- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-338/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- B. D., A. D.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-506-538/2008 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams B. D. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti 1998 m. rugpjūčio 19 d. atsakovų B. D. ir A. D. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria B. D. A. D. padovanojo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įmokas už žemės sklypą, negaliojančia. Ieškovė nurodė, kad 1982 m. liepos 24 d. ieškovė sudarė santuoką su atsakovu B. D. ir jiems esant santuokoje 1992 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovui buvo paskirtas individualiai statybai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1992 m. spalio 23 d. buvo pradėti gyvenamojo namo ūkinio pastato ir šiltnamio projektavimo darbai, 1993 m. rugsėjo 16 d. išduotas statybos leidimas. Statybos darbai buvo atliekami naudojant bendras santuokines lėšas. Nors ne visi statybos darbai buvo baigti, tačiau 1996 m. balandžio mėn. šeima apsigyveno šiame name, o 1998 m. baigė įrengti gyvenamąjį namą, tačiau eksploatuoti nepridavė, nes ne visi formalumai buvo sutvarkyti. 1999 m. Klaipėdos m. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimo veiksmus dėl atsakovo B. D. individualios įmonės veiklos, susijusios su mokesčių slėpimu, buhalterinės apskaitos vedimu ir kt. Siekdami išvengti galimo išieškojimo ar konfiskacijos, atsakovo iniciatyva, ieškovei sutinkant, nusprendė gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu padovanoti atsakovo motinai A. D. . Dovanojimo sandoris buvo sudarytas 1999 m. rugpjūčio 19 d., tuo pačiu atsakovei buvo perleistos ir įmokos už žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad sandoris buvo tariamas (fiktyvus), nes su atsakove A. D. buvo susitarta, jog ši dovanojimo sutartis neturės jokių realių padarinių, sutartis nebuvo vykdoma. Atsakovė A. D. šiame name niekada negyveno, o ieškovė su atsakovu iš gyvenamojo namo nebuvo išsikėlę, kito gyvenamojo būsto neįgijo, rūpinasi šiuo turtu, moka mokesčius, po dovanojimo sutarties sudarymo atliko šio turto pagerinimo darbus. Pablogėjus ieškovės ir atsakovo B. D. santykiams bei prasidėjus ištuokos ir jos pasekmių klausimų derinimui, ieškovė prašė atsakovų atkurti buvusią padėtį, tačiau atsakovas vengė sudaryti namo perleidimo sutartį, todėl, ieškovės nuomone, dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip tariamasis sandoris.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia tarp B. D. ir A. D. 1998 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria buvo padovanotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) , ir įmokos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, ieškovės paaiškinimus, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog dovanojimo sandoris yra tariamas, ir pripažino jį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir po jo sudarymo ginčo gyvenamuoju namu naudojosi ir jį valdė tik ieškovė ir atsakovas B. D. , o atsakovė A. D. šiame name niekada negyveno. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė A. D. būtų turėjusi išlaidų, susijusių su ginčo turto priežiūra ar pagerinimu, taip pat, kad būtų realiai pradėjusi jai padovanotu turtu naudotis ar jį valdyti. Teismas nurodė, kad nors atsakovai tvirtina, jog atsakovė A. D. perdavė ieškovei ir atsakovui B. D. tam tikras pinigų sumas sumokėti įmokoms už kooperatinį butą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas B. D. sudarė dovanojimo sutartį siekdami atsiskaityti su atsakove A. D. už anksčiau jiems padovanotas pinigines sumas (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad dovanojimo sandoris nebuvo vykdomas, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją. Sandorį pripažinęs negaliojančiu, teismas konstatavo, kad ginčo turtas priklauso ieškovei V. D. ir B. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Atsakovai B. D. ir A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, nenustatė sandorio šalių tikrosios valios, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais, nepagrįstai nurodė, kad atsakovai savo atsikirtimams jokių įrodymų teismui net ir nepateikė. Visos faktinės aplinkybės, kurias ieškovė pateikė teismui, o teismas įrašė į sprendimą, yra netikslios, ieškovės išgalvotos tam, kad kitoje byloje, sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ieškovei atitektų didesnė turto dalis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad liudytojai – kaimynai ir ieškovės draugai žinojo visas aplinkybes apie gyvenamojo namo statybos finansavimą. Liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai dėl jų šališkumo ir teisinio suinteresuotumo. Teismas neprijungė prie šios bylos kitos civilinės bylos, kuri ieškovės iškelta dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, neįtraukė į bylą notaro, neprašė ieškovės sutikimo atlikti dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, neatsižvelgė į įstatymuose numatytą savininko teisę nevaržomai disponuoti savo turtu. Teismas be pagrindo liudytojų parodymams suteikė prioritetą prieš rašytinius atsakovo įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovė V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, išsiaiškino tikruosius ginčo sandorio šalių ketinimus ir pagrįstai pripažino sandorį tariamu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą (CPK 263 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo, kurį padavė abu apeliantai, argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas be kita ko rėmėsi pačių atsakovų surašytais rašteliais, iš kurių aiškiai matyti, kad abu atsakovai ginčo namą vertina kaip ieškovės V. D. ir atsakovo B. D. bendrą jungtinę nuosavybę (b. l. 66, 67, CK 3.88 str.). Apeliantai nurodo, kad šie rašteliai buvo surašyti visai kitoms aplinkybėms parodyti, tačiau kokios tai yra aplinkybės nepaaiškina, be to neneigia, kad rašteliai surašyti jų pačių. Taigi, netikėti šių raštelių turiniu pagrindo nėra. Šių rašytinių įrodymų patikimumo nepaneigia ir apeliantų nuoroda į tai, kad jie buvo paimti iš atsakovo kabineto, kur buvo saugomi.
Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi šalių kaimynų, pažįstamų bei verslo partnerių – liudytojų N. R. , A. M. , S. D. , G. J. , R. P. , R. J. parodymais (b. l. 125-127).
Apeliantai nurodo, kad paminėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai dėl šališkumo ir teisinio suinteresuotumo. Tačiau jokių argumentų, kodėl liudytojų parodymai yra šališki ir liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nenurodo. Pastebėtina, kad nei vienas iš paminėtų liudytojų neparodė, jog santykiai su atsakovais yra blogi.
Tuo tarpu ir išvardinti, ir kiti byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai parodo, kad V. ir B. D. , kaip iki, taip ir po ginčo sutarties sudarymo gyvena ginčo name, elgėsi kaip jo savininkai, mokėjo atitinkamus mokesčius, jį draudė, atliko pagerinimo darbus (b. l. 13-19, 26-30). Tuo tarpu atsakovė ginčo name niekada negyveno, jokių veiksmų kaip namo savininkė neatlikinėjo, valios pradėti namą valdyti nuosavybės teise neišreiškė. Todėl, remiantis išvardintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginčo sandorį pripažinti tariamu (CK 1.86 str.).
Šios išvados pagrįstumo nepaneigia atsakovų argumentas, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant atsilyginti už atsakovo tėvų indėlius, panaudotus statant kooperatinį butą. Pirmosios instancijos tesimas pagrįstai konstatavo, kad šis teiginys byloje įrodytas nebuvo (CPK 178 str.).
Apeliantai skundžiamo sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo patraukta dalyvauti ginčo sandorį patvirtinusi notarė. Tačiau skundžiamu sprendimu dėl pastarosios teisių ir pareigų pasisakyta nebuvo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nesudaro ir tai, kad, kaip nurodo apeliantai, prie nagrinėjamos bylos nebuvo prijungta tarp šalių nagrinėjama ir šiuo metu sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pateikę tokį prašymą pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantai nenurodė, kokie įrodymai, be kurių nebuvo galima išnagrinėti nagrinėjamos bylos, yra Klaipėdos m. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Remdamasi nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų A. D. ir B. D. priteistinos 16,75 Lt (b. l. 173) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo B. D. (a. k. XXXXXXXXXXX) 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct), o iš atsakovės A. D. (a. k. XXXXXXXXXXX) 8,35 Lt (aštuonis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.