Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-574/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1S-117-574/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-117-574/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 59-254 atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. vasario 4 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis V. D. atliko 2021 m. vasario 4 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. lapkričio 30 d. – 2 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-254, atsižvelgdama į nuteistojo V. D. nusikalstamo elgesio riziką, į tai, jog vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors nebaustas, tačiau ir neskatintas, slapstėsi nuo teisėsaugos, silpni socialiniai ryšiai, nuteistasis stokoja objektyvaus požiūrio į save, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebus įgyvendinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, nutarė netaikyti V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimu nuteistasis V. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo V. D. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs asmens bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, likusią neatliktą didelę bausmės dalį, padarytų nusikaltimų sunkumą bei nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, savo kaltės neigimą bei savo atsakomybės menkinimą, nuteistojo emocinę gerovę, mąstymo ir elgesio problemas, nuostatas, vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.

5. Nurodo, jog jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. O skunde išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad egzistuoja ir materialus pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Neneigia, kad žinodamas, jog teismo sprendimu yra paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmė, jis slapstėsi nuo pareigūnų apie 10 metų, tikėdamasis, kad suėjus senaties terminui nebereikės atlikti paskirtos bausmės. Tačiau per šį ilgą slapstymosi nuo teisėsaugos laikotarpį teko gyventi šalia buvusios žmonos ir matyti ją gatvėje, bet jokių nusikalstamų veiksmų prieš ją nesiėmė. Nuo įvykio praėjo 17 metų, jokių neigiamų jausmų, pykčio ar agresijos buvusiai žmonai nejaučia. Per visą šį laikotarpį jis nepadarė nei vienos nusikalstamos veikos nei prieš savo buvusią žmoną, nei prieš kitus asmenis ar įstatymo saugomas vertybes.

7. Nutartyje klaidingai nurodoma, kad palaiko socialinius ryšius tik su seserimi, skambindamas telefonu. Iki 2020 m. vasario 9 d., jam buvo suteiktas pasimatymas su V. Z.. Vilniaus pataisos namų direktoriaus rašte pažymėta, kad dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, bei dėl koronaviruso (COVID 19) karantino paskelbimo nuo 2020 vasario 28 d. buvo apriboti asmenų, laikomų įkalinimo įstaigoje, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Be to, jis daug bendrauja telefonu su mama, seserimi, drauge ir pažįstamais. Palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeima bei draugais. Jis turi draugę su kuria veda bendrą ūkį. Turi tris dukras, iš kurių 2 dukros yra suaugusios ir savarankiškos, joms materialiai nepadeda. Jauniausiai dukrai, kuriai dabar 11 metų, atsižvelgdamas į savo galimybes, padeda materialiai.

8. Tiek komisijos, tiek teismo padaryta išvada, kad jis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra klaidinanti ir neteisinga. Individualaus socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta jam dalyvauti tam tikrose programose, tarp jų ir motyvacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymo programoje“. Jis buvo pateikęs prašymą priimti jį į minėtą programą, tačiau Vilniaus pataisos namų darbuotoja rašte nurodė, kad jam netikslinga dalyvauti šioje programoje, nes intervencines priemones parenka specialistai, atsižvelgiant į tikslingumą siekiant koreguoti nuteistojo elgesį. Taip pat jis prašė pateikti informaciją, ar laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vyko mokymo grupės, kuriose pagal minėtą planą jam yra nurodyta dalyvauti. Pataisos namų direktorius atsakė, kad jo užklausiamų priemonių vykdymas galėjo būti neprivalomo psichoedukacinio pobūdžio. Jis noriai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją, dirbo pataisos įstaigoje, lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, pasak psichologo, pastebimas tobulėjimas ir gebėjimas valdyti emocinį stresą keliančiose situacijose, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja programose, kuriose kreipiamas dėmesys į kriminogeninių poreikių valdymą, dalyvavo agresijos ir autoagresijos, streso, emocijų valdymo, krizių valdymo programose, nors specialistė buvo nurodžiusi, jog jam jos nebuvo tikslingos. Tai rodo jo norą ir siekį keisti požiūrį į savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Jis iš esmės nepalaiko smurto, nėra kategoriškas ir savo poelgio nėra linkęs teisinti. Neturi kriminalinės praeities ir nors nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau teigti, kad gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną yra didelė, nėra pagrindo. Jis yra pasikeitęs, nori ateityje gyventi laikantis įstatymų, nori padėti savo dukrai, kuri yra nepilnametė. Turi realią galimybę laisvėje įsidarbinti, turėtų gyvenamąją vietą. Turi draugę su kuria ir toliau planuoja gyventi drauge. Visada buvo veiklus, todėl nori dirbti ir padėti savo šeimai ir vaikams. Jam, kaip skolininkui, privalu siekti padengti įsiskolinimus. Išėjęs į laisvę sugebėtų tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei atlyginti žalą.

9. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, kai kurios neigiamai jį apibūdinančios išvados yra tikėtinos bei keliančios abejones. Išvadoje nurodoma, kad nestebima, jog jis išreiškia nuostatas, palaikančias smurtą, tačiau, nurodoma, kad manytina, jog pateisina savo įvykdytą nusikaltimą. Išvada apie tai, kad palaiko diskriminacines nuostatas yra tik prielaida. Tačiau teismas į tai nesigilino, atsižvelgė į tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika yra vidutinė, o dinaminiai veiksniai sudaro didžiąją dalį, tačiau, nustatant pakartotinio elgesio riziką ir konkrečiai dinaminius rodiklius, įskaitomi ir ryšiai su šeimos nariais, tuo tarpu, kaip minėta, išvadoje klaidingai yra nurodyta, kad ryšiai su šeimos nariais yra riboti.

10. Teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, nes BK 41 straipsnyje numatyti tikslai dar nėra pasiekti yra deklaratyvi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog jo elgesys šiuo metu kreipiamas teigiama linkme, kas turi būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Anksčiau jis nebuvo teistas, nepriklausė jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaikė subkultūros, ir nereiškė jokios diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Turi motyvaciją daugiau nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti savo šeimai, vaikams, integruotis į visuomenę.

11. Tiek komisijos išvadoje, tiek teismo nutartyje akcentuojamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis, tačiau, jo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad įkalinimo įstaigoje jis yra pirmą kartą. Todėl svarbu atsižvelgti į jo kriminalinės praeities nebuvimą ir dinaminę elgesio riziką, kuri yra kintanti, jo išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes, socialinius ryšius, emocinę gerovę, priklausomybių nebuvimą. Svarbu ir tai, koks elgesys yra nuteistojo įkalinimo įstaigoje, kas rodo požiūrį į tvarką, taisykles, kurių jis privalėtų laikytis ir laisvėje, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. skundas atmestinas.

13. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo V. D. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

15. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis V. D. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, siekia įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją. Nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuteistasis lankosi individualiose psichologinėse konsultacijose, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse: organizavo ir dalyvavo šaškių, nardų, teniso turnyruose; planavo organizuoti vokiečių kalbos kursus kitiems nuteistiesiems ir pan. Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesijos. Bausmės atlikimo metu išreiškė norą dirbti ir nuo 2020 m. birželio 15 d. VĮ „M. a.“ Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymu yra įdarbintas Pravieniškių filialo, Vilniaus padalinio parduotuvės pagalbiniu darbininku. Laisvės atėmimo vietoje drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atlikus V. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (72 taškai (20 taškų statiniai (sumažinti nėra galimybės), 52 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Pažymėtina, jog didesnę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taškų dalį sudaro dinaminiai rizikos veiksniai (52 taškai), jie yra kintami, kas reiškia, kad yra galimybė juos mažinti. Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi. 2020 m. lapkričio 13 d. V. D. atlikto prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimo, taikant SARA metodiką, rezultatais, gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną (toliau siekiant kontaktų su ja) yra didelė, smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Be to, nuteistasis šiuo metu turi finansinių sunkumų, kurie atsirado teismui priteisus atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą (20 000 litų (5 792,40 eurų)) bei susikaupus įsiskolinimams už alimentus, kurių nemokėjo apie 7 metus. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-201 nurodyta, kad dabartiniai turimi įsiskolinimai, jei nebus nuosekliai sprendžiami, gali apsunkinti V. D. tolesnį socialinės integracijos procesą. Be to, Komisijos nutarime 2020 m. gruodžio 3 d. Nr. 59-254, V. D., kaip viena iš rekomendacijų nurodyta savanoriškai mokėti priteistus ieškinius.

16. Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino aplinkybes, kad nuteistasis V. D., ketina dirbti laisvėje, laisvėje turi galimą darbo bei gyvenamąją vietas, palaiko ryšius su šeima (seserimi), turi realius ateities planus, atsirado jo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje (pradėjo dalyvauti tam tikrose intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą). Tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus. Nors nuteistasis V. D. anksčiau nebuvo teistas, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskyrus nuteistajam galutinę subendrintą bausmė – laisvės atėmimą 3 metams, V. D. pasislėpė nuo pareigūnų ir slapstėsi apie 10 metų. Kaip pats nuteistasis nurodė, slapstėsi tikėdamasis, kad suėjus senaties terminui, jam nebereikės atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, V. D. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą prieš savo šeimos narį – žmoną (šiuo metu su ja išsiskyręs). Nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, nei, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-201, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, V. D. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, dėl jų padarymo nesigailėjo. Tuo pačiu pažymėtina, jog net ir prasidėjus skyrybų procesui bei paaiškėjus nuteistojo įvykdytiems teisės pažeidimams, jis ir toliau nevykdė teismo draudimo artintis prie šeimos narių. Šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo elgesys – sistemingas smurto naudojimas artimiausių šeimos narių atžvilgiu, teismo draudimo artintis prie šeimos narių nevykdymas, slapstymasis nuo pareigūnų ganėtinai ilgą laikotarpį, požiūris į jo artimojoje aplinkoje padarytas nusikalstamas veikas, rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl nurodytos aplinkybės, nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijusios, kadangi turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, kad V. D. požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Ir nors nepastebėta, kad nuteistasis išreikštų nuostatas, palaikančias smurtą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis linkęs sumenkinti savo veiksmus, galima manyti, kad jis pateisina savo įvykdytą nusikaltimą. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas minėtas aplinkybes.

17. Skunde nurodoma, kad jis per visą slapstymosi nuo teisėsaugos laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat jokių veiksmų nesiėmė ir prieš savo buvusią žmoną. Nurodytos aplinkybės yra svarbios ir neabejotinai teismo vertinamos teigiamai, tačiau, vertinant lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, jų nepakanka taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Kaip matyti Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negeba savyje įžvelgti trūkumų, ar koreguotinų savybių, išlieka įsitikinęs savo nepriekaištingumu visose srityse bei socialiniuose vaidmenyse, kuriuos jis atlieka. Nuteistasis atlikdamas savęs vertinimo užduotį (sudedamoji OASys metodikos dalis), išskyrė tam tikras problemas, pavyzdžiui, pinigų valdymas, sugyvenimas su sutuoktiniu bei smurtavimas susierzinus. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, nuteistojo kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, savitvardos stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, konstruktyvių sunkumų sprendimo būdų nenumatymas bei kitų požiūrio priėmimo stoka, kategoriškumas, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Analizuojant nuteistojo elgesį nestruktūruotoje aplinkoje, yra stebimas nepakankamas jo gebėjimas išlikti kryptingu, spontaniškas reagavimas į aplinkos dirgiklius, problemų sprendimas, taikant nekonstruktyvias – agresyvias strategijas, savikontrolės bei savitvardos stoka. V. D. yra įsitikinęs savo teisumu, apsunkintai priima kitas perspektyvas.

