Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-21 · Administracinė byla Nr. I-44-121/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
I-44-121/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
Advokatai
Vaidas Paulauskas
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-44-121/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.6, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2011 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. M., jo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atsakovės atstovui Antanui Bučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2008-05-09 skundu, 2008-06-18 patikslintu ir 2008-07-09 papildytu, prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie VRM) Varėnos rinktinės vado 2008-04-07 įsakymą Nr. 4-268 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“; 2) panaikinti VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vado 2008-04-08 įsakymą Nr. TE-103 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos Sargybų būrio jaunesniojo specialisto pareigas; 4) priteisti jo naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-04-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad jis iki 2008m. balandžio 8d. dirbo VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos Sargybų būrio jaunesniuoju specialistu, o 2008m. balandžio 8d. rinktinės vado įsakymu Nr. TE-103 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, atleidimo pagrindas - Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 str. 1 d. 17 punktas ir įsakymas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija. Jo nuomone, tiek pastarasis įsakymas, tiek įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o pareiškėjas - grąžintas į tarnybą. Jis, tarnaudamas užkardoje, neturėjo jokių nuobaudų, už nepriekaištingą tarnybą ne kartą apdovanotas bei skatintas piniginėmis premijomis, jo pastangų dėka buvo atskleista ir išaiškinta daug nusikalstamų veikų, tačiau dėl to jis tapo neparankus gera valstybės sienos apsauga nesuinteresuotiems asmenims. Jokių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, jam pareikšti įtarimai yra visiškai nepagrįsti, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu atliekamas labai ilgai, vilkinant pradėtą procesą. Nežiūrint ikiteisminio proceso abejotino pagrįstumo, pareigūnai nesiėmė BPK numatytos priemonės - įtariamojo nušalinimo nuo pareigų (BPK 157 str.), kurią panaudojus, nebūtų buvę jokio pagrindo atimti iš pareiškėjo teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes šia teise jis nebūtų galėjęs naudotis dėl nušalinimo. Prokuroras, nesikreipdamas į ikiteisminio tyrimo teisėją BPK 157 str. 1 dalies numatyta tvarka, sukūrė situaciją, dėl kurios, įgyvendinant neteisėtus tikslus, buvo priimtas įsakymas, nulėmęs pareiškėjo atleidimą iš tarnybos Statuto 53 str. 1 dalies 17 punkto pagrindu. Paslapčių subjekte įsteigta nuolatinė specialioji ekspertų komisija gali siūlyti panaikinti išduotą leidimą susipažinti su įslaptinta informacija tik turėdama visą informaciją apie leidimo panaikinimo pagrindą. Gi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas nepagrįstai vilkinamas, pradėtas nepagrįstai ir jau buvo vieną kartą nutrauktas, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (VTPĮ) 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti panaikintas, kai nebelieka jokių pagrįstų abejonių dėl asmens, dalyvavusio vykdant nusikalstamą veiką, tyčios, tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokios tyčios nebuvo ir negalėjo būti, nes jis niekuomet neatliko ir nesiekė atlikti teisei priešingų veiksmų, kuriais yra kaltinamas. Todėl, kilus nors menkiausioms abejonėms dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, specialioji ekspertų komisija neturėjo siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Remiasi, anot pareiškėjo, analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007m. birželio 22d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AI4-642/07 (b.l.2-4,70,75-78).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis VTPĮ ir Statuto nuostatomis. Kilus įtarimui, kad asmenims neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos sieną padėjo Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos pareigūnas D. M., 2006m. spalio 30d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6, 25 str. 5 bei 291 str. 1 dalyse. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki 2008 m. kovo 2 d. įskaitytinai. Pareiškėjui 2007 m. vasario 23 d. buvo pareikšti galutiniai įtarimai pagal BK 24 str. 6, 25 str. 2, 291 str. 1 ir 228 str. 1 dalis, tačiau 2008 m. vasario 29 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4094-06 pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 2 punkto pagrindu - kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kartu buvo panaikintas ir pareiškėjo laikinasis nušalinimas nuo pareigų. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. balandžio 4 d. nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. vasario 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4094-06 panaikino ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atnaujino, tačiau, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų klausimas BPK nustatyta tvarka sprendžiamas nebuvo. VTPĮ 18 str.1 d. 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 str. 2 dalyje; VTPĮ 16 str. 2 d. 13 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę, nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Atsižvelgus į paminėtas VTPĮ nuostatas bei vadovaujantis VTPĮ 13 str. 1 dalimi ir jos 2 punktu, Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (21/19-7.13)-12-1022 Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos pirmininkui pateikė informaciją apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu ir paprašė spręsti, ar neturėtų būti panaikintas jam išduotas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Varėnos rinktinės vadas 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 4-268, atsižvelgęs į Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 21/19-6RN-8, panaikino pareiškėjui 2004 m. rugsėjo 16 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, Statuto 56 str. 1 dalis nustato, kad, esant nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo teisės pasirinkti, atleisti ar neatleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Būtinumas spręsti pareiškėjui išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą iškilo tuomet, kai 2008 m. balandžio 4 d. buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas, tačiau jo laikinojo nušalinimo nuo pareigų klausimas BPK nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas. Statuto 28 straipsnis numato pareigūno nušalinimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams tarnybinio patikrinimo metu, bet šiuo atveju tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas, todėl spręsti laikinojo pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų klausimą Varėnos rinktinės vadas negalėjo ir vėl laikinai nušalinti pareiškėją nuo pareigų galėjo tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Gi LVAT 2007m. birželio 22d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aplinkybės nėra analogiškos (b.l.8-10). Atsikirsdama į skundo patikslinimą bei papildymą, prašo jų netenkinti, paaiškino, jog Varėnos rinktinės vado 2008-04-07 įsakymas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra teisėtas, priimtas vadovaujantis teisės aktais ir niekaip nesiejamas su ankstesne pareiškėjo tarnyba ar jo asmenybe, tai padaryta atnaujinus ikiteisminį tyrimą. Tai, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nedaro įsakymo neteisėtu, antra vertus, tokia tvarka yra nurodyta VTPĮ 18 str. 5 dalyje, tad skundo padavimo terminas neatnaujintinas (b.l.88-90).

