- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- 1-1848-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06185-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
nukentėjusiosios M. V. atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D. Č., įgaliotai atstovei advokatei Danutei Kisinienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284, 286 straipsnius, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikusi);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. baudžiamuoju pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta – 48 MGL bauda,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – dukrai, bei sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent:
ji, 2023 m. sausio 17 d. ne vėliau nei 21 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nepilnamete dukra M. V. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė M. V. į galvą, po ko ranka sugriebė jai už plaukų ir juos tempė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, kaktos dešinėje pusėje, kairio žando sumušimą, kurie pasireiškė minkštųjų audinių patinimais, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 28 d. metu apklausta kaltinamoji M. P. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną sužinojo, jog jai dukra pamelavo, kad susitinka su vienu berniuku, o sužinojo, jog iš tiesų dukra buvo susitikusi su kitu vaikinu, t. y. su tuo, su kuriuo ji (kaltinamoji) buvo uždraudusi dukrai bendrauti, nes tas vaikinas dukrai darė blogą įtaką, vartojo narkotikus. Kai dukra grįžo į namus, jos susibarė, nes tas dukros pamelavimas jai (kaltinamajai) buvo paskutinis lašas. Iš dukters ji atėmė telefoną, tuomet dukra su tuo vaikinu susisiekė kompiuteriu, tuomet ji (kaltinamoji) atjungė internetą, o dukra jai pasakė, kad vis tiek su tuo vaikinu draugaus. Jos susikivirčijo, dukra sėdėjo prie kompiuterio, o ji būdama labai susinervinus, atitraukė dukters kėdę, griebė už plaukų, tuo metu tikrai galėjo dukrai padaryti sužalojimą su nagais, bet dukters kumščiu nemušė. Kaltinamoji, atsakydama į klausimus, nurodė, jog įvykio metu buvo pavartojusi alkoholio, šiuo metu alkoholio yra visiškai atsisakiusi, namuose alkoholio nebelaiko, po nagrinėjamo įvykio dukros akivaizdoje alkoholio nevartoja. Nurodė, jog tą patį vakarą, po konflikto, dukra pasakė, jog išvažiuoja pas tą vaikiną, ji (kaltinamoji) pasakė, kad susirinktų daiktus ir važiuotų, taip pasakė, nes buvo labai susinervinusi; kai dukra išvažiavo, ji išsigando ir pradėjo ieškoti dukters. Kaltinamoji nurodė, jog šiuo metu su dukra santykiai geri, jos leidžia laiką kartu, ji dukters atsiprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 2 d. metu kaltinamoji M. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, galbūt ne viską gerai atsiminė, pabendravo su dukra, dukra pasakė, kad tikrai ji jai trenkė, matyt taip ir buvo. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio.
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 1 d. įtariamoji M. P. kaltės nepripažino. Nurodė, kad jos dukra M. V. porą mėnesių draugauja su vyresniu vaikinu, su kuriuo ji (M. P.) draudžia bendrauti. 2023 m. sausio 17 d. M. V. pasakė, kad eina į lauką su kitu draugu. Ji išėjo apie 12 val., tačiau ji (M. P.) sužinojo, kad M. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Su dukra buvo sutarusi, kad dukra kiekvieną valandą susiskambins vaizdo skambučiu, bet išėjus iš namų dukra išjungė telefoną ir namo grįžo tik apie 17 val. M. V. grįžus namo, ji (M. P.) pasakė, kad toks dukros elgesys netinkamas, kadangi nebuvo aišku, kur ji yra. Maždaug po poros valandų ji išgirdo, kad dukra telefonu kalba su draugu, su kuriuo jai uždrausta bendrauti. Tuomet ji (M. P.) atėjo į dukros kambarį ir atėmė telefoną. Tuomet dukra toliau bendravo su minėtu draugu per kompiuterį, todėl ji (M. P.) atjungė internetą ir išėjo į savo kambarį. Tačiau dukra iš karto vėl įjungė internetą. Tuomet ji (M. P.) užėjo į dukros kambarį ir pradėjo rėkti, dėl ko tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas. Tuomet ji (M. P.) griebė dukrai už plaukų ir netyčia galėjo apdraskyti jai kaklą. Dėl kilusio konflikto atėjo kaimynė iš šalia esančio 8 buto ir išsivedė jos dukrą. Po kurio laiko ji (M. P.) nuėjo pas kaimynę, kur buvo dukra ir kartu su dukra grįžo namo. Grįžus namo, dukra pradėjo šnekėti, kad jai blogai čia gyventi, kad vaikų namuose bus geriau, dėl ko ji (M. P.) pasikarščiavusi pasakė, kad dukra susirinktų daiktus ir išeitų į vaikų namus, dėl ko dukra ir išėjo. Dukrai išėjus, ji (M. P.) išbėgo į lauką, nubėgo į stotelę, tačiau dukros nerado. Tuomet paskambino vyrui, kuris pradėjo ieškoti dukros, bet taip pat jos nerado. Tuomet paskambino vaikino, su kuriuo dukrai uždrausta bendrauti, tėvui ir paprašė pakviesti dukrą, kadangi vyriškis dukros nepakvietė, ji paskambino 112 ir pranešė, kad dingo dukra (t. 1 b. l. 164-167, 183-185).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji M. V. nurodė, kad įvykio dieną susipyko su mama. Konfliktas kilo dėl to, kad ji išėjo iš namų ir nebuvo galima su ja susiekti. Konflikto metu mama ir ji rėkė viena ant kitos, taip pat mama jai sudavė. Konflikto metu mama buvo neblaivi. Dėl kilusio triukšmo atėjo kaimynė, kuri ją (M. V.) išsivedė. Praėjus daugmaž pusvalandžiui ji grįžo į namus, tačiau konfliktas su mama tęsėsi. Konflikto metu mama ją išvarė iš namų. Konflikto metu mama porą kartų jai sudavė. Kai ji sustabdė mamos rankas, mama dar labiau supyko ir sugriebė jai už plaukų. Konflikto metu mama jai sudavė į kaktą, kaklą ir akį. Po konflikto kairės pusės kaklo srityje buvo likę nagų pėdsakai. Kaktos srityje, kairėje pusėje, buvo nago įdrėskimas. Akyje buvo nežymi mėlynė, taip pat negalėjo pilnai atmerkti akies. Apžiūros ligoninėje metu jai nustatė pakaušyje ir prie ausies esančius įdrėskimus. Po konflikto ji išėjo iš namų ir nuvažiavo pas draugą į svečius, kur draugo tėtis jos paklausė, ar ji nori iškviesti policiją dėl kilusio konflikto su mama ir ji sutiko. Taip pat nurodė, kad konflikto metu mama sudavė ranka jai į galvą, taip pat sudavė delnu ir kumščiu. Tuomet ėmė ir tempė už plaukų. Šiuo metu su mama sutaria gerai, daugiau konfliktinių situacijų kilusių nebuvo (t. 1, b. l. 79-82).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. nurodė, kad kartu su sugyventine M. P. augina nepilnametę 14 metų dukrą. Dukra prieš šešis mėnesius susipažino su vaikinu, kuriam beveik 18 metų. Nuo to laiko pradėjo kilti konfliktai su dukra. Nei jis, nei jo žmona prieš dukrą nesmurtavo. Šiandien, t. y. 2023 m. vasario 18 d., grįžus iš darbo, apie 21.20 val., sugyventinė papasakojo, kad su dukra kilo konfliktas, apie fizinį smurtą neminėjo. Nurodė, kad konfliktas kilo dėl vaikino, nes žmona neleido su juo bendrauti telefonu. Po to, sugyventinė su dukra susitaikė, tačiau dukra išėjo iš namų. Kadangi jam grįžus iš darbo, jie nežinojo, kur dukra yra, sugyventinė paskambino 112 ir pranešė, kad dingo nepilnametė dukra. Vaikinas, su kuriuo dukra bendrauja, vartoja narkotines medžiagas, yra neadekvatus, keistai elgiasi (t. 1, b. l. 40-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nurodė, kad 2023 m. vasario 17 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į namus atėjo jo sūnaus draugė M. V., kuri atėjusi verkė. Ji pasakė, kad ją mama išvarė iš namų. Tuomet jis pamatė, kad jos veidas ir kaklas buvo apibrozdinti, dėl ko pasiūlė iškviesti policiją. Kadangi M. V. sutiko, jis iškvietė policiją. Po to kai jis paskambino į policiją, M. V. mama jam skambino mobiliuoju telefonu ir pasakė, kad jeigu jis neduos jai pasikalbėto su dukra, ji kvies policiją. Jis paklausė M. V., ar ši nori kalbėtis su mama, ji atsakė, kad ne (t. 1, b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. nurodė, kad dirba Vilniaus m. VTAS vyr. specialiste. 2023 m. vasario 17 d., apie 22.30 val., buvo gautas pranešimas, jog prieš vaiką smurtavo mama. Atvykus į įvykio vietą, buvo pastebėta, kad bute pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant sofos sėdi labai susijaudinusi mergaitė. Ant veido ir kaklo matėsi paraudimai, kaklas ir kakta buvo apdraskyti. Bendraujant su mergaite pastaroji papasakojo, kad buvo pas draugą (duomenys neskelbtini), kai jai paskambino mama ir ji susiruošė važiuoti namo. Važiuojant autobusu namo, nepastebėjo, kad skambino mama, o grįžus namo pastebėjo, kad mama yra neblaivi ir susijaudinusi. Tuomet mama ją pradėjo kaltinti, kad ji neatsiliepė į skambučius, dėl ko mergaitė nuėjo į savo kambarį, kur bendravo su draugais. Po 2 valandų į kambarį įsiveržė mama, kuri buvo dar labiau apsvaigusi nuo alkoholio. Tada mama mergaitę pradėjo kaltinti, klausinėdama, kam jai reikalingas mobiliojo ryšio telefonas, jei ji yra nepasiekiama. Mergaitė tuo metu spėjo atjungti telefoną, kad jos draugai nematytų kas vyksta namuose. Tuomet mama atėmė mergaitės telefoną ir pradėjo per galvą mušti kumščiais, kiek kartų sudavė, mergaitė nenurodė. Taip pat mama atjungė internetą, dėl ko mergaitė pradėjo rėkti. Tada mama sugriebė mergaitę už kaklo ir laikydama prispaudė prie lovos, taip pat konflikto metu tampė už plaukų. Mergaitei pavyko pabėgti, ji išbėgo į namo laiptinę, kur sutiko kaimynę, kuri ją nuramino ir sakė nepridaryti problemų mamai. Kai mergaitė grįžo namo, mama pradėjo ją varyti iš namų, liepė išeiti ir negrįžti. Kol mergaitė rinko savo daiktus, mama gulėjo savo kambaryje. Mergaitė išėjo iš namų apie 21 val. ir autobusu nuvyko pas draugą į (duomenys neskelbtini). Mergaitė teigė, kad draugo tėvas jai davė išgerti vaistų ir apie įvykį pranešė policijai. Taip pat mergaitė nurodė, kad ją muša sistemingai nuo 8 metų, muša mama, kuomet būna apsvaigusi nuo alkoholio. Pasak mergaitės, jos tėtis taip pat vartojantis alkoholį. Dažniausiai mergaitė yra mušama, kai iš namų išvyksta tėvas. Taip pat mergaitė nurodė, kad ją mama nuolat vadina necenzūriniais žodžiais. Mergaitė skundėsi galvos skausmais, pykinimu, todėl buvo pristatyta apžiūrai į VšĮ Vilniaus UL SK, kur ją apžiūrėjo medikai ir nustatė daugybinius paviršinius galvos sumušimus, galvos plaukuotos dalies sumušimus kairėje pakaušio ir kaktos srityje, dešinės pusės kaktos, smilkinio, kairiojo žando sumušimus, kairės ausies, kaklo srities ir dešinės rankos alkūnės nubrozdinimus (t. 1, 47-50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja policijos pareigūnė O. K. nurodė, kad 2023 m. vasario 17 d., apie 22.30 val., gavo pranešimą dėl galimo smurto prieš nepilnametę. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir paaiškino, kad pas pranešėją atvyko sūnaus panelė, kuri nurodė, kad ją sumušė jos mama. Atvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo mergaitės mama M. P., kuri pasakė, kad susipyko su dukra, nes dukra neatsiliepė telefonu ir nuvyko pas savo draugą, su kuriuo jai uždrausta bendrauti. Pradėjus fotografuoti įvykio vietą ir paklausus, kur vyko įvykis, moteris paaiškino, kad dukra kalbėjo su draugu vaizdo skambučiu, ji paprašė dukros nustoti kalbėti, tačiau dukra jos neklausė ir tuomet jos apsistumdė. Bendraujant su moterimi nekilo įtarimų, kad ji yra galimai neblaivi, tačiau patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Kontaktuojant su moterimi, pastaroji bendravo adekvačiai ir rišliai dėstė savo mintis (t. 1, b. l. 85-88).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. liudytojas policijos pareigūnas T. V. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja A. L. (t. 1, b. l. 90-93).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 14 d. liudytoja G. G. nurodė, kad yra Vilniaus „V. K.“ gimnazijos psichologė. Per mokslo metus su M. V. teko dirbti 6 kartus. Pirmą kartą M. V. į ją kreipėsi 2023 m. vasario 1 d. dėl to, kad buvo blogi santykiai su mama. Mergaitė nurodė, kad konflikto metu mama sudavė jai per veidą. Mergaitė pasakojo, kad sėdėjo prie kompiuterio, bendravo su draugais, o mamai tai nepatiko, todėl mama, norėdama nutraukti bendravimą su draugais, sudavė jai per veidą. Tuomet su M. V. susitiko po savaitės, t. y. 2023 m. vasario 9 d., paklausus apie santykius su mama mergaitė nurodė, kad šiuo metu santykiai yra geri. Ji (G. G.) norėjo, pabendrauti su M. V. mama, tačiau pati M. V. buvo labai prieš ir to nenorėjo. Praėjus porai savaičių, t. y. 2023 m. vasario 28 d., ji pasikvietė M. V. pakalbėti. Tada mergaitė nurodė, kad vieną dieną ji grįžo namo, truputėlį pavėlavo ir dėl to susipyko su mama ir mama jai sudavė. Tuomet mama paėmė jos telefoną ir išprašė ją iš namų. Dėl to ji nuėjo pas savo draugą, kurio tėtis iškvietė policiją. M. V. sakė, kad po šio įvykio buvo nuvežta į krizių centrą ir daugiau apie šį įvykį jos nekalbėjo. Su mergaite dar bendravo 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d., tačiau šių susitikimų metu apie minėtus įvykius nekalbėjo, bendravo apie tai, kaip mergaitė jaučiasi. M. V. nebuvo užsiminusi, kad mama turi problemų su alkoholiu ar jį vartotų, tačiau nurodė, jog jaučiasi kalta, kad per ją mama turi reikalų su policija. Pirmą kartą, kai M. V. apsilankė pas ją, t. y. 2023 m. vasario 1 d., mergaitė rodė paraudusią akį, o po kito konflikto jokių akivaizdžių sužalojimų ant mergaitė kūno nematė. Po pirmo apsilankymo, kai M. V. pasakė, kad prieš ją smurtavo jos mama, ji (G. G.) galvojo ar reikia apie tai kažkam pranešti, tačiau paklausus M. V., ar gali jai kuo nors padėti, mergaitė pasakė, kad šiuo metu jai pagalbos nereikia, dėl to buvo nuspręsta, kad M. V. stebėti toliau (t. 1, b. l. 98-101).
Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2023 m. vasario 17 d. 21.47 val. gautas M. K. pranešimas, jog pas jo sūnų atvyko 14 metų draugė, kuri pasakė, kad ją bute mušė neblaivi motina (t. 1, b. l. 18-22).
Iš 2023 m. vasario 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 23-30).
Iš 2023 m. vasario 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. L. pateikė VšĮ UL SK traumą patyrusio paciento apžiūros lapo nuorašą (t. 1, b. l. 102-106).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. balandžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1064/2023 (01) nustatyta, kad:
1. M. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, kaktos dešinės pusės, kairio žando sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimai, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos.
2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. V. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą, kurio stiprumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.
4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes neužsifiksavo. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 116-117).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų body kameros. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 141-142).
Iš 2023 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas „2023_02_17_21-39-52_37061617373“. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 147-148).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 18 d. 1.08 val. M. P. nustatytas 1,63 promilių girtumas (t. 1, b. l. 158).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtina jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji M. P. apklausiama teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu buvo labai susijaudinusi, išgėrusi alkoholio, todėl dukrą tempė už plaukų, galimai tuo metu galėjo ir įdrėksti dukrai, sudavė į galvą kumščiu, dėl to labai gailisi. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos nukentėjusiosios M. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad įvykio metu jos mama buvo neblaivi, tarp jų kilo konfliktas, dėl ko jos mama, t. y. kaltinamoji, jai sudavė į veido, galvos sritį, sugriebė už plaukų. Tokias konflikto ir smurto panaudojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir iškart po įvykio su ja bendravusiems pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Vilniaus miesto VTAS vyr. specialistė A. L. nurodė, jog iškart po įvykio bendraujant su M. V., pastaroji nurodė, jog prieš ją jos mama vartojo fizinį smurtą – tempė už plaukų, sudavė smūgius į galvą, M. V. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatyti sumušimai galvos srityje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K., kuris su nukentėjusiąją taip pat bendravo iškart po įvykio, nurodė, jog ant nukentėjusiosios veido ir kaklo matėsi apibrozdinimai, nukentėjusioji verkė, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tokius minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir į bylą pateikta 2023 m. balandžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1064/2023 (01) užfiksuoti duomenys bei medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. P. 2023 m. sausio 17 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios M. V. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai – savo dukrai, nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama jai fizinį skausmą, todėl jos veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai M. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – M. P. kaltę dėl to, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veika padarė būdama recidyvistė (nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, jog, nors anksčiau kaltinamoji buvo teista, tačiau už nusikalstamas veikas, kurios nebuvo susijusios su smurto vartojimu prieš šeimos narius, į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė konflikto, kuris kilo dėl to, jog nukentėjusioji – kaltinamosios paauglė dukra, neatsiliepė į jos skambučius, tęsė bendravimą su vaikinu, su kuriuo tėvai reikalavo nebendrauti, metu, kas neabejotinai nepateisina smurto prieš savo vaiką naudojimo, tačiau leidžia spręsti, kad tokio smurto vartojimas buvo nulemtas ir kaltinamosios susijaudinimo ir įtampos dėl dukters elgesio.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai M. P. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamosios elgesį ir jos požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, neizoliuojant kaltinamosios nuo visuomenės. Taigi M. P. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. kaltinamajai paskirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. P. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad M. P. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario atžvilgiu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 126,60 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad M. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad M. V. padarytos kompiuterinės tomografijos bei skubios medicinos gydytojo išplėstinė paslaugos vertinamos 126,60 Eur (t. 1, b. 1. 122-125). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiai nepilnametei atstovavo teismo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Danutė Kisinienė, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios įgaliotos atstovės – advokatės D. Kisinienės išlaidas, t. y. 223,33 Eur, šis prašymas tenkintinas ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, kartu su laisvės apribojimo bausme M. P. įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
Paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. P. 126,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 60 centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (126,60 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios M. P. valstybės naudai 223,33 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 33 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išaiškinant, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banką“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“).
Išaiškinti M. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.