18. Priešingai skundo teiginiams, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su asmens bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, jog V. D. palaiko socialinius ryšius tik su seserimi R. Š., skambindamas telefonu. Kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, su dviem savo vyresnėmis dukterimis, nuteistasis jokių ryšių nepalaiko, alimentų nemoka. Nuteistojo tėvas yra miręs, su motina bendravimas apsunkintas dėl jos amžiaus bei turimų sveikatos problemų. Be to, kaip matyti iš Komisijos 2020 gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-254, jame konstatuota, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra silpni. Tai, kad iki 2020 m. vasario 9 d., nuteistajam buvo suteiktas pasimatymas su V. Z. bei tai, kad dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, bei dėl koronaviruso (COVID 19) karantino paskelbimo nuo 2020 vasario 28 d. buvo apriboti asmenų, laikomų įkalinimo įstaigoje, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo turimų socialinių ryšių nepaneigia. Ir nors, nuteistasis nurodo, kad jis turi draugę, su kuria veda bendrą ūkį, jauniausiai dukrai, atsižvelgdamas į savo galimybes, padeda materialiai, tačiau šių jo skundo teiginių nei teismui pateikta asmens bylos medžiaga, nei skundo nagrinėjimo medžiaga nepatvirtina. Jokių šiuos nuteistojo teiginius patvirtinančių duomenų su skundu nepateikė ir pats nuteistasis. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo teigimu, jo sesuo perveda jauniausiai dukrai tam tikras pinigines sumas gimtadienio bei Šv. Kalėdų progomis.

19. Skunde teigiama, kad Komisija ir teismas, neteisingai nurodė, kad jis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes jis noriai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją, dirbo pataisos įstaigoje, lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, pasak psichologo, pastebimas tobulėjimas ir gebėjimas valdyti emocinį stresą keliančiose situacijose, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. lankėsi pas psichologą, dalyvauja programose, kuriose kreipiamas dėmesys į kriminogeninių poreikių valdymą, dalyvavo agresijos ir autoagresijos programoje, streso, emocijų valdymo programoje, krizių valdymo programoje, nepaisant to, kad specialistė buvo nurodžiusi, jog jam jos nebuvo tikslingos. Vis gi šios nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, nėra pakankamos išvadai, jog tai rodo V. D. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina, jog, aplinkybė, kurią nurodė tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, o būtent, kad nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo esminė ir nulemianti Komisijos sprendimą, jį įvertinta visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų duomenų kontekste. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nustatyta, kad V. D. būdingos tam tikros diskriminacinės prielaidos bei nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas, nepakankamas siekis analizuoti savo nusikalstamą elgesį (nusikalstamo elgesio analizės metu tampa gynybiškas, emociškai neatsiskleidžiantis, dirglus), vengimas prisiimti asmeninę atsakomybę, tam tikros diskriminacinės nuostatos, išlieka aktualūs bei reikalaujantys tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo kriminogeniniai poreikiai. Be to, Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis stokoja objektyvaus požiūrio į save.

20. Aplinkybės, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra pirmą kartą, neturi kriminalinės praeities, įkalinimo įstaigoje taisyklių nėra pažeidęs, jokių priklausomybių neturi, nori ateityje gyventi laikantis įstatymų, nori padėti savo nepilnametei dukrai, turi išsilavinimą ir realią galimybę laisvėje įsidarbinti, turėtų gyvenamąją vietą, turi draugę su kuria ir toliau planuoja gyventi, nori dirbti ir padėti savo šeimai ir vaikams, jam, kaip skolininkui, privalu siekti padengti įsiskolinimus bei atlyginti žalą, apeliacinės instancijos teismo vertintinos teigiamai, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra pakankamos išvadai, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebėtų tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis taigi ir nėra pakankamos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-254, pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2021 m. gegužės mėnesį.

21. Tiek Komisijai priimant nutarimą dėl nuteistojo asmens paleidimo į laisvę, tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo, buvo vertinamos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančios aplinkybės, nei vienai iš jų neteikiant pranašumo. Nuteistajam nepriimtinos, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nėra pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamu atveju, lygtinio paleidimo nuostatos jam nepagrįstai nebuvo taikytos. Įvertinus visas reikšmingas lygtiniam paleidimui aplinkybes, šiuo metu pagrįsta išvada, jog nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, jo atžvilgiu bausmės tikslai pasiekti, toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir šeimos, paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals, negalima. Kaip matyti, Socialinio tyrimo išvadoje tarp nusikalstamą nuteistojo elgesį skatinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių įvardijami ir smurto panaudojimo atvejai artimojoje aplinkoje, riboti ryšiai su kai kuriais šeimos nariais, savitvardos stoka, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, nepakankamas kitų požiūrio priėmimas, kategoriškumas. Taigi, šiuo metu nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos, neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl V. D. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė