Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad sulaukus pilnametystės atsakovas nutraukė išlaikymo teikimą. Šiuo metu pragyvena iš motinos teikiamų lėšų, su tėvu jau kurį laiką iš esmės nebendrauja. Taip pat nurodė, kad mokymosi rezultatai yra vidutiniški, pažymių vidurkis sudaro apie 7 balus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.192¹ straipsnio 4 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Taigi tokio pobūdžio byloje turi būti įvertinti du aspektai – besimokančio pilnamečio vaiko padėtis ir tėvo, turinčio teikti išlaikymą, turtinė padėtis. Vertinant pilnamečio vaiko padėtį atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kaip sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Kitas svarbus aspektas šioje byloje – tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Be to, dėl įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-2011; kt.). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Pažangų mokymąsi CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo 2017-09-01 mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos nuolatinių studijų skyriuje finansinių paslaugų teikėjo specialybei įgyti: iki 2019-08-31 mokysis pagal bendrojo ugdymo programą, vėliau tęs mokymąsi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti iki 2019-11-30. Vertinant ieškovės turtinę padėtį byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė turto neturi, mokslo metų laikotarpiu nedirba, savarankiškų pajamų negauna. Ieškovė nurodo, kad ją išlaiko motina R. S.. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovės mokymosi rezultatus, iš kurių būtų galima patikimai nuspręsti, ar ieškovė sąžiningai vykdo mokymosi pareigą: teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mokosi vidutiniškai – įvertinimų vidurkis sudaro 7 balus. Iš byloje pateikto pamokų tvarkaraščio matyti, kad ieškovė nemažą laiko dalį turi skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, todėl ieškovei, besimokančiai mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, jai būtina finansinė parama. Be to, teismo vertinimu, ieškovės tikslas – įgyti specialybę – turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą.

Vertinant atsakovo, ieškovės tėvo, turtinę padėtį matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba, pagal pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 matyti, kad jo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudaro daugiau nei 900 Eur (po to, kai (duomenys neskelbtini) baigėsi dukters išlaikymo prievolė). Atsakovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų: hipotekos kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį atsakovas privalo sumokėti 109,48 Eur įmoką, taip pat kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas kiekvieną mėnesį privalo sumokėti 147,66 Eur įmoką. Atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį būtina 500 Eur suma, bei pateikė savo mėnesinių poreikių detalizaciją: 200 Eur maistui, 100 Eur būstui, komunaliniams mokesčiams, 6 Eur telefono, interneto ryšio paslaugoms, 10 Eur mokymosi priemonėms, 40 Eur laisvalaikiui, 10 Eur šventėms, 65 Eur transporto išlaidoms, 15 Eur higienos reikmenims, 15 Eur gydymo, sveikatos priežiūros priemonėms, 50 Eur drabužiams. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos: nurodomos 50 Eur kasmėnesinės išlaidos drabužiams, avalynei (600 Eur metinės išlaidos) laikytinos per didelėmis, užaukštintomis, nelogiškomis, neracionaliomis, šiuolaikinės pasiūlos galimybės leidžia apsirūpinti apranga ir mažesnėmis sąnaudomis. Be to, ieškovė nurodo, kad kiekvieną savaitgalį vyksta pas motiną į (duomenys neskelbtini), ir tam tikslui jos transporto išlaidos per mėnesį sudaro 60 Eur (15 Eur savaitgalio kelionė x 4 savaitgaliai per mėn.), tačiau, teismo nuomone, nepagrįsta reikalauti, kad tėvas finansiškai prisidėtų prie dukters ir motinos susitikimų: ieškovei pageidaujant savaitgalius leisti su motina ir pastarajai šį norą palaikant, motina ir turėtų dengti tokias kelionės išlaidas. Be to, vertinant ieškovės nurodytos 500 Eur sumos minimaliems mėnesio poreikiams patenkinti pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad minimali mėnesio alga (toliau – MMA) nuo 2019-01-01 neatskaičius mokesčių sudaro 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimas Nr. 1025), tuo tarpu atskaičius mokesčius MMA sudaro apie 400 Eur. Paprastai MMA gaunantis asmuo dar turi kelis išlaikytinius, kitų įsipareigojimų, esant pradelstiems įsipareigojimams iš jo pajamų gali būti daromos išskaitos (CPK 736 straipsnis), dėl ko realiai disponuojama suma dar labiau sumažėja, todėl ieškovės siekis turėti ir tenkinti savo asmeninius poreikius už 500 Eur sumą neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Taigi teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, įsipareigojimus, į ieškovės pažangumą moksle (nors tvirtina, kad visą savo laiką skiria mokslams, tačiau mokosi tik vidutiniškai), taip pat į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie siekį įsidarbinti tam tikromis valandomis, vakarais ar savaitgaliais, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakavo finansinę paramą tenkintinas iš dalies: ieškovei, kuri yra sulaukusi pilnametystės, tačiau mokosi mokykloje, siekdama įgyti pirmąją kvalifikaciją, priteistina 120 Eur dydžio materialinė parama, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) (nuo pilnametystės dienos) iki ieškovė mokysis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Nors ir pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymas (preziumuojant, kad motina prisidės tokia pat suma) gali patenkinti tik būtiniausius, minimalius poreikius, tačiau norėdama tenkinti didesnius savo poreikius ieškovė turi susirasti darbą, dirbti ir tokiu būdu gautas pajamas panaudoti savo poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra nemaža laisvų darbo vietų pasiūla, todėl jaunam žmogui susirasti darbą nėra sunku. Ieškovė yra sveika, jauna, darbinga, todėl privalo dėti pastangas tam, kad galėtų bent iš dalies finansiškai pasirūpinti savimi. Laikytina, kad tinkamai organizuojant dienos režimą bei mokymosi krūvį ieškovė turi galimybę dirbti nepilną darbo dieną, bei pilnu krūviu per vasaros atostogas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistina 32 Eur žyminio mokesčio (((120 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje pateikta pažyma apie 162,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 48 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. S. pilnametei dukteriai E. S. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki E. S. mokysis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki jai sueis 24 metai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. S. 32 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.