Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1879-369/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
1-1879-369/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19705-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
L. Š.
Advokatai
Sergejus Milovas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1879-369/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19705-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.9.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam L. Š., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2001 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį -6 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. 2024 m. gegužės 8 d. apie 22:17 val., būdamas prie namo adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie minėtu adresu esančio biuro pastato, priklausančio UAB „X“ įėjimo durų, be jokios priežasties, tyčia dažais apipurškė lauko įėjimo domofoną „Commax“, 1012,77 eurų vertės. Tokiais veiksmais jis sugadino svetimą turtą, padarė UAB „X“ 1012,77 eurų turtinę žalą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, 2024 m. gegužės 8 d. vakare, jam priklausančiu automobiliu atvažiavo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiame pastate buvo įrengtas skiepų nuo Covid-19 punktas. Prisižiūrėjo internete, kad skiepai buvo vykdomi kaip tautos genocidas. Buvo supykęs ant ,,T“, nes ten jį skiepijo. Norėjo jiems parodyti nepagarbą dėl to, kad jie vykdė genocidą. Būdamas blaivus ir suvokdamas, ką daro, apipurškė dažais jų domofoną. Dažus įsigijo specialiai, kad apipurkštų. Po įvykio nebendravo su įmonės atstovais. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Jis dirba keturias dienas ir kitos keturios dienos jam išeiginės. Tuo metu galėtų atlikti viešuosius darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 (toliau – BPK) straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2024 m rugpjūčio 30 d. apklaustas įtariamuoju L. Š. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Šiais metais jis penkis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėse dėl (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą gydėsi nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Jam nustatyta grupės diagnozė (duomenys neskelbtini). Dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo pasisakyti negali, nes įvykio neprisimena. Kadangi buvo skiepytas 3 kartus, dėl skiepų intervencijos į žmogaus organizmą, jam prasidėjo (duomenys neskelbtini). Dėl turimo sutrikimo jam pasireiškia (duomenys neskelbtini), kuruos metu jis neatsimena, ką jis veikė ar ką darė. Pasireiškus jo turimam (duomenys neskelbtini), jis savo veiksmus suvokia, juos valdyti gali. (duomenys neskelbtini) jam pasireiškia gana dažnai ant pačių aštriausių momentų. Kartais jam būna minčių, jog įvykis galėjo įvykti, bet tiksliai įvykio jis neprisimena. Šis sutrikimas jam pasireiškia gana dažnai, būna net kelis kartus į dieną. Šiuo metu jis vairuoja jam priklausantį automobilį „BMW“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jam pasireiškia (duomenys neskelbtini), jis tą dieną galimai galėjo taip pasielgti, nes tuo adresu jis skiepijosi dėl covid-19, trečią kartą. Būtent po trečios injekcijos jam buvo pati blogiausia savijauta. Galvojo, kad jis po šio skiepo numirs. Dėl šios priežasties, galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, galimai jis darė keršto akciją tiems žmonėms, kurie norėjo jį nužudyti. Kaip jis nuvažiavo ir ką darė pranešime apie įtarimą nurodytu adresu ir laiku, šiuo metu jis neatsimena, kadangi tuo metu jam galėjo pasireikšti jo turimas (duomenys neskelbtini), dėl kurio šio įvykio neatsimena. Kaip po šio įvykio grįžo namo, jis taip pat neatsimena (b. l. 67-69).

2025 m. kovo 6 d. apklaustas įtariamuoju L. Š. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Gali paaiškinti, kad 2024 m. gegužės 8 d. jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo po miestą. Savo automobilio bagažinėje turėjo raudonos spalvos dažų flakonėlį. 2024 m. gegužės 8 d. apie 22.00 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė pastatą, kuriame buvo paskiepytas nuo „COVID-19“. Pamačius šį pastatą, jam spontaniškai kilo mintis įspėti kitus žmones, kad jie neitų ten skiepytis. Pastatęs savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš automobilio bagažinės išėmė raudonos spalvos dažų flakonėlį ir nuėjo prie pastato įėjimo lauko durų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie pastato įėjimo lauko durų, jis rankoje turėtu flakonėliu su raudonais dažais tyčia apipurškė šalia pastato lauko įėjimo durų esantį domofoną. Pripažįsta, kad šį domofoną sugadino. Domofoną apipurškė dažais, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių skiepijimą nuo „COVID-19“. Apipurškęs domofoną grįžo atgal į savo automobilį ir važiavo namo. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti (b. l. 76-78).

2025 m. vasario 13 d. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad L. Š. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. L. Š. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama - (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Šiuo metu L. Š. nėra laikino psichinio sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama - (duomenys neskelbtini), jis gali surasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Byloje nagrinėjamų įvykių metu L. Š. nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar kito laikino psichikos sutrikimo būsenoje. L. Š. gali teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, gali stoti prieš teismą. L. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 131-140).

2024 m. gegužės 24 d. apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ji yra biurų pastato (duomenys neskelbtini), saugos tarnybos objekto vadovė. 2024 m. gegužės 9 d., apie 8.00 val., buvo pastebėta, kad prie įėjimo į pastatą esanti telefonspynė yra užpurkšta raudonais dažais. Apie įvykį ji informavo pastato valdytoją UAB „X“ eksploatacijos vadovą G. J.. Tą pačią dieną peržiūrėjo vaizdo kameros įrašus ir pamatė, kad 2024 m. gegužės 8 d., apie 23.15 val., (vaizdo kamera rodo žiemos laiką - 22.15 val.) prie pastato privažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vairuotojas priėjo prie įėjimo į pastatą rankose nešdamas reklaminius lapelius. Šis vyras aerozoliniais dažais užpurškė telefonspynę ir grįžęs į savo automobilį išvažiavo. Lapelius paliko prie įėjimo į pastatą. Dažus vyras slėpė po striuke. Po užpurškimo dažais telefonspynė buvo neveikianti. Tą dieną ji telefonspynę nufotografavo ir nuotraukas išsiuntė pastato valdytojui. Kitą dieną pastato valytoja bandė nuo telefonspynės dažus nuvalyti, tačiau dažai pilnai nenusivalė. Telefonspynėje yra ekranas, kuris neveikia ir tinkamai neveikia garsiakalbis. Ant telefonspynės ekrano užklijavo lapelį su apsaugos posto telefonu, nes jos negirdi skambučio garso. Vyriškis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, užsidėjęs akinius nuo saulės ir kepurę su snapeliu. Šio vyro ji nepažįsta. Dėl kokios priežasties vyras dažais apipurškė telefonspynę, ji nežino, nes jokių konfliktų anksčiau su šiuo asmeniu nebuvo (b. l. 34-36).

2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra biurų pastatas (duomenys neskelbtini). Įėjimas į pastatą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Prie įėjimo yra įrengta telefonspynė, kuri apžiūros metu yra veikianti. Telefonspynė ir dalis durų rėmo yra uždažyta raudonais dažais. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis (b. l. 28-32).

2024 m. gegužės 14 d. gautas išrašas apie registruotą kelių transporto priemonę „BMW 118 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkas L. Š.(b. l. 45).

Byloje yra UAB „X“ pateikta informaciją, kad sugadinto domofono keitimo kaina yra 1012,77 Eur (b.l. 8).

2024 m. liepos 4 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas vaizdo įrašai, pateikti elektroniniu laišku pateikti iš adreso (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „LK-35 Laukas pagrindinis (duomenys neskelbtini) 20240508221621 20240508221741 388480813“. Vaizdo įrašo data 05-08-2024 ir laikas nuo 22:16:22. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 19 sekundžių. 22:16:41 link pastato eina vyras, vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, ant galvos turi užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, užsidėjęs akinius nuo saulės, rankoje laiko reklaminius lankstinukus. Vyras prieina prie pastato įėjimo durų, padeda šalia durų ant grindų. Vyras išsitraukia aerozolinių dažų flakoną, nuima kamštelį ir 22:16:55 užpurškia ant pastato sienos esančią telefonspynę ir 22:17:02 vyras nueina prie tamsios spalvos automobilio, 22:17:26 atsisėda ir 22:17:33 išvažiuoja tamsios spalvos automobiliu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20240517_095331“, kuris yra analogiškas vaizdo įrašui pavadinimu „LK-35 Laukas pagrindinis (duomenys neskelbtini) 20240508221621 20240508221741 388480813. Iš vaizdo įrašo matome, kaip prie pastato prieina vyras, tamsiai apsirengęs, ant galvos turi užsidėjęs tamsios spalvos kepurę. Prie pastato įėjimo durų padedą reklaminius lankstinukus. Vyras išsitraukia aerozolinių dažų flakoną, nuima kamštelį ir užpurškia ant pastato sienos esančią telefonspynę ir nueina. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „LK-36 Laukas (duomenys neskelbtini) 20240508221619 20240508221813 388676185“. Vaizdo įrašo data 05-08-2024 ir laikas nuo 22:16:19. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 54 sekundžių. Vaizdo stebėjimo kamera apima prie pastato esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovi tamsios spalvos automobilis BMW markės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovi vyras vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnės, avi tamsios spalvos batus, ant galvos turi užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, užsidėjęs akinius nuo saulės. Vyras pasiima reklaminius lankstinukus ir 22:16:27 eina link pastato, užeina už kameros ribų. 22:17:20 vyras grįžtą prie automobilio, sėdasi ir 22:17:33 išvažiuoja (b. l. 40-44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį yra būtina nustatyti, jog asmuo sugadino arba sunaikino turtą ir tai, jog šis turtas priklausė ne jam – buvo svetimas. Turto sunaikinimas suprantamas kaip neteisėtas poveikis turtui, kai jis visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas tik iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad įrodyta, jog L. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir liudytojos A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuotas prie pastato „BMW“ automobiliu atvykęs kaltinamasis, kuris išlipęs iš automobilio prieina prie pastato ir išsitraukęs aerozolinių dažų flakoną užpurškia dažais telefonspynę. Dėl minėtų sugadinimų telefonspynė nebegalėjo būti vartojama pagal jos paskirtį, todėl buvo pakeista. Tai patvirtina UAB „X“ pateikti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo L. Š. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, jog L. Š. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Įvertina nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: L. Š. anksčiau buvo teistas, tačiau jo teistumai išnykę (b.l. 83-92), dirba (b.l. 112), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus, nuobaudos galioja, baudos nesumokėtos (b.l. 93-110). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamasis sutiko su valstybės kaltintojo pasiūlyta tokia bausmės rūšimi, teigdamas, kad galės atlikti viešuosius darbus. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl skiriant kaltinamajam L. Š. viešųjų darbų bausmę taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 100,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam L. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (b.l.170). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam L. Š. 2024 m. rugpjūčio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 70) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra. Byloje esantis vokas su CD nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 dalimi įpareigoti L. Š. per jam paskirtą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš L. Š. atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamojoje byloje esantį voką su CD disku palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti L. Š., kad:

1) Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai;

2) Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą;

3) Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba (šiuo atveju Rytų Lietuvos skyriumi, (duomenys neskelbtini), el. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

4) Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis;

5) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

6) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas