Telšių apylinkės teismo sprendimas

2011-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-2345-715/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-20
Bylos Nr.
2-2345-715/2011
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02200-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Pareiškėjas
I. R.
Suinteresuotas asmuo
I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-2345-715/2011Proceso Nr. 2-29-3-02200-2011-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 20 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai S. P.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. D.,dalyvaujant:

pareiškėjai I. R., jo atstovui advokatui G. G., suinteresuotam asmeniui I. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino pateikti dokumentus atnaujinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos senelis J. M. a.k (duomenys neskelbtini) apie 1925 metus buvo įvaikintas V. Č., mirusio1944 m., Remeikių kaime, Skiemonių valsčiuje, Utenos apskrityje, valdžiusio 61,34 ha ploto žemės, šeimoje. Taip pat prašo jai atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei kitus su tuo faktu susijusius dokumentus, institucijoms sprendžiančioms nuosavybės atstatymo klausimus (Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių Žemėtvarkos skyriui). Pareiškime nurodė, kad 2010 m. gruodžio 04 d. mirė jos senelis J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kalnijų k., Sedos sen., Mažeikių r.. Būdamas gyvas jis buvo pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesą į savo įtėvio V. Č. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą 61.34 ha ploto žemę Remeikių k., Skiemonių valsčiuje (dabar Anykščių rajonas), Utenos apskrityje. Prašymą atkurti nuosavybės teises į savo įtėvio žemę, Anykščių rajono agrarinės reformos tarnybai senelis pateikė dar 1992 m., tačiau šis procesas iki jo mirties nebuvo užbaigtas, nes jis nesugebėjo Žemėtvarkos skyriui pateikti jo giminystės ryšį buvusiam savininkui patvirtinančių dokumentų, nes kaip paaiškėjo, jog įvaikinimas nebuvo oficialiai įformintas, arba buvo įformintas, tačiau archyvuose apie tai neliko duomenų. Nurodė, kad V. Č. buvo ūkininkas gyvenęs Remeikių kaime, Skiemonių valsčiuje (dabar Anykščių rajonas), Utenos apskrityje, kuris su savo žmona savo vaikų neturėjo. Nurodė, kad iš tėvų ir senelio pasakojimų žino, jog žmona mirė apie 1940 metus, Justinui tuomet jau buvo apie 18 metų. Justinas dirbo ūkyje įvairius darbus ir žinojo, kad jis yra įvaikintas, tačiau kuomet konkrečiai buvo įformintas įvaikinimas, niekas tiksliai pasakyti negali, manytina, kad tai galėjo įvykti maždaug 1925 metais, kuomet seneliui buvo apie 3 metai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė I. R. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad terminas gali būti atnaujinamas tik esant ypatingoms aplinkybėms, kurių pareiškime nėra nurodyta.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą prašė tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Parodė, kad jos senelis J. M. turėjo įtėvį Anykščių rajone, tačiau močiutė jam neleido bendrauti su savo giminėm. Po močiutės mirties senelis važiavo ieškoti savo giminių. Testamentu senelis jai paliko savo turtą. Po senelio mirties tarp jo dokumentų rado informaciją apie tai, kad senelis yra kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat asmenų, kurie gali patvirtinti apie įvaikinimą, duomenis.

Suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Parodė, kad jos tėvas J. M. turėjo įtėvį Anykščių rajone. Įtėvis turėjo nemažai žemės. Mama tėvui neleido su įtėviu bendrauti. Maždaug prieš 6 metus, kai mama jau buvo mirusi, tėvas buvo išvažiavęs ieškoti savo giminių į Anykščių rajoną, ten išbuvo maždaug mėnesį laiko. Tėvo sveikata silpnėjo. Ji prižiūrėjo tėvą, kai jai pačiai pašlijo sveikata ir nebegalėjo tėvo prižiūrėti, jį prižiūrėjo dukra I. R., kuriai jis testamentu paliko savo turtą. Savo gyvenimo paskutinius 2-3 m tėvas buvo neįgalus.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareiškimo neprieštarauja.

Liudytojas J. K. parodė, kad jo tėvai gyveno Anykščių rajone, tėvas J. K. dirbo pas ūkininką , kuris savo vaikų neturėjo ir buvo įsisūnijęs berniuką, kuris vėliau gyveno Mažeikiuose.

Liudytojas J. P. parodė, kad jį susirado J. M. dar gyvas būdamas. Žino, kad J. M. buvo įvaikintas stambaus ūkininko V. Č., kuris gyveno Remeikių k. Anykščių rajone. Ūkininkas mirė 1944 m., jį palaidojo J. M., kuris dar po to kurį laiką ūkininkavo jo ūkyje, o vėliau išvyko.

Liudytojas F. D. parodė, kad gyvena Anykščių rajone, pažinojo J. M., kurio tėvas buvo . J. M. Č. palaidojo Inkūnų kapinėse šalia liudytojo tėvų kapo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) -į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šiuo pagrindu norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

J. M. 1992-05-29 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 61,34 ha Vladislovo Č. R. kaime Anykščių rajone valdytą žemę, tačiau nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Pagal Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus Remeikių kaimo vienasėdžiais išskirstymo 1939 m. planą nustatyta, kad V. Č. nuosavybės teise valdė 61,34 ha žemės Remeikių k., daugiau pretendentų į šią žemę nesikreipė (b.l. 53-56).

Dokumentų patvirtinančių, kad J. M., g. 1922 m., apie 1925 m. buvo įvaikintas Vladislovo (Vlado) , g. 1871, turėjusio nuosavybę Utenos aps. Skiemonių vls. Remeikių (Rimeikių) k. ir gyvenusio Smaltiškio (Smoltiškio) vnk., archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 41).

Kadangi dokumentų apie pareiškėjos senelio įvaikinimą nerasta, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-439/2008, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).

Iš liudytojų J. K., J. P., F. D. parodymų, suinetersuoto asmens I. B. paaiškinimų teismas daro išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad pareiškėjos senelis J. M., g. 1922 m., būdamas maždaug 3 metų amžiaus, t.y., apie 1925 m., buvo įvaikintas V. Č., mirusio1944 m., Remeikių kaime, Skiemonių valsčiuje, Utenos apskrityje, valdžiusio 61,34 ha ploto žemės. Pareiškimas tenkintinas, kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.), juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatyme bei Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, esant kurioms turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti. Todėl teismai vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į šalių elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad J. M. 1992-05-29 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 61,34 ha Vladislovo Č. R. kaime Anykščių rajone valdytą žemę ir jis 2003-03-13 Anykščių žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 44-227 buvo informuotas dėl giminystės ryšį su V. Č. įrodančių dokumentų pateikimo. Suinteresuotas asmuo I. B. ir liudytojas J. P. parodė, kad J. M. ieškojo ir susirado liudytojų, galinčių patvirtinti jo įvaikinimo faktą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2003-04-28 J. M. diagnozuota neuralgija, bronchinė astma, hipertenzija, chondropatija (b.l. 64). Nors šie susirgimai nėra itin sunkūs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu pareiškėjos senelis buvo 81 m. amžiaus, tikėtina, kad dėl sveikatos būklės jis neturėjo galimybės pilnai realizuoti savo teisių ir dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Iš medicininių dokumentų matyti, kad vėliau jo sveikatos problemos darėsi didesnės: nuo 2006-04-04 gydytas dėl padarinių po dešinės blauzdos kaulų lūžimo, 2008-02-02 diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, įtariama Alzheimerio liga, 2008-09-26 GKK nutarimu išduota specialaus nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma (b.l. 64-65).

Pareiškėja, būdama J. M. vaikaitė ir testamentinė įpėdinė (b.l. 10), seneliui mirus 2010-12-04 (b.l. 8), 2011-02-15 priėmė jo palikimą (b.l. 9), susitarimą su advokatu dėl atstovavimo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo sudarė 2011-06-09, pareiškimą teismui padavė 2011-09-05. Nesant nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, ji neturėjo galimybės pateikti dokumentų. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos senelio giminystės ryšį su buvusiu savininku praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str., 442 str. 1, 13 p., 443, 444, 577, 259-260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) senelis J. M. a.k (duomenys neskelbtini) apie 1925 metus buvo įvaikintas V. Č., mirusio1944 m., Remeikių kaime, Skiemonių valsčiuje, Utenos apskrityje, valdžiusio 61,34 ha ploto žemės, šeimoje.

Atnaujinti pareiškėjai I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei kitus su tuo faktu susijusius dokumentus, institucijoms sprendžiančioms nuosavybės atstatymo klausimus (Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių Žemėtvarkos skyriui).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos paduodant skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė