Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-128-273/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
2S-128-273/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20355-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Maža kaina“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-128-273/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20355-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.1.18.6.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maža kaina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maža kaina“ iki ieškinio padavimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno apylinkės teismą, prašydama iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę leisti ieškovės geležinkelio transportui pravažiuoti pro iešmą Nr. 35, esantį geležinkelio privažiuojamame kelyje Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), į ieškovės Petrašiūnų elektrinės teritoriją, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei nepranešant. Prašyme nurodė, kad nepaisant to, jog iešmo remonto darbai buvo baigti, atsakovė be jos raštiško sutikimo ir toliau nepraleidžia pravažiuoti geležinkelio transportui geležinkelio keliu į Petrašiūnų elektrinės teritoriją ir tokiu būdu trukdo ieškovei pristatyti biokurą elektrinei, sukeldama realią grėsmę nepertraukiamai šilumos energijos gamybai ir tiekimui Kauno miesto bei Kauno rajono šilumos vartotojams. Geležinkelio kelias į Petrašiūnų elektrinę yra vienintelis pravažiavimas, todėl atsakovei jį uždarius, yra sutrikdytas kuro tiekimas Petrašiūnų elektrinei, geležinkelio stotyje susidarė vagonų su biokuru prastovos. Siekdama apginti savo teises, ieškovė ketina pareikšti ieškinį dėl servituto nustatymo naudotis iešmu geležinkelio transporto pravažiavimui geležinkelio keliu į Petrašiūnų elektrinės teritoriją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę leisti ieškovės geležinkelio transportui pravažiuoti pro iešmą Nr. 35, esantį geležinkelio privažiuojamajame kelyje Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovės Petrašiūnų elektrinės teritoriją ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti ne tik ieškovės bet ir visuomenės teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Atsakovė niekada nedraudė ieškovės geležinkelio transportui pravažiuoti pro iešmą Nr. 35. Nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 7 d. iešmas Nr. 35 buvo uždarytas būtiniems remonto darbams dėl techninio gedimo, todėl iešmo nebuvo galima eksploatuoti ir naudoti pagal jo tikslinę paskirtį;

2. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl leidimo naudotis iešmu Nr. 35 ir sutarties su atsakove dėl naudojimosi iešmu Nr. 35 tvarkos ir sąlygų sudarymo. Atsakovė 2015 m. spalio 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad už pravažiavimą pro iešmą Nr. 35 taikys 70 Eur plius PVM mokestį už vieną pravažiuotą geležinkelio vagoną, nurodė, kad pro iešmą pravažiuoti leidžiama tik ieškovės nuosavybės teise priklausančiam geležinkelio transportui. Atsakovė nevaržomai leido ir leidžia ieškovei naudoti iešmu Nr. 35;

3. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, nes jau nuo 2015 m. spalio 2 d. galėjo pareikšti ieškinį dėl servituto nustatymo;

4. Teismas nevertino, ar ieškovė tikėtinai pagrindė ketinamo pareikšti ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo. Tik esant atsakovės tyčiai, kurios pagrindu siekiama neleisti ieškovei naudotis iešmu Nr. 35, galima daryti prielaidą, kad būsimas teismo sprendimo dėl servituto nustatymo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas šalių interesų pusiausvyros požiūriu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės. Buvusi privažiuojamojo kelio, kurio nuosavybės teisė priklauso atsakovei, savininkė BUAB „Nilma“ niekada netrukdė ieškovei naudotis geležinkelio keliu ir iešmu;

2. Atsakovė tyčia neleido naudotis iešmu ir trukdė ieškovės geležinkelio transportui patekti į Petrašiūnų elektrinės teritoriją. Iešmo darbai buvo tariami ir fiktyvūs, siekiant sutrukdyti ieškovei naudotis geležinkelio keliu. Po iešmo remonto darbų 2015 m. spalio 8 d. pranešime atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog atsakovei priklausantis iešmas būtų eksploatuojamas be jos raštiško sutikimo, kas patvirtina, jog ir toliau buvo neleidžiama pravažiuoti geležinkelio keliu į Petrašiūnų elektrinės teritoriją. Net ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė 2015 m. spalio 14 d. pranešime nurodė, kad leidžia pro iešmą pravažiuoti tik ieškovės nuosavybės teise priklausančiam geležinkelio transportui ir sumokėjus 70 Eur plius PVM mokestį už vieną geležinkelio vagoną;

3. 2015 m. spalio 8 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir prašė atvykti pas ieškovę aptarti bei suderinti naudojimosi geležinkelio keliu ir iešmu sąlygas, tačiau atsakovė neatvyko;

4. Ieškovė negalėjo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti ieškinio pareiškimo, kadangi neturėjo dokumentų, įrodančių, kad iešmo nuosavybės teisę atsakovę, tikėjosi juos gauti iš atsakovės, derino naudojimosi iešmu ir geležinkelio keliu sąlygas;

5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti visuomenės interesai, gali kilti grėsmė sutrikti savalaikiam biokuro pristatymui į Petrašiūnų elektrinę, ieškovė gali patirti papildomų sąnaudų šilumos gamybai, dėl ko gali išaugti šilumos energijos kaina vartotojams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, teismas šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, kadangi nėra pateikto paties ieškinio pareiškimo, o apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. CPK 144 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CPK nustatytas teisinis reguliavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustato teismui pareigą ginti viešąjį interesą, kuris gali būti pagrindu tiek taikyti, tiek atsisakyti taikyti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 2 d., 149 str. 2 d.). Teisės aktuose nėra pateikta viešojo intereso apibrėžties, paprastai viešuoju interesu laikoma tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso turinio aiškinimas kiekvienu konkrečiu atveju tenka bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuo atveju kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą, net ir nesant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygoms. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą šis aspektas yra pakankamai reikšmingas (netgi ir neatmetant ieškinio tikėtino pagrįstumo), todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisako šiuo aspektu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad biokuras į ieškovei priklausančią Petrašiūnų elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini), yra pristatomas geležinkelio transportu per ieškovei priklausantį geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kito privažiavimo į Petrašiūnų elektrinę ieškovė neturi. Minėtame geležinkelio kelyje esančio, atsakovei priklausančio, iešmo Nr. 35 pagalba geležinkelio eismas gali būti nukreipiamas į Petrašiūnų elektrinės teritoriją arba į kitiems subjektams priklausančius privažiuojamuosius kelius. Skundžiama nutartimi atsakovė yra įpareigota praleisti ieškovės geležinkelio transportą pro iešmą Nr. 35 į Petrašiūnų elektrinės teritoriją. Biokuro patekimas geležinkelio transportu į Petrašiūnų elektrinės teritoriją priklauso nuo atsakovės, kaip iešmo Nr. 35 valdytojos, valios. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl servituto nustatymo, kuriame keliamas reikalavimas dėl neatlygintino naudojimosi iešmu Nr. 35 geležinkelio transporto pravažiavimui į Petrašiūnų elektrinės teritoriją (CPK 179 str. 3 d.). Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovė nesutinka leisti neatlygintinai naudotis iešmu Nr. 35 ir reikalauja 70 Eur plius PVM už kiekvieną pravažiavusį pro iešmą geležinkelio vagoną. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė AB „Kauno energija“ vykdo šilumos energijos gamybą ir teikia viešąsias šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo paslaugas Kauno miesto ir Kauno rajono vartotojams. Šių paslaugų patikimą ir kokybišką tiekimą vartotojams ieškovė turi užtikrinti mažiausiomis sąnaudomis (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.). Šilumos energijos gamybai ir vandens šildymui reikalingas kuras, nuo kurio įsigijimo sąnaudų priklauso ir vartotojams tiekiamos šilumos energijos ir šilto vandens kaina. Nagrinėjamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu – Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų nepertraukiamo kokybiško aprūpinimo šilumos energija ir karštu vandeniu užtikrinimu, taip pat šios visuomenės dalies interesu už šilumos energiją mokėti mažiausiomis kainomis. Nepaisant to, kad atsakovė įrodė, jog geležinkelio transporto pravažiavimas pro iešmą Nr. 35 nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 7 d. buvo negalimas dėl iešmo remonto darbų, tačiau kitos nustatytos aplinkybės, t. y., atsakovės prašymas Kauno regiono stočių skyriaus viršininkui buvo pateiktas tą pačią remonto pradžios dieną (b. l. 32), atsakovės nesutikimas jai priklausančio iešmo Nr. 35 eksploatuoti be jos raštiško sutikimo (b. l. 34), reikalavimas išankstinio apmokėjimo už pravažiavimą pro iešmą Nr. 35 (b. l. 38), priešingu atveju, ketinimas imtis visų galimų priemonių savo interesams ginti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia grėsmę nepertraukiamam Petrašiūnų elektrinės aprūpinimui biokuru ir gali turėti įtakos Kauno miesto ir Kauno rajono šilumos kainai bei tokiu būdu pažeisti šio regiono vartotojų interesus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra sąlygojamas viešojo intereso apsauga. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu ir bandymo jį vilkinti pareiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, turint visas galimybes reikšti ieškinį iš karto. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę pasirinkti, kokiu teisių gynimo būdu jai naudotis, todėl nagrinėjamu atveju, pasirinkusi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos padavimą, ji negali būti pripažinta netinkamai besinaudojančiu procesinėmis teisėmis ar vilkinančiu procesą asmeniu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė