- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2-8178-496/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- R. L., V. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. V., L. Š., V. V., V. G., P. J., D. L., G. L., B. G., A. V., J. V., V. Ž., I. G., V. A., T. K.
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir R. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims P. J., D. L., G. L., B. G., A. V., J. V., V. Ž., P. V., V. G., V. V., L. Š., I. G., V. A., T. K. dėl žemės sklypo ploto ir ribų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. L. ir R. L. 2018-05-24, 2018-06-20, 2018-10-16 ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pagryžuvio k. v., esančio (duomenys neskelbtini), plotą 3,5290 ha ir teisines ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoJusMa“ matininko A. B. 2017 m. liepos 12 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą ir koordinačių žiniaraštį bei priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai V. L. ir R. L. ieškinyje nurodė, kad jie 2016 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens P. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį nusipirko 3.9900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pagryžuvio k.v., esantį (duomenys neskelbtini). Pardavėjas P. J. Žemes sklypo ribas parodė natūroje, ieškovai žemės sklypą dirbo jo nurodytose ribose. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2017 m. ieškovai UAB „GeoJusMa" užsakė atlikti žemės sklypo geodezinius-kadastrinius matavimus, valstybinėje koordinačių sistemoje nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates. Matininkui A. B. pradėjus žemės sklypo (žemėtvarkos dokumentuose nurodytas Nr. 167-1) ribų ir matavimų procedūras, paaiškėjo, kad sklypo 1995 m. sudarytame abrise nurodyta žemės sklypo konfigūracija, matmenys ir ribos neatitinka žemės sklypo ribų, kurios buvo paženklintos natūroje rastais senais riboženkliais, kokį ieškovams perdavė pardavėjas P. J. ir kokį ieškovai dirbo. Skaičiuojant pagal Žemės sklypo 1995 m. abrise nurodytus išmatavimus gaunamas tik 2.8700 ha plotas. UAB „GeoJusMa“ matininkas A. B. parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą pagal faktines senais riboženkliais pažymėtas Žemės sklypo ribas ir pateikė atsakovės NŽT Kelmės skyriui su pasiūlymu patikslinti Šiaulių apskrities Kelmės rajono savivaldybes Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 303, pagal parengtą Žemės sklypo patikslinimo schemą. Žemės sklypo plotas faktinėse ribose taip pat buvo mažesnis už Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 3,9900 ha plotą - yra tik 3.5290 ha. t. y. 0,4610 ha mažesnis už juridinį plotą. Tai daugiau kaip maksimali leistina sklypo ploto paklaida (0,1798 ha). Atsakovės NŽT Kelmės skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakyme UAB „GeoJusMa“ (rašto Nr. 28IŽ-114-( 14.28.111.)) nurodė, kad paženklintos Žemės sklypo ribos atitinka žemės naudojimą. Tačiau 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 281Ž-117- (14.28.111) UAB-vei „GeoJusMa“ nurodė 2017 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 281Ž-114-(14.28.111.) laikyti negaliojančia, taip pat nurodė, kad Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakvmu Nr. 303. tikslinti nėra pagrindo, ir pasiūlė tęsti matavimus pagal 2004 m. patikslintas ženklinamo žemės sklypo ribas. t. y. pagal abriso ribas, pagal kurias, žemės sklypo plotas iš juridinio 3.9900 ha liktų tik 2.8700 ha, t. y. 1.1200 ha mažesnis, ir neatitinkantis faktiškai naudojamos natūroje senais riboženkliais pažymėtos žemės ribų. Atsakovė NŽT sukūrė situaciją, kad vietoje ieškovų įsigyto 3,9900 ha žemės sklypo jiems liktų tik 2.8700 ha. Žemėtvarkos institucija 1995 metais padarė klaidą abrise ir neteisingai nurodė žemės sklypo ribas bei matmenis, tačiau NŽT jokios atsakomybės neprisiima ir jokių veiksmų klaidai ištaisyti nesiima. Natūroje žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ne pagal abrisą, šiose ribose esantis plotas 3,5290 ha yra artimesnis juridiniam plotui (3,9900 ha). Geodeziniais - kadastriniais matavimais nustatytas 3.5290 ha plotas senų riboženklių, išlikusių natūroje, ribose, gali būti paaiškinamas anksčiau naudotų matavimo priemonių netikslumu, tačiau netikslumai abrise gali būti paaiškinami tik žemės reformą vykdžiusios institucijos klaida, aplaidumu ar nekompetencija. Toks ieškovų žemės sklypo ribų pripažinimas nepažeistų niekieno interesų, nes žemės sklypas ilgus metus yra faktiškai naudojamas būtent tokiose ribose. Ieškovų nuomone, jiems priklausančio žemės sklypo plotas Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti keičiamas, mažinamas nuo 3.9990 ha iki 2,8700 ha., nenuginčijus žemės sklypo įsigijimo sandorio. Neteisingas žemės sklypo abrisas, kuriame žemes sklypo plotas vietoje 3,9900 ha pažymėtas 2,8700 ha, reiškia, kad valstybė yra netinkamai įvykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą pradiniam žemės sklypo savininkui, ir už tai yra atsakinga valstybės institucija, vykdžiusi žemės reformą, kurios teises yra perėmusi atsakovė NŽT.
Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Jis paaiškino, kad jis ir V. L. iš P. J. nusipirko 3,990 ha žemės sklypą. P. J. sutuoktinė jiems patvirtino, kad žemės ploto tikrai užteks. Tuo metu P. J. nuomojosi T. K. žemės sklypą. Ieškovai taip pat išsinuomojo T. K. žemės sklypą. Dėl to, kad dirbo kelis gretimus sklypus, jiems atrodė, kad žemės ploto pakanka. Iš P. J. nupirktam sklypui norėjo atlikti geodezinius - kadastrinius matavimus, užsakė, kad juos atliktų UAB „GeoJusMa“. Matininkai nustatė, kad pagal 1995 m. žemės sklypo abrise nurodytus išmatavimus žemės sklypo plotas gaunamas tik 2,8700 ha. Pamatavus nupirktą sklypą senais riboženkliais, kokį sklypą ieškovams perdavė pardavėjas P. J., gaunamas 3,529 ha ploto sklypas. 2017 m. rugsėjo pradžioje Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sutiko su matininko sudarytu planu ir 3,529 ha plotu. Po 4-5 dienų NŽT specialistai sutikimą atšaukė. Ieškovams nepavyko taikiai išspręsti ginčo su Nacionaline žemės tarnyba dėl ieškovų nupirkto žemės sklypo ploto ir ribų. Ieškovas paaiškino, kad iš pardavėjo P. J. žemės sklypą pirko be geodezinių matavimų, nes P. J. norėjo greitai parduoti sklypą. Ieškovas nurodė, kad atkuriant žemės nuosavybę į jų nupirktą žemės sklypą, buvo sudarytas klaidingas abrisas, kurį tvirtino NŽT. Prieš jiems perkant žemės sklypą NŽT išdavė perkamo sklypo planą, kuris yra neteisingas, bet jame yra įrašytas sklypo plotas 3,999 ha. Ieškovas nurodė sutinkantis, kad jų nupirktas žemė sklypas sumažėtų iki 3,5290 ha. Ieškovas nurodo, kad tame žemės sklypų bloke yra trys laisvi žemės sklypeliai – iš viso apie 2,5 ha laisvos valstybinės žemės. Mano, kad reikia tik perstumdyti kelis kitus savininkams priklausančius žemės sklypus ir žemės pakaks visiems.
Ieškovo V. L. atstovė nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, neteisingai buvo atlikti matavimai atkuriant nuosavybės teises į žemę. Žemės bloke yra laisvos valstybinės žemės, todėl bloke perskirsčius žemės sklypus, žemės pakaktų visiems savininkams. Ieškovai nusipirko 3,990 ha, bet jie po nupirkimo dirba 3,5290 ha. Jie mano, kad neužima svetimos žemės sklypo. Dėl tokio žemės dirbimo ieškovams iki pat šiol niekas neišsakė jokių pretenzijų. Prašo tenkinti ieškinį.
Ieškovų atstovė nurodė, kad ieškiniu ieškovai neprašo nieko atlyginti, jie tik nori, kad būtų ištaisyta 1996 metais institucijos, atkuriančios nuosavybės teises natūroje, padaryta klaida, netinkamai atlikus darbą. Abrise padaryta klaida, todėl ši klaida turi būti taisoma perstumiant žemės savininkų sklypų plotus link valstybinės žemės plotelių. NŽT neteikia pasiūlymo, kaip ištaisyti padarytą klaidą. Atmetus ieškinį būtų pažeