nukentėjusysis atrakino namą, pateko į koridorių, bendrą patalpą. Nepamena, ar tą patalpą, kur buvo seifas, reikėjo atrakinti. Kiek pamena, seifas buvo atidarytas, o seifo raktų nebuvo. Iš karto viso to nefotografavo. Informavo budėtoją, atvažiavo Šakių policijos pareigūnai, kurie ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kai nukentėjusysis pamatė, kad ginklų nėra, pradėjo labai blaškytis, buvo pasimetęs, sumišęs: vaikščiojo po patalpas, ieškojo ginklų, blaškėsi į vieną kambarį, į kitą kambarį, į spinteles ir ieškojo. Įvykis buvo filmuotas vaizdo ir garso registratoriumi. Nepamena, ar buvo išsakyta jo nuomonė, kur tie ginklai gali būti dingę. Neatsimena, ar nurodė kokiomis aplinkybėmis galėjo būti pavogti ginklai, tik pasakojo apie patį konfliktą, kad buvo muštynės, bet kuriuo metu jie dingo nepasakojo. Ligoninėje nukentėjusysis nesiskundė, nenuogąstavo dėl ginklų. Negali pasakyti ar nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, nežino, ar patalpoje, kur seifas, buvo kraujo.
Žemesnės instancijos teismas
Perskaičius V. J. tarnybinio pranešimo dalį (1 t., b. l. 50), ji nurodė, jog jeigu, tarnybiniame pranešime rašė, kad raktai buvo, reiškia jie ir buvo. Kai nukentėjusysis pametė, kad nėra ginklų, jis pradėjo ieškoti nuo rūsio, paskui kilo į viršų. Jis tiesiog blaškėsi po namą. Matėsi, kad buvo girtaujama bendro naudojimo patalpoje, bet ar ten ieškojo ginklų nepasakys, nes jis tiesiog po visą namą vaikščiojo.
Šalies argumentai
V. F. nurodė, jog pažįstą A. G.. Jam miegant namuose, į langą pabeldė A. G., kuris pasakė atidaryti duris. A. G. iš mašinos galo, galinių sėdynių, traukė ginklus. Ginklai nebuvo dėkluose, jie matėsi. Nežino kas per ginklai, bet buvo keturi dideli ginklai. Tamsoje nematė. Pistoletai buvo sudėti į maišelį, bet kad ten buvo pistoletai, pamatė, kai Marijampolės tyrėjai pradėjo viską ant stalo dėti. Kai pradėjo traukti iš mašinos, matė kažkokius pailgus daiktus. A. G. pasakė, kad padeda ir paskui atvažiuos pasiims. Jis tuos daiktus padėjo mėšlo krūvoje daržinėje. Kadangi pasakė, kad atvažiuos pasiimti, daugiau neklausinėjo nieko. A. G. buvo atvažiavęs juodu automobiliu. Atrodo, kad jis vienas nešė tuos ginklus į daržinę ir mėšlo krūvą. Atrodo, kad namuose nieko neprašė paslėpti. Tyrėjams pasakė, jog matė, kur paslėpė ir juos nuvedė ten. Kas buvo antras asmuo – negali pasakyti, nes matė tik jo kontūrus, jis nieko nenešė, nešė tik Aivaras.
Žemesnės instancijos teismas
Perskaičius dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 77), liudytojas nurodė, jog, jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nešė abu, reiškia taip ir buvo, nes dabar jau gerai nepamena, o kai buvo apklausiamas, prisiminė tiksliau ir sakė teisybę. Kai atvažiavo G., buvo tamsus paros metas – nuo dešimt ir iki dvylikos, galėjo būti ir po dvylikos valandų. Mašina nuo jo stovėjo kokia 8-10 metrų atstumu, gal net tiek nebus. Kiemas kažkiek apšviečiamas. A. G. pasakė, kad jis (V. F.) išeitų į lauką, kad reikia ,, (duomenys neskelbtini)“. Antrasis žmogus stovėjo tarp namo ir mašinos tamsoje, mašinos gale. A. G. atidarė dureles ir tuos daiktus išėmė. Tas antras asmuo nieko iš mašinos neišėmė, stovėjo tik prie mašinos galo, nors gerai neatsimena. Negali pasakyti ar jie abu buvo išgėrę. Neatsimena, ar jis pats (t. y. V. F.) tuos daiktus nešė. Kad tai yra ginklai sužinojo, kai juos rado tyrėjai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai pasiimti ginklų, kartu atsivežė ir A. G.. Jo, t. y. V. F., prašė parodyti, kur viskas yra, jis tuos daiktus ir išėmė iš mėšlo krūvos. Ne viską atsimena, ką sakė per apklausas. Negali detalizuoti, bet vienas iškrovė tuos daiktus. Kaip galėjo krauti du, jei tas žmogus už mašinos galo stovėjo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus, dar kartą nurodė, jog parodymai užrašyti teisingai, buvo taip kaip perskaityta, gal ir abudu iškrovė tuos daiktus iš automobilio. Nematė, kuris ir ką iškrovė.
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimas yra be durų. Durų anga yra uždengta audeklu. Įėję patenkame į pagrindinę pirmo aukšto namo patalpą, kurioje dešinėje pusėje yra įėjimas į namo rūsį. Durų anga yra uždengta audeklu. Už audeklo yra mediniai laiptai, kuriais nusileidžiame į rūsyje esantį koridorių. Koridoriuje sukame į dešinę pusę ir einame iki koridoriaus galo, kurio gale yra išplatėjimas. Išplatėjime, žiūrint tiesiai, yra durys į sekančias rūsio patalpas, dešinėje pusėje yra durys į rūsyje esančią virtuvę, dešiniajame kampe yra durys į sandėliuko tipo rūsio patalpą. Duryse yra viena spyna, ji nesugadinta, duryse jokių apgadinimų ar laužimo įrankių pėdsakų nėra. Įėję per duris patenkame į patalpą, kurios dešinėje, ant galinės sienos, yra prie sienos pritvirtinta metalinė dėžė – seifas. Dėžės durys yra atidarytos. Duryse, trijose skirtingose pozicijose, viršutinėje dalyje, vidurinėje dalyje, apatinėje dalyje, yra spynos. Spynos yra atrakintoje pozicijoje. Iš lauko pusės spynų atraktų raktų kanaluose yra įkišti raktai. Vizualiai ant dėžės, dėžės durų, ant duryse esančių spynų, jokių apgadinimų, ar laužimo įrankių pėdsakų nėra. Dėžės viduje yra šoviniai bei kiti daiktai. Prie dėžės, ant grindų, yra tuščios popierinės šovinių dėžutės, odiniai dėklai ir kt. Pagrindinės pirmame namo aukšte esančios patalpos yra netvarkingos, patalpose elektros nėra, daiktai sujaukti, ant grindų yra šiukšlės, maisto atliekos, tušti alkoholio buteliai, purvas ir kt. (1 t., b. l. 28–42).
Žemesnės instancijos teismas
2023-08-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi namo viduje esantys laiptai. Laiptai pagaminti iš medžio masyvo, laiptai be turėklų. Laiptai turi 9 pakopas (1 t., b. l. 43–49).
(duomenys neskelbtini) tyrėjos V. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. sausio 4 d. dieną, gautas pranešimas iš Marijampolės apkr. VPK OVS budėtojo, kad į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kreipėsi V. S. kuriam sumušta lūpa, antakis ir ausis. V. S. po medikų apžiūros išleistas į namus. Bendraujant su V. S., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo į šonus. V. S. paaiškino, kad vakar vakare, tikslaus laiko nenurodė, vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose su savo kaimynu Ž. U. bei su dar vienu nepažįstamu vyru. Ž. U. jam smūgiavo į galvą. Po smūgio V. S. nieko neatsiminė. Kas vyko toliau, paaiškinti negalėjo. 2023 m. sausio 4 d. ryte pabudo, jautėsi sumuštas, dėl lūpos sumušimo jam buvo sunku kalbėti. Paskambino savo sugyventinei, kuri jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Nuvykus apžiūrėti įvykio vietos, namuose matėsi girtavimo pėdsakų, sudužusi lėkštė ir ant žemės, raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Minėtu adresu, pagal PRĮR informaciją, buvo matoma, kad yra registruotų ginklų. Pasidomėjus, kur yra ginklai, V. S. nuėjęs į namo rūsį jų neberado. Teigė, kad ginklus galimai galėjo pavogti minėti asmenys, su kuriais vakar vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Teigė, kad jų pasigedo tik dabar, kai buvo paprašytas juos parodyti. Ryte atsikėlęs, nieko įtartino nepastebėjo, ginklų neapžiūrėjo, kaip teigė, jam pabudus, įėjimo į namą durys buvo atrakintos. Apžiūrint įvykio vietoje esantį rūsį, buvo matoma, kad trijuose seifo spynose buvo įkišti trys seifo raktai, seifas atidarytas, tuščias. Kaip teigė V. S., paskutinį kartą savo ginklus matė 2023 m. sausio 3 d., ryte, juos išvalė, tada seifą, su viduje esančiais ginklais užrakino, o raktus nuo seifo padėjo kitoje patalpoje ant šaldytuvo (1 t., b. l. 50–51).
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. V. S. muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande padaryti kietu, briaunuotu daiktu ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į viršutinę lūpą lėkšte ar panašiu dūžtančiu daiktu, kuris nuo smūgio sudužo ir aštriabriaunės šukės sužalojo aplinkinius audinius. Minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine išsivystė nuo dviejų smūgių, greičiausiai smūgiuojant ranka ar spiriant. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje bei abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galimai griūnant ar griuvinėjant. Sužalojimai krumplių srityje galėjo išsivystyti, nors mažiau tikėtina, savigynos metu. Šie nubrozdinimai galėjo išsivystyti mažiausiai nuo keturių poveikių. Paviršiniai odos įbrėžimai sėdmenų viršutinėse dalyse, juosmens nugariniame paviršiuje išsivystė nuo slystančio kontakto su plokščiu, gan šiurkščiu paviršiumi. Šie odos įbrėžimai galėjo atsirasti nuo vienintelio poveikio ir neatmetama galimybė – vilkimo žeme ar pan. 2. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, vertinant atskirai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokios apimties žaizda pilnai sugis per ilgesnį nei 10 parų laikotarpį. Visi kiti konstatuoti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. 3. Išskyrus muštinę lūpos žaizdą bei kraujosruvas akių vokuose, kiti konstatuoti sužalojimai galėjo išsivystyti ir pačiam V. S. griūnant ar griuvinėjant. 4. Visi konstatuoti sužalojimai išsivystė mažiausiai nuo aštuonių poveikių (1 t., b. l. 132–134).
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. V. S. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti sužalojimai padaryti apie kelios–keliolika valandų iki tiriamojo kreipimosi į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023-01-04 (duomenys neskelbtini) val. Šiuo atveju tiksliau sužalojimų laiko, juolab sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. 2. Paviršiniai odos nubrozdinimai sėdenų viršutinėse dalyse, juosmens nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti V. S. velkant laiptais 2023-01-03 įvykusio įvykio metu (1 t. b. l. 150–152).
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Pirminėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurašyti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023-01-04 V. S. ambulatorinio apsilankymo duomenys. Tuo metu V. S. teigė, kad be sąmonės nebuvęs, nepykino, nevėmė, galvos neskauda, nesvaigsta. Medikai jokių sužalojimų V. S. viršugalvio srityje nekonstatavo. Sužalojimų viršugalvyje nebuvo ir tiriamojo teismo medicinos apžiūros metu 2023-01-09. Šiuo atveju galima teigti, kad V. S. viršugalvio sritis greičiausiai nebuvo sužalota, žinoma neatmetama galimybė, jog V. S. galėjo patirti nedidelės energijos smūgį kietu buku daiktu ir greičiausiai ranka į viršugalvio sritį, kuris nepaliko pastebimų sužalojimo žymių. 2. Labai mažai tikėtina, kad nuo mažos energijos smūgio į viršugalvį (kurių žymių nebuvo nustatyta) tiriamasis būtų praradęs sąmonę. Šiuo atveju labiau tikėtinas sąmonės sutrikimas dėl gausaus alkoholio kiekio pavartojimo. Pirminės apžiūros metu medikai šalia kitų diagnozių konstatavo ir ,,psichikos bei elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas” (1 t., b. l. 157–158).
(duomenys neskelbtini) Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad: V. S. savanoriškai pateikė ginklų pažymėjimus ir leidimus: leidimą laikyti (nešioti) ginklus, 4 vnt. ginklų pažymėjimų, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. l. 180–183).
(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime dėl kratos atlikimo užfiksuota, kad buvo pastebėtas važiuojamąja kelio dalimi einantis A. G., kuris nurodė, kad pagrobti ginklais yra galimai paslėpti adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28).
(duomenys neskelbtini) Kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), gyvenantis V. F. laisvanoriškai parodė sodybos teritorijoje esančius šaunamuosius ginklus. Pirmiausiai V. F. nusivedė į sodybos ūkinį pastatą. Įėjus pro atrakintas duris dešiniau po čiužiniu, peluose matomas polietileninis baltos spalvos krepšelis, kurį išvyniojus yra pistoletas Blow F 92, Nr. (duomenys neskelbtini), ir Revolveris ARMINIUS GW 5, Nr. (duomenys neskelbtini). Už sodybos ūkinio pastato ir mėšlo krūvoje rasti kiti šaunamieji ginklai lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 R, Nr. (duomenys neskelbtini) ir graižtvinis šautuvas MAUSER 98, Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo suvynioti į šviesios spalvos audeklą. Graižtviniame šautuve MAUSER 98, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti du šoviniai (2 t., b. l. 54–65).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: Tirti pateiktas lygiavamzdis šautuvas (nuotrauka Nr. 1) yra pramoninės gamybos 12-o kalibro dvivamzdis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ,,TOZ-34R » Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12-o kalibro (12x70) medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu jis yra ilgasis vienašūvis lygiavamzdis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateiktas graižtvinis šautuvas (nuotrauka Nr. 2) yra pramoninės gamybos .308-o (7,62 mm) kalibro graižtvinis medžioklinis šautuvas ,,MAUSER 98” (Santa Barbara Mauser) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .308-o (7,62 mm) kalibro šoviniais ,,.308 Winchester” (7,62x51 mm) ir yra ilgasis vienašūvis graižtvinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateiktas revolveris (nuotrauka Nr. 3) yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22-o) kalibro revolveris ,,ARMINIUS HW5” Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, jis yra pertaisomas trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateiktas pistoletas (nuotrauka Nr. 4) yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas ,,BLOW F92” Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, jis yra C kategorijos ginklams priskiriamas dujinis šaunamasis ginklas. Tirti pateikti ginklai tinkami šaudyti (2 t., b. l. 102–107).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad specialisto išvados objektų aprašymo dalyje užfiksuota, kad ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pistoletas ,,Blow F92”, išrinktas į dvi dalis, kurių viena dalis apie 21,5 cm ilgio, kita dalis apie 18,5 cm ilgio, su keturiomis atkiromis ginklo detalėmis. Ginklo kriaunos juodos splavos, plastikinės, ant vamzdžio kairės pusės yra įspaustas užrašas ,,BLOW F92” ir kiti užrašai. Dešinėje ginklo pusėje yra įspausti užrašai ,,Cal. 9mm P.A.-17+1”, ,,7-045211”. Ginklas su dėtuve. Dėtuvė tuščia. Nuo ginklo nuleistuko ir jo skliautelio padaryta nuoplova ir pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo ginklo kriaunų grublėto paviršiaus padaryta nuoplova ir pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo ginklo gaiduko padaryta nuoplova ir pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo ginklo rantų grublėto paviršiaus padaryta nuoplova ir pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) gautų rezultatų ir jų įvertinimo dalyje nustatyta, kad mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) gauti mišrūs DNR profiliai, kurių dominuojantis vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti, sutampa su Ž. U. genotipu (2 t., b. l. 114–120).
(duomenys neskelbtini) Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Ž. U. jis savanoriškai pateikė metalinį daiktą, kuris panašus į šaunamąjį ginklą, bei pusapvalę metalinę detalę, ant kurios yra užrašas ,,Signal”, ,,IŽ 37“ (2 t., b. l. 123–125).
(duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos startinis įtaisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti, tačiau nepriskiriamas šaunamiesiems ginklams (2 t., b. l. 130–134).
(duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateikti 2 (du) šoviniai (foto Nr. 2) yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos .308 Winchester medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių .308 kalibro graižtviniams ilgavamzdžiams šaunamiesiems ginklams: šautuvams Winchester 70, 88, 100, 770 modelio , Westernfield 775 modelio, Remington 700, 742 760, 788 modelio, Sako S20 Hunter, Sako S20, Mercury Urban Sniper, Remington 783 HB ir yra tinkami šaudymui (2 t. b. l. 143–147), jie yra skirti .308-o (7, 62mm) kalibro graižtviniam medžiokliniam šautuvui ,,Mauser 98” (Santa Barbara Mauser) ir jais galima šaudyti iš minėto šautuvo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 152–153).
(duomenys neskelbtini) Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG S10, peržiūrint 2023-01-01 ir 2023-01-05 įeinančių ir išeinančių skambučių sąrašus, kontaktai su Ž. U. naudojamais mobilaus ryšio abonentų numeriais nenustatyti, tačiau nustatyti 8 kontaktai su liudytojo V. F. naudojamu mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, t. y., 2023-01-03, 2023-01-04 3 kontaktai su V. F.; 2023-01-05, (duomenys neskelbtini) val. rastas išeinantis skambutis V. F.. Programėlėje ,,Messenger’’ užfiksuoti paskutiniai kontaktai su adresatais ,,Z. U. (2 t., b. l. 179–191).
Žemesnės instancijos teismas
Įtariamųjų naudotų mobilaus ryšio telefonų (toliau MRT) numerių išklotinėse reikšmingų duomenų nėra (3 t., b. l. 9–11).
(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-01-04 17.40 val. alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510, (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 2,09 promilių asmens girtumas Ž. U. (2 t., b. l. 18–19).
(duomenys neskelbtini) asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota, kad V. S. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris 2023-01-03 vakare su Ž. U. atėjo pas jį į namus, vartojo su juo alkoholį, po to kartu su Ž. U. sudavė jam smūgius (1 t., b. l. 102–109).
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) V. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole užfiksuota, kad pirmame aukšte V. S. parodė sofą ir prie jos esantį stalą, paaiškindamas, kad būtent šioje vietoje 2023-01-03 jis vartojo Ž. U. ir nepažįstamo vyro, kurį jis atpažino iš nuotraukos, atsineštą alkoholį dviejuose buteliuose. V. S. parodė vietą ant sofos, kur išgertuvių metu jis sėdėjo, vietą šalia jo ant sofos, kur sėdėjo jam nepažįstamas vyras (A. G.), o kitoje stalo pusėje stovėjo Ž. U., paaiškindamas, kad būnant visiems šiose vietose prasidėjo žodinis konfliktas ir iš dešinės sėdintis vyras jam sėdint, sudavė lėkšte smūgį į veidą. Tada, kai gavo smūgį, priešais stalą stovėjęs Ž. U. spyrė jam tiesų smūgį į kairę krūtinės pusę. Kai jis nuvirto pajautė, kad jam yra suduodami smūgiai į galvą, kitas kūno vietas, jis rankomis dengėsi galvą, suprato, kad smūgius sudavė tiek Ž. U., tiek nepažįstamas vyras. Po to V. S. parodė toje pačioje patalpoje šiukšlių kibire esančius du butelius degtinės, kuriuos atsinešė atėję vyrai. V. S. nuėjo į rūsį ir vienoje iš patalpų parodė seifą, kuriame buvo laikomi ginklai, kurie buvo pagrobti. Paklausus V. S., ar iš seifo buvo pagrobti tik ginklai, V. S. prisiminė, jog seife dar buvo signalinis pistoletas, kuro modelio jis neatsimena. V. S. parodė vietą prie seifo kairėje pusėje virš seifo ant plytinės sienos plytos, paaiškindamas, kad būtent čia jis laikė tris raktus nuo seifo. Taip pat V. S. paaiškino, kad patalpą, kurioje yra seifas, jis laikė užrakintą, raktus nuo durų laikė kitoje rūsio patalpoje ant šaldytuvo. V. S. paaiškino, kad nugaroje med. ekspertas rado sužalojimus, dėl to jis įtaria, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti jį velkant laiptais į rūsį ir po to atgal, nors to tvirtinti negali, nes to neatsimena (1 t., b. l. 112–124).
(duomenys neskelbtini) Akistatos tarp V. S. ir A. G. protokole užfiksuota, kad V. S. parodė, jog šaunamieji ginklai buvo užrakinamoje patalpoje esančiame seife, tačiau A. G. su šiais parodymais nesutiko teigė, jog V. S. tuos ginklus atnešė parodyti, kadangi išgertuvių metu išėjo kalba apie medžioklę (3 t., b. l. 17–20).
(duomenys neskelbtini) Akistatos tarp V. S. ir Ž. U. protokole užfiksuota, jog V. S. nurodė, jog išgertuvių metu ginklai buvo rūsyje esančiame seife. Ž. U. su šiais parodymais nesutiko, nurodydamas, jog V. S. ginklus buvo atsinešęs į patalpą kurioje vyko išgertuvės, juos rodė A. G. (3 t., b. l. 23–26).
(duomenys neskelbtini) akistatos tarp V. S. ir Ž. U. protokole užfiksuota, jog V. S. nurodė, jog jam buvo išreikštas reikalavimas raktų nuo seifo, kuriame buvo ginklai. Pamena, kad po smūgių kai jis prašė, kad jo nemuštų buvo pasakytas reikalavimas vieną kartą. Daugiau reikalavimų įvardyti negali. Ž. U. nesutiko su šiais parodymais. Taip pat akistatos metu V. S. nurodė, jog paviršinius odos įbrėžimus sėdmenų viršutinėse dalyse, juosmens nugariniame paviršiuje jam galėjo padaryti Ž. U., pastarasis su tuo nesutiko, nurodydamas, jog neįsivaizduoja kaip tie sužalojimai jam buvo padaryti (3 t., b. l. 31–35).
Žemesnės instancijos teismas
Iš LITEKO sistemos prie bylos pridėtas 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-323-523/2023, kuriuo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas A. G., nuorašas. Iš šio nuosprendžio matyti, jog 2023 m. sausio 4 d. 2 val. 17 A. G. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį ,,Audi A6” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. U., ir jam buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas (5 t., b. l. 77–81).
Taip pat prie bylos pridėta šioje byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo kopija. Šios apžiūros metu apžiūra policijos pareigūnų kūno kameros įrašas, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnai iš vairuotojo vietos ištraukia A. G., automobilyje randa miegantį Ž. U., kuris prižadintas klausinėja, kas nutiko, klausia A. G., kur važiavo, A. G. atsako, kad ,,pavėžino biškutį“, o Ž. U. sako, kaip čia atsitiko, kad buvo namie, kartu gėrė ir staiga atidūrė (duomenys neskelbtini), aiškina, kad niekur nevažiavo, o A. G. atsako, kad jis užsimanė dar gerti ir važiavo (5 t., b. l. 85–87).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu, neginčijamai nustatyta, jog 2023 m. sausio 3 d., apie 22.00 val. V. S. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu, kuriose dalyvavo pats nukentėjusysis ir kaltinamieji, buvo sužalotas V. S. ir dingo jo teisėtai laikomi ginklai. Ginklai 2023 m. sausio 5 d. rasti V. F. gyvenamojoje vietoje, jų buvimo vietą nurodžius A. G..
Šių aplinkybių neginčija nei vienas proceso dalyvis.
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande V. S. padaryti kietu, briaunuotu daiktu ir galėjo būti padaryti nuo vienintelio smūgio į viršutinę lūpą lėkšte ar panašiu dūžtančiu daiktu, kuris nuo smūgio sudužo ir aštriabriaunės šukės sužalojo aplinkinius audinius. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino, jog sudavė V. S. lėkšte, kuri sudužo, lėkštės šukės rastos įvykio vietoje, todėl ši aplinkybė abejonių nekelia. Nors kaltinamasis A. G. kai kuriuose savo parodymuose teigė, jog sudavė į plaukuotą galvos dalį, tačiau akivaizdu tai, jog dūžtančiu daiktu padaryti sužalojimai konstatuoti tik V. S. veide, todėl teismas A. G. parodymus apie sudavimo vietą vertina atsižvelgdamas į tai, jog įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei įvertinęs jo parodymų nenuoseklumą viso proceso metu.
Taip pat konstatuota, jog minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine išsivystė nuo dviejų smūgių, greičiausiai smūgiuojant ranka ar spiriant. A. G. pripažino sudavęs V. S. ir, nors neigė, kad jį mušė Ž. U., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti V. S. parodymais, kadangi jo parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs visų apklausų metu, tokias pat aplinkybes (kad buvo mušamas dviejų asmenų) jis nurodė ir jo kūno tyrimą atlikusiam specialistui. Nors sužalojimas kairės pusės krūtinės srityje nekonstatuotas, tačiau iš specialisto išvados aprašomosios dalies akivaizdu, jog toje vietoje nukentėjusysis jaučia stiprų skausmą, o tai patvirtina jo parodymus apie Ž. U. spyrį į kairę krūtinės pusę. Apie tai, kad buvo sumuštas sugėrovų, V. S. nurodė ir 2023 m. sausio 4 d. pirminės apžiūros metu VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128). V. S. sugyventinė R. S. apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) V. S. jai pasakė, kad buvo kaimynas su draugu ir kad jį mušė, konflikto priežasties nenurodė. Nors ši liudytoja tvirtino, kad ji girdėjo kaip V. S. policijos pareigūnams sakė, kad jį mušė ne kaimynas, o kitas asmuo, tačiau teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. J., kuri buvo kartu su V. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini), kol nukentėjusysis buvo apžirimas medikų, savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog V. S. teigė, jog buvo mušamas ir Ž. U.. Jog R. S. ne itin gerai prisimina įvykio aplinkybes, patvirtina ir tai, kad ji nurodė apie kruviną V. S. plaukuotąją galvos dalį, nors, kaip nustatyta specialisto išvada, jokių sužalojimų dėl kurių galėjo ši vieta kraujuoti, nekonstatuota. Taigi teismas R. S. parodymais remiasi tiek, kiek jie patvirtinti kita bylos medžiaga, įvertinus ir tai, jog apklausta ji buvo praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio, todėl natūralu, jog galėjo ne viską tiksliai atsiminti ir įvardinti.
Nors V. S. nurodytas jam suduotų smūgių skaičius neatitinka specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, tačiau šioje dalyje laikyti šių parodymų nepatikimais pagrindo nėra. Nei vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų neginčija, jog visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kas akivaizdu įtakojo ir suduodamų smūgių stiprumą, todėl nėra nieko neįtikėtino, jog daugelis smūgių galėjo jokio poveikio nukentėjusiojo kūnui nepadaryti.
Vertinant A. G. teiginius, jog ir jam buvo suduoti smūgiai, kadangi mušėsi su V. S., atkreipiamas dėmesys, į tai, jog A. G. jokie sužalojimai nekonstatuoti, kas neabejotinai būtų padaryta įtariamąjį talpinant į laikino sulaikymo vietą (sulaikytas jis buvo praėjus vos daugiau kaip parai po įvykio). Taigi, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog 2023 m. sausio 4 d. jis buvo sumuštas A. G. ir Ž. U., mušant nukentėjusįjį abu kaltinamieji buvo kartu. Netikėti šia nukentėjusiojo V. S. parodymų dalimi, teismas neturi pagrindo, kadangi šios aplinkybės nustatytos ir objektyviais duomenimis (specialisto išvadomis), be to, apie prieš nukentėjusįjį vartotą smurtą nurodė ir kaltinamasis A. G..
Specialisto išvadomis muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir jie (išskyrus muštinę lūpos žaizdą bei kraujosruvas akių vokuose) galėjo išsivystyti pačiam V. S. griūnant ar griuvinėjant, galimai velkant jį laiptais (1 t., b. l. 132–134, 150–152).
Nors kaltinamiesiems neinkriminuoti V. S. nurodomi sužalojimai – viršugalvyje, viršutinėje sėdmenų dalyje, tačiau šių sužalojimų buvimo ar nebuvimo nustatymas yra svarbus vertinant V. S. parodymų patikimumą.
Kaip jau buvo minėta, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog V. S. viršugalvyje yra koks nors sužalojimas (juo labiau toks, kuris kraujavo ir dėl kurio nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę), todėl nėra pagrindo remtis nukentėjusiojo parodymais, kur jis teigia, jog į viršugalvį jis gavo tuo metu, kai buvo nutemptas į rūsį, reikalaujant atiduoti raktus nuo seifo. Dėl sužalojimų nugaroje, kuriuos V. S. vėlesniuose savo parodymuose (duotuose (duomenys neskelbtini)) vertina kaip padarytus tempiant jį laiptais, nors iš tiesų jie konstatuoti ir specialistas neatmetė, jog jie galėjo būti padaryti velkant laiptais, tačiau neatmetė ir galimybės jiems atsirasti griūnant ar griuvinėjant. Apie šių sužalojimų galimą kilmę V. S. nurodė praėjus beveik pusmečiui po įvykio, nurodydamas aplinkybes, susijusias su ginklų pagrobimu, apie kurias jis nei iš karto po įvykio, nei vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnų neinformavo. Esant šiems sužalojimams ir nukentėjusiajam supratus, jog pavogti šaunamieji ginklai, visiškai neįtikėtina, kad pusę metų V. S. jų nesiejo su ginklų pagrobimo aplinkybėmis apie kurias vėliau nurodė, todėl teismas sprendžia, jog šie sužalojimai padaryti antruoju specialisto išvadoje nurodytu būdų – pačiam griūnant ar griuvinėjant, juo labiau, kad nukentėjusysis itin stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Analogiškai teismas vertina ir V. S. nurodomo sužalojimo viršugalvyje padarymą. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), jokie sužalojimai V. S. viršugalvio srityje nekonstatuoti, duomenų, jog jis būtų buvęs be sąmonės negauta (1 t., b. l. 157–158). Nors šioje išvadoje ir nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog V. S. galėjo patirti nedidelės energijos smūgį kietu buku daiktu ir greičiausiai ranka į viršugalvio sritį, kuris nepaliko pastebimų sužalojimo žymių, tačiau labai mažai tikėtina, kad jis būtų praradęs sąmonę. Labiau tikėtinas sąmonės sutrikimas dėl gausaus alkoholio kiekio pavartojimo. Tokią savo išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas Ą. S., kuris paaiškino, jog tiriamasis neakcentavo, kad jam skauda viršugalvį ar plaukuotąją jos dalį, nors nubrozdinimas galėjo būti ir sugijęs, tačiau praėjus penkioms, šešioms paroms nuo sužalojimo turėjo būti patinimas, asmuo būtų sureagavęs į prisilietimą, jeigu būtų buvęs šašas – būtų jį aprašęs.
Taigi aptartais įrodymais nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį 2023 m. sausio 4 d. buvo vartojamas smurtas, dėl kurio buvo konstatuoti kaltinime įvardinti sužalojimai, šį smurtą vartojo abu kaltinamieji, abu matė vienas kito veiksmus ir jiems pritarė, todėl sprendžiama, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė bendrais veiksmais. Kadangi nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl A. G. ir Ž. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kiti V. S. nurodyti sužalojimai nei vienam iš kaltinamųjų neinkriminuoti pagrįstai, kadangi duomenų, jog jie būtų buvę padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.
A. G. ir Ž. U. kaltinami tuo, jog ginklus iš V. S. jie pagrobė pavartoto smurto bei grasinimų pasėkoje. Tokią išvadą prokuroras grindžia, kaip jis nurodo, nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Tačiau teismas V. S. parodymų nelaiko nuosekliais.
Apie ginklų pagrobimo aplinkybes V. S. nurodė praėjus beveik pusmečiui nuo įvykio (2023 m. birželio 2 d.. apklausos metu). Jis teigė, kad po smūgio lėkšte ir Ž. U. spyrio, jis buvo nutemptas į rūsį, kur gavo gana stiprų smūgį į galvą, tačiau kas sudavė – nežino ir po šio smūgio neprisimena kas vyko toliau (1 t., b. l. 76–79). 2023 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos metu V. S. patikslino, jog po suduoto smūgio lėkšte ir suduotų smūgių pirmame aukšte, abu kaltinamieji jį sugriebė už rūbų, nutempė prie laiptų, vedančių į rūsį, ir prilaikydami (jis ėjo savo kojomis) nuvedė į rūsį. Po to momento, kai jis parodė, kur yra raktai nuo seifo, jam buvo suduotas smūgis į viršugalvį, po ko daugiau nieko neatsimena.
Šių V. S. nurodytų aplinkybių, jog jis buvo nutemptas į rūsį nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai – įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnės V. J. parodymai, leidžia pagrįstai teigti, jog V. S. po jam padaryto lūpos sužalojimo rūsyje nebuvo. 2023 m. sausio 5 d. surašytame tyrėjos V. J. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 50), kuriame esančių duomenų teisingumą ji patvirtino apklausiama liudytoja teisme, nurodyta, jog matosi girtavimo pėdsakai, ant žemės sudužusi lėkštė, raudonos spalvos dėmės – galimai kraujo pėdsakai. Tą pačią dieną atliktos įvykio vietos apžiūros metu jokių kraujo pėdsakų nusikaltimo vietoje nekonstatuota. Įvertinus V. S. sužalojimą lūpoje, akivaizdu, jog iš tiesų lūpa smarkiai kraujavo, kraujo prilašėjo pirmame aukšte, tačiau nei ant laiptų, nei rūsyje prie seifo kraujo pėdsakų nefiksuota. Jeigu iš tiesų V. S. būtų vedamas laiptais žemyn, o rūsyje dar ir mušamas, neabejotinai iš kraujuojančios lūpos būtų kraujo prilašėję bent kurioje nors iš aptartų vietų.
Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog rūsio patalpoje, ant seifo durų, pačiame seife bei ant seifo raktų būtų kaltinamųjų pirštų ar biologiniai pėdsakai, kurių neabejotinai turėtų likti, jeigu jie, kaip nurodė, V. S., būtų patys atsirakinę seifą.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis teigė, kad ginklai iš jo buvo pagrobti vartojant prieš jį fizinį smurtą – tempiant į rūsį, liepiant parodyti ir atiduoti seifo raktus, tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino. Visų pirma, iš karto po įvykio apklaustas V. S. skundėsi tik sužalojimo tačiau apie tai, jog iš jo buvo pagrobti ginklai iš viso nenurodė. Nors nieko neįtikėtino nėra, jog po padaryto sužalojimo, po suvartoto alkoholio kiekio, nukentėjusysis galėjo neprisiminti visų aplinkybių, tačiau policijos pareigūnams nurodžius, jog važiuoja tikrinti ginklų, seife jų neradus – neįtikėtina, jog asmuo neprisimintų jų pagrobimo aplinkybių, o ypač tokių, kuomet buvo prievarta reikalaujama duoti raktus nuo seifo, kur laikomi ginklai ir būtent tuo tikslu vartojamas smurtas.
V. S. – buvęs policijos pareigūnas ir medžiotojas, neabejotinai turi ypatingą santykį su ginklais. Jo profesinė ir asmeninė patirtis suformuoja ne tik gilų supratimą apie ginklų naudojimo atsakomybę, bet ir įsipareigojimą laikytis griežtų saugumo standartų. Turintis leidimus ginklams asmuo negali būti abejingas tam, kaip ginklas laikomas, todėl akivaizdu, jog tokiu atveju į atmintį neabejotinai turėjo įsirėžti ne smurto vartojimo, o ginklų praradimo aplinkybės. Kadangi V. S. apie ginklų praradimo aplinkybes pusę metų teigė nieko neprisimenantis, teismas neturi pagrindo tikėti vėlesniais jo parodymais, juo labiau, kad V. S. nebuvo konstatuota sužalojimų, galėjusių lemti atminties praradimą.
Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog teismas neturi pagrindo tokio V. S. parodymų nenuoseklumo vertinti baime neva tai bijant kaltinamųjų, kad jie, susipažinę su bylos medžiaga, gali imtis prieš jį kokių nors veiksmų. Akivaizdu, jog aplinkybės apie ginklų pagrobimą iš V. S. išaiškėjo iš karto po įvykio, V. S. tiksliai įvardino jį sužalojusius asmenis, apie tai, jog disponavo V. S. ginklais nuo pat pirmosios apklausos nurodė A. G., todėl nukentėjusiojo teiginys, jog jis bijojo kaltinamųjų visiškai nelogiškas, kaip ir nelogiškas paaiškinimas, jog galvojo, jog viską tiksliai nurodys teisme.
Teismui neturint pagrindo remtis nukentėjusiojo parodymais dalyje dėl ginklų pagrobimo aplinkybių, teismas remiasi kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis.
Nustačius, jog ginklai nebuvo pagrobti V. S. nurodytomis aplinkybėmis ir nesant duomenų, paneigiančių abiejų kaltinamųjų parodymus, jog ginklus iš seifo pats nukentėjusysis atnešė į girtavimo vietą, teismas sprendžia, jog V. S. ginklai buvo pagrobti po to, kai jis pats atrakino seifą ir iš jo išėmė ginklus.
Kad būtų buvę rūsyje nenurodė ir nei vienas kaltinamasis. Nors A. G. pateikė ne vieną versiją apie nusikaltimo aplinkybes, tiek ginklų pagrobimu kaltindamas Ž. U., tiek kaltę prisiimdamas sau, nurodydamas įvairias aplinkybes tiek apie pareigūnų, tiek apie nukentėjusiojo draugų medžiotojų galimą suinteresuotumą šiuo nusikaltimu apkaltinti Ž. U., tačiau nei vienoje iš versijų, jis neteigė, jog jis pats, ar Ž. U. būtų rakinęs seifą ar iš rūsio nešęs ginklus. (duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos metu A. G. tiesiog nurodė, jog Ž. U. pavogė V. S. ginklus, tuo metu kai jis (A. G.) mušėsi su V. S., smulkiai nenurodydamas tų ginklų atsiradimo pas Ž. U. aplinkybių. A. G. tik nurodė, jog po muštynių išėjęs iš V. S. namo, pamatė Ž. U. su ginklais. Šios apklausos metu A. G. nurodė ir ginklų pas V. F. vežimo bei slėpimo aplinkybes (kad kartu su Ž. U. sukrovė į Ž. U. automobilį, Ž. U. vairuojant vežė juos pas V. F., abu nešė ginklus V. F., kad pastarasis paslėptų). Iš esmės tokias pačias aplinkybes A. G. nurodė ir 2023 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu sprendžiant jo suėmimo klausimą (4 t., b. l. 57–58).
Ž. U. apklausiamas įtariamuoju (duomenys neskelbtini) parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, jog jaučia alkoholio poveikį (3 t., b. l. 59), (duomenys neskelbtini) apklausos metu jis nurodė, jog ginklus, A. G. prašomas juos parodyti, atnešė pats nukentėjusysis, juos apžiūrinėjo kartu su A. G., toliau vartojo alkoholį dėl ko Ž. U. pasidarė bloga ir jis išėjo į lauką, o jam grįžus tarp nukentėjusiojo ir A. G. prasidėjo muštynės, dėl ko jis (Ž. U.) išėjo namo, tačiau namo nenuėjo, o užmigo mašinoje ant sėdynės. Prabudo tik tuomet kai automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pats nesuprato, kur ir kaip jis atsidūrė (3 t., b. l. 62–64).
Dar prieš Ž. U. apklausą, (duomenys neskelbtini) apklausiant A. G. įtariamuoju, buvo pateikti jo (duomenys neskelbtini) surašyti parodymai, kuriuose jis teigė, kad ginklus iš V. S. namo išnešė jis ir sudėjo į Ž. U. automobilio bagažinę. Automobilyje tuo metu miegojo Ž. U.. Šiuose parodymuose A. G. nurodė ir tai, jog slėpti ginklus pas V. F. vežė jis, Ž. U. prabudo tik prie V. F. namų, nesuprasdamas, kur jis yra. Jis (A. G.) nešė ginklus V. F., gali būti, kad kai kuriuos padavė panešti ir Ž. U., tačiau šis buvo apsimiegojęs ir todėl galėjo nesuprasti, ką jis neša. Taigi, šiuose parodymuose A. G. visą kaltę – tiek dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tiek dėl ginklų pagrobimo bei jų gabenimo bei laikymo – prisiėmė sau, kategoriškai teigdamas, jog Ž. U. nei vienoje iš šių nusikalstamų veikų nedalyvavo. Tačiau, dėl šių rašytinių parodymų (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu bandant išsiaiškinti parodymų keitimo priežastis, A. G. į klausimus neatsakė, teigdamas, jog, jeigu klausimai jam bus pateikti raštu, į juos atsakys taip pat raštu (4 t. , 31 b. l.). Vis tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog minėtus rašytinius parodymus, pagal jo pasakojimą surašė gynėjas, jis pasirašė jų neskaitęs. Nors ir nustatyta, jog byloje esantys rašytiniai parodymai nėra surašyti A. G., tačiau juose nurodytas aplinkybes – apie tai, kad ginklus parodyti atnešė V. S., A. G. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, ir (duomenys neskelbtini) dar vienuose jau jo paties ranka surašytuose parodymuose. Tačiau pastaruosiuose parodymuose A. G., priešingai nei teisminio nagrinėjimo metu, vėl teigė, jog ginklus iš V. S. namų išsinešė Ž. U., o jis (A. G.) puikiai matė, kad nešėsi pistoletą ir šautuvą ilgu vamzdžiu, kad Ž. U. klausė jo (A. G.) ar jis nežino, kur juos paslėpti, kad slėpti ginklus pas V. F. nešė abu. Nors teisiamojo posėdžio metu A. G. teigė, kad apkalbėti Ž. U. jam liepė V. S. draugai medžiotojai, kad jie nurodė, kokius parodymus jis turi surašyti, tačiau tokį aiškinimą teismas atmeta. Visų pirma, jeigu jam poveikis būtų daromas V. S. draugų, akivaizdu, jog parodymai atitiktų V. S. nurodytas aplinkybes apie tempimą į rūsį, smurtą jame, reikalavimą atiduoti ginklus ir t. t., antra – šie A. G. parodymai dalinai atitinka ir jo pirminius parodymus, kuriems, akivaizdu jokia įtaka nebuvo daroma ir negalėjo būti daroma, nes jie duoti iš karto po įvykio (duomenys neskelbtini). Nors A. G. teigia, jo (duomenys neskelbtini) apklausos metu jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu sprendžiant jam skirtinos kardomosios priemonės klausimą (kuomet jis neabejotinai apsvaigęs nebuvo, nes apklausiamas praėjus daugiau kaip parai po jo sulaikymo (sulaikytas (duomenys neskelbtini), apklausiamas teisme (duomenys neskelbtini)), A. G. patvirtino savo ankstesnius parodymus, teigdamas, jog ginklus paėmė Ž. U.. Nors iš tiesų (duomenys neskelbtini) apklausos metu A. G. ir galėjo būti dar veikiamas suvartoto alkoholio, tačiau kitas aplinkybes, o būtent apie tai, kuriose vietose kuris asmuo konkrečiai sėdėjo, jis nurodė tiksliai, jo parodymus atitinka tiek kito kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, todėl spręsti, jog minėtos apklausos metu jis nesuvokė apie ką kalbą – nepagrįsti.
Taigi, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatęs, kad ginklai nebuvo pagrobti V. S. nurodytomis aplinkybėmis, teismas kaltinamųjų Ž. U. ir A. G. parodymus vertina kitų objektyvių duomenų kontekste.
Ta aplinkybė, jog ant vieno iš ginklų, o būtent pistoleto Blow F 92 nuleistuko ir jo skliautelio, kriaunų, gaiduko ir rantų (10-13 mėginiai) rasta Ž. U. DNR profiliai, sutampantys su Ž. U. genotipu (2 t., 114–120), patvirtina A. G. parodymus, kad ginklus (bent jau pistoletą Blow) laikė rankose Ž. U. ir jį įdėjo į krepšį, kuriame jis ir buvo rastas. Ant šio ginklo A. G. biologinių pėdsakų nerasta, kas paneigia, jo nurodytą aplinkybę, kad Ž. U. ginklų negrobė ir jais nedisponavo. Nors biologinių pėdsakų ant kitų ginklų neieškota, tačiau vien ta aplinkybė, jog ant vieno iš jų rasti Ž. U. pėdsakai nesuteikia pagrindo tikėti nei Ž. U., nei A. G. parodymais, jog Ž. U. niekaip nesusijęs su ginklų pagrobimu bei disponavimu jais. Tai, jog nenustatyta, jog biologinių pėdsakų būtų ir ant kitų ginklų, nesuteikia pagrindo nei patvirtinti nei paneigti nukentėjusiojo parodymų, kad ginklus kaltinamieji pagrobė iš seifo. Kadangi neabejotinai ginklai dingo iš V. S. namų, A. G. pripažino juos pagrobęs, o ant vieno iš ginklų rastas Ž. U. biologinis pėdsakas suteikia pagrindą išvadai, jog abu kaltinamieji atliko jiems inkriminuotus veiksmus tiek pagrobiant ginklus, tiek jais disponuojant.
Nors Ž. U. neigia, ne tik ginklus pagrobęs, bet ir jais disponavęs, tačiau jo parodymus paneigia V. F. parodymai, jog ginklus paslėpti nešė abu – tiek A. G., tiek ir Ž. U., o aplinkybė, jog V. F. ginklai buvo perduoti supakuoti, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog Ž. U. pistoletą laikė rankose iki jo įdėjimo į polietileninį paketą. Rasti biologiniai pėdsakai ant pistoleto patvirtina A. G. pirminius parodymus, jog matė Ž. U. su pistoletu ir vienu ilgu šautuvu. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog šie A. G. parodymai buvo duoti iš karto po įvykio, o pėdsakai ant pistoleto rasti praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo jo, todėl netikėti A. G. parodymais šioje dalyje – pagrindo nėra. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, jeigu įvykiai būtų susiklostę taip, kaip nurodė Ž. U., t. y. visi apžiūrėję V. S. atneštus ginklus, ir Ž. U. juos palikęs, o paėmęs A. G., tokiu atveju biologiniai pėdsakai būtų A. G., kadangi jis būtų turėjęs, ne tik paimti ir išnešti pistoletą, tačiau jį įdėti supakuoti.
Nusikaltimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Abejonių, kad šiuo atveju tiek A. G., tiek Ž. U. ginklus išnešę iš V. S. namų jais disponavo, nekyla, pagrobti ginklai atitinka šaunamųjų ginklų charakteristiką, pagrobta ir disponuota buvo daugiau kaip dviem šaunamaisiais ginklais. Todėl teismas sprendžia, jog abiejų kaltinamųjų veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 254 straipsnio 2 dalį bei BK 253 straipsnio 2 dalį.
Nors nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo pagrobti fizinio smurto įtakoje, kadangi duomenų, jog smurtas prieš nukentėjusįjį būtų vartotas turint tikslą atimti ginklus, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, tačiau tai kvalifikacijos nelemia, kadangi, kaip jau buvo minėta pagrobta daugiau kaip du ginklai.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir kaltinamųjų veiką kvalifikavus atskirai dar ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog A. G. ir Ž. U. po panaudoto fizinio smurto, pareikalavo, kad V. S. pasakytų kur yra raktai nuo seifo, kuriame yra jo laikomi šaunamieji ginklai, bei tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, sugriebę V. S. už drabužių, A. G. ir Ž. U. nutempė jį į rūsio patalpą, kurią nurodė V. S., kur, naudoto fizinio smurto pasėkoje įbaugintas V. S. parodė kurioje vietoje yra laikomi raktai nuo seifo. Tuo metu, Ž. U. raktais rakinant seifą, patalpos tarpduryje stovėjusiam V. S. už jo nugaros stovėjęs A. G. ribojo pastarojo judėjimo patalpose galimybę, o po to kai V. S. nuo patirtų sumušimų ir suvartoto alkoholio kiekio prarado sąmonę, A. G. ir Ž. U. ginklus pagrobė bendrais veiksmais iš atrakinto seifo.
Kaltinamasis A. G. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 254 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. G. teigia, jog kaltę pripažįsta, tačiau akivaizdu, jog jis ne kartą keitė parodymus, kas nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis nuoširdžiai gailisi, be to jo parodymų nenuoseklumas ne kartą juos keičiant, įvairiai aiškinant keitimo aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme trukdė nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. A. G. atsakomybę sunkina tai, jog veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, A. G. ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus, transporto priemonių variavimą apsvaigus, nusižengimus nuosavybei (4 t., b. l. 108–118), duomenų, jog būtų gydytas nuo priklausomybės ar psichikos ligų – nėra. A. G. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 94), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 95), augina (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 96–98), tačiau duomenų, jog jis prisidėtų prie vaikų išlaikymo – nėra.
Ž. U. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 254 straipsnio 2 dalis 253 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Ž. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui bei veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktas). Ž. U. nusikalto išnykus ankstesniems teistumams, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą, SODROS duomenimis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 181), nors penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir nėra šiurkštūs (3 t., b. l. 177–180), duomenų jog būtų gydęsis dėl psichikos ar priklausomybės ligų nėra.
Už sunkius nusikaltimus įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro prielaidų skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Tam byloje turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios aiškiai rodytų, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimas pagal BK 62 straipsnį galimas tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena papildoma sąlyga, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta šiame straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininkų rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Šiuo atveju pagrindo išvadai apie žymiai mažesnį rūšinį veikos pavojingumą nėra.
Taigi teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas abiem kaltinamiesiems taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį abiem kaltinamiesiems už nusikaltimus, numatytus BK 254 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje skirtinos laisvės atėmimo bausmės, sankcijoje nurodytos kaip vienintelė bausmės rūšis. Už veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. G. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, jog veikas jis padarė būdamas teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu, o Ž. U. – kaip asmeniui, kuris laikomas neteistu, už nesunkų nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Įvertinus aptartus kaltinamųjų asmenybių ypatumus taip pat tai, kad veikos padarytos spontaniškai, iš anksto nesirengiant nei pagrobti, nei disponuoti pagrobtais ginklais, jais disponuojama buvo pakankamai neilgą laiką, A. G. iš karto parodė jų slėpimo vietą, už sunkius nusikaltimus abiem kaltinamiesiems skirtinos sankcijų minimumą atitinkančios bausmės, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – A. G. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o Ž. U. mažesnė bausmė, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, įpareigojant Ž. U. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį abiem kaltinamiesiems paskirta bausmė bendrinta su bausme paskirta pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, o subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu bendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą (abu sunkūs nusikaltimai).
A. G. šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė prieš priimant 2024 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinama apėmimo būdu (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius) su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant pagal 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį atliktą bausmę (jeigu ji atlikta). A. G. minėtu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialią teisę vairuoti transporto priemones ketverius metus – vykdytina atskirai, nes baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis (BK 73 straipsnis).
Ž. U. nusikalto išnykus ankstesniems teistumams už veikas nuosavybei, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. SODROS duomenimis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 181), penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir nėra šiurkštūs (3 t., b. l. 177–180), duomenų jog būtų gydęsis dėl psichikos ar priklausomybės ligų nėra.
Atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje bei BK 54 straipsnio 3 dalyje, Ž. U. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą atitinkantį sankcijoje numatytą bausmės minimumą.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis nors ir padarė sunkias nusikalstamas veikas, tačiau yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, teismas daro išvadą, jog Ž. U. galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti nedelsiant atliekant laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, likusią neatliktą bausmės dalį atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį, nurodydamas, jog jam padaryta 7 000 eurų neturinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų (5 t., b. l. 35–37).
V. S. nurodė, jog A. G. ir Ž. U. bendrais veiksmais prieš jį vartojo fizinį smurtą ir padarė kūno sužalojimą, todėl jis dėl patirto sužalojimo žaizdos viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimų kaktoje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žande, minkštųjų audinių sumušimais ir poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, paviršiniuose odos įbrėžimuose sėdmenų viršutinėse dalyse, juosmens nugariniame paviršiuje – teko lankytis gydymo įstaigose, jis kentė fizinį skausmą, sužalojimai ilgą laiką buvo vizualiai matomi, kas sukėlė nepatogumų ir išgyvenimų būnant viešumoje. Taip pat ieškinyje nurodoma, jog prieš V. S. buvo vartojamas ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis smurtas – reikalaujama duoti raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi ginklai. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis iki šiol jaučia nesaugumo jausmą.
Nors pagrobti ginklai buvo rasti, tačiau jie ilgą laiką nebuvo grąžinami dėl vykstančio ikiteisminio trimo, todėl nukentėjusysis patyrė didelius nepatogumus, nes negalėjo ilgą laiką medžioti.
Taip pat jis dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų turėjo eikvoti savo asmeninį laiką, vykstant į apklausas, akistatas, kitus procesinius veiksmus, jam teko patirti nemalonius pojūčius bendraujant su kaltinamaisiais akistatų metu, girdėti jų melą apie faktines veikos padarymo aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu V. S. patikslino, jog žala atsirado ir dėl važiavimų į Marijampolę pas tyrėjus, akistatų su kaltinamaisiais, ginklų netekimo – jie ilgai buvo ekspertizėje, dėl ko nebuvo grąžinti ir praleista 12 medžioklių. Dėl pavartoto prieš jį smurto jautė skausmą, sužalotą lūpą dar skauda ir šiandien, jaučiasi nemalonus pojūtis dėl jos susiuvimo, dar ir dabar jaučia baimę.
Teismas sutinka, jog dėl į veidą suduoto smūgio lėkšte, dėl kurio buvo prakirsta lūpa, nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, nesaugumo jausmą, kadangi buvo užpultas netikėtai, dėl mažareikšmio konflikto, savo namuose. Patirtas skausmas nebuvo trumpalaikis, jis truko pakankamai ilgai, kitą dieną dėl sužalotos lūpos jam buvo sunku kalbėti, lūpą reikėjo siūti, ji gijo pakankamai ilgai, likę liekamieji reiškiniai po jos susiuvimo. Matant, jog nukentėjusiajam stipriai sužalota lūpa, kuri gausiai kraujuoja, jis buvo mušamas ir toliau, suduodant smūgius į kitas kūno vietas, kas taip pat neabejotinai kėlė skausmą. Nors bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta aplinkybė, jog fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo keliami reikalavimai atiduoti ginklus, tačiau po įvykio jų neradus, šokas ir sukrėtimas nukentėjusiajam buvo pakankamai stiprus. Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jog po nusikalstamos veikos prieš jį padarymo iki šiol nuolat jautė ir jaučia baimę, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Apklausiamas teisme, nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl asmeninių priežasčių, nesusijusių su nusikalstama veika, yra pakeitęs gyvenamąją vietą, kaltinamųjų po įvykio jam neteko ir netenka matyti, su jais susitikti, duomenų, kad kaltinamieji kaip nors būtų įtakoję ar bandę įtakoti bylos eigą ar nukentėjusiojo veiksmus – nėra.
Nors tai, kad ginklai nukentėjusiajam nebuvo grąžinti gana ilgą laiką po įvykio ir nepriklauso nuo kaltinamųjų valios, tačiau akivaizdu tai, jog būtent dėl jų veiksmų buvo atliekamas ginklų tyrimas, dėl ko nukentėjusiajam net 12 kartų teko praleisti medžioklę ir tai sietina su kaltinamųjų veiksmais.
Įvertinęs visas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta, jog visi nukentėjusiojo kūne konstatuoti sužalojimai padaryti kaltinamųjų veiksmais, atsižvelgęs į kaltinamųjų turtinę ir šeiminę padėtį (abu jauni, sveiki ir darbingi), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teismas sprendžia, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl V. S. padarytos žalos nustatytinas 3 000 eurų.
Byloje yra duomenys apie tai, jog pagal mokėjimo nurodymą Nr. 28, 2024 m. rugsėjo 17 d. V. S. pervedė 1 950 Eur advokatui D. R. (5 t., b. l. 100). Advokatas rašte apygardos teismui nurodė, jog minėta suma susidarė už atstovavimo išlaidas: 600 Eur už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, 350 Eur už ieškinio parengimą ir 1000 eurų už atstovavimą teisme (5 t., b. l. 99). Šio nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos, susijusios su jo interesų atstovavimu yra pateisinamos ir atlygintinos, jų dydis proporcingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus tai, jog byloje kaltais pripažinti du asmenys, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno, nustatydamas konkrečią iš kiekvieno kaltinamojo priteistiną proceso išlaidų dalį. Tiek A. G., tiek Ž. U. nuteisti pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius, todėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų dydis iš kaltinamųjų priteistinas lygiomis dalimis – po 975 Eur iš kiekvieno.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma, iš kurios matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma dėl A. G. gynybos sudaro 917,94 Eur (5 t., b. l. 131). Įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (kitas nuteistasis turėjo gynėją, kai buvo gynybos prieštaravimų), jis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme – antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su jo gynyba iš A. G. nepriteisiamos.
,,Mikrosil” išlieja su rankos pėdsaku, 4 vnt. daktiloskopinių kortelių (2 t., b. l. 176–178); Seilių pavyzdžiai (2 t., b. l. 176–178); Raktai (2 t., b. l. 176–178); Lėkštės šukės (2 t., b. l. 176–178); Buteliai (2 t., b. l. 176–178), priduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdybos ir sandėlių skyriui, pripažintini menkaverčiu turtu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Išlaidų už A. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. G. nepriteisti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301–303 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;
Pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo;
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.
Bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalies 5 dalies 2 punktu) subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, bei šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) subendrinti su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su 2024 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Ž. U. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį bei nuteisti:
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės terminą vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio patisos programose.
Pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo;
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.
Bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas) subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, bei subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) subendrinti su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti, kad Ž. U. privalo nedelsiant atlikti 1 (vienerius) metus šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o likusios 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią Ž. U. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. sausio 6 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Abiem kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo civilinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti V. S. iš A. G. ir Ž. U. solidariai 3000 (tris tūkstančius) eurų.
Priteisti V. S. iš kaltinamųjų A. G. ir Ž. S. po 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: ,,Mikrosil” išlieją su rankos pėdsaku, 4 vnt. daktiloskopinių kortelių (2 t., b. l. 176–178); Seilių pavyzdžius (2 t., b. l. 176–178); Raktus (2 t., b. l. 176–178); Lėkštės šukes (2 t., b. l. 176–178); Butelius (2 t., b. l. 176–178), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdybos ir sandėlių skyriuje, pripažinus menkaverčiu turtu, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.