Pareiškėjas bei jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir visus jo reikalavimus palaikė. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad KT 2011-07-07 nutarimas tik patvirtino skundo argumentų pagrįstumą, skundžiami įsakymai priimti įstatymų, dėl kurių konstitucingumo pasisakė KT, pagrindu, todėl turi būti panaikinti. Atstovas prašė remtis LVAT 2007 metais išnagrinėta panašia byla. KT 2011-10-25 nutarimas nepaneigia pareiškėjo teisės kompensacijos už priverstinę pravaikštą reikalauti nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai numatyta ir Statuto 59 str. 1 dalyje, Darbo kodekse bei patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagal KT 2011-10-25 nutarimą atsakovės veiksmai iki 2011-07-07 nutarimo priėmimo laikytini teisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, kilus įtarimui, jog asmenims neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos sieną padėjo VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos pareigūnai, šios užkardos Sargybų būrio jaunesniajam specialistui D. M. 2006 m. spalio 30 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 24 str. 6, 25 str. 5 ir 291 str. 1 dalis, o 2007 m. vasario 23 d. pareiškėjui buvo pareikšti galutiniai įtarimai pagal BK 24 str. 6, 25 str. 2 ir 291 str. 1 bei 228 str. 1 dalis (b.l.17-18, 45-46). Nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi BPK nustatyta tvarka pareiškėjas nuo 2006 m. lapkričio 3 d. buvo nušalintas nuo pareigų, nušalinimo nuo pareigų terminas teismo nutartimis buvo pratęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas iki 2008 m. kovo 2 d. įskaitytinai (b.l.18, 29-44).

Šalčininkų rajono apylinkės prokuroras 2008 m. vasario 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4094-06 pareigūno D. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 6, 25 str. 2, 291 str. 1 bei 228 str. 1 dalyse, padarymo nutraukė BPK 212 str. 1 d. 2 punkto pagrindu - ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat šiuo nutarimu panaikino pareiškėjo laikiną nušalinimą nuo pareigų (b.l.45-51).

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas - Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2008 m. balandžio 4 d. nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės prokuroro 2008 m. vasario 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4094-06 panaikino ir ikiteisminį tyrimą pareigūno D. M. atžvilgiu atnaujino (b.l.52), D. M. nušalinimo nuo pareigų klausimas BPK nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas.

VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (21/19-7.13)-12-1022 Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos pirmininkui pateikė informaciją apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą pareigūno D. M. atžvilgiu ir paprašė spręsti, ar neturėtų būti panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija (b.l.53). Rinktinės vadas, vadovaudamasis VTPĮ 18 str.1 d. 4 d punktu, 16 str. 2 d. 13 punktu bei atsižvelgęs į VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2008 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolą Nr. 21/19-6RN-8, kuriuo pasiūlyta Varėnos rinktinės vadui panaikinti pareiškėjui 2004-09-16 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 4-268 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ panaikino VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vado 2004 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išduotą Purvėnų užkardos Sargybų būrio jaunesniajam specialistui D. M. (b.l.57,58,59).

VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vadas, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu bei atsižvelgęs į 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 4-268 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. TE-103 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos (b.l.5,60).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2008-12-31 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-4094-06 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. M. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 dalyje, 291 str. 1 dalyje, 228 straipsnyje (b.l. 175-183).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Šioje byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Statuto teisės normos dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos bei VTPĮ.

Pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nustatyti Statuto 53 straipsnyje, kurio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Statuto 28 str. 2 dalis nustato, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams; į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

VTPĮ 16 str. 2 d. 13 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 str. 2 dalyje.

KT 2011-07-07 priėmė nutarimą pripažinti, kad VTPĮ (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; KT pažymėjo, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros reikšmingos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. <...> Todėl toks teisinis reguliavimas įvertintas kaip užkertantis kelią galimai žalai valstybės interesams, susijusiems su įslaptintos informacijos apsauga.

KT 2011-07-07 nutarimu pripažino, kad VTPĮ (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu tai daroma įstatymu; jeigu apribojimai yra būtini kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes apsaugoti; jeigu apribojimais nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Nutarime konstatuota, jog iš konstitucinio proporcingumo principo reikalavimo taip pat kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų ir tyčinių baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių asmens teistumas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą nebūtų kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą operatyvinis tyrimas gali būti pradėtas ne tik tada, kai reikia imtis veiksmų vykdant valstybės paslapčių apsaugą, bet ir kitais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus, t.y. pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą dėl asmens galimos tyčinės nusikalstamos veikos gali būti nepatikrinta operatyvinė informacija apie tokią veiką. Todėl, įstatymų leidėjui VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas ir dėl to jis netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Minėtas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų valstybės įgaliotai institucijai vertinti su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusių aplinkybių ir atitinkamai individualizuoti konkrečių tam asmeniui taikytinų priemonių, ribojančių jo teises. Vienintelė priemonė, kuri taikoma visais atvejais, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimas ir paskesnis asmens atleidimas iš pareigų valstybės tarnyboje, todėl prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai (piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą), 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą), konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT 2011-07-07 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pažymėjo, kad nei Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje, nei kitose šio statuto nuostatose nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai pareigūnas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti alternatyvą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimui panaikinti ir asmeniui atleisti iš pareigų valstybės tarnyboje, kuri sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją. Tokia alternatyva yra nušalinimas nuo pareigų tais atvejais, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, sudarantis prielaidas papildomai patikrinti asmens patikimumą ir lojalumą valstybei siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas nekeltų grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. KT padarė išvadą, kad Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje yra teisinio reguliavimo spraga, kurią draudžia Konstitucija. Todėl Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks konstitucinis teisės normų aiškinimas reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2008-04-07 įsakymas Nr. 4-268 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ buvo priimtas papildomai nepatikrinus D. M. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija (įvertinus, kad D. M. galėjo susipažinti tik su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, todėl, KT 2011-07-07 pripažinus, jog VTPĮ (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Toks konstitucinis teisės normų aiškinimas taip pat reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vado 2008-04-08 įsakymas Nr. TE-103 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo priimtas vadovui, turinčiam teisę skirti D. M. į pareigas, neturint įgaliojimų nušalinti D. M. nuo pareigų, kurioms eiti buvo būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai dėl D. M. veikos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl šis įsakymas, KT 2011-07-07 pripažinus, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu momento ir dėl termino, nuo kurio turi būti priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.

KT 2011 m. spalio 25 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė pripažinti, kad KTĮ 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijai; nutraukti bylos dalį dėl prašymų ištirti, ar KTĮ 72 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje eksplicitiškai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi būti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti“, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją KT sprendimų galia dėl teisės aktų konstitucingumo yra nukreipiama į ateitį. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Nutarime taip pat pažymėta, jog įvairūs įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (taip pat administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, šių teisės aktų nuostatas vykdymo procese taiko teismai ir kitos teisę taikančios institucijos. Nutarime konstatuota, jog tai, ar KTĮ 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismai ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas. KT nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus, todėl buvo nutraukta bylos dalis pagal prašymus ištirti KTĮ 72 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje tiesiogiai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi būti vykdomi sprendimai", „jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti", atitiktį Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigia, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). <...> Kadangi šioje byloje pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti, byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, užkertančių (ribojančių) galimybę realizuoti aptariamą teisę, taip pat paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Pabrėžė, kad pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytą terminą kreipęsis į teismą dėl inter alia iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų. Apibendrinusi tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą, apmokėjime už darbą pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc.

Įvertinus cituotą ir ankstesnę teismų praktiką, susijusią su teisinio reguliavimo trūkumų įveikimu ad hoc (pvz. LVAT 2010-06-07 nutartį adm. byloje Nr. A-662-1735/2010), taip pat aplinkybę, kad šioje byloje pareiškėjas į teismą gynybos kreipėsi nepraleidęs senaties termino (t.y. 2008-05-09) ir iki KT priimant 2011-07-07 nutarimą, darytina išvada, kad pareiškėjas grąžintinas į tarnybą nuo 2008-04-08, nuo šios datos priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą.

LVAT 2011-11-14 nutartyje pažymėjo, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtas darbo užmokestis yra priteistinas, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Įvertinus šią nuostatą, negali būti tenkinamas skundo reikalavimas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-04-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis laikotarpis negali viršyti trejų metų, t.y. iki 2011-04-07 dienos įskaitytinai.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes pareiškėjas nepateikė jokių šių išlaidų turėjimo įrodymų (ABTĮ 44, 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2, punktais, teisėja

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2008-04-07 įsakymą Nr. 4-268 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“;

panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2008-04-08 įsakymą Nr. TE-103 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos Sargybų būrio jaunesniojo specialisto pareigas;

priteisti D. M. naudai iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-04-08 iki 2011-04-07 įskaitytinai.

Prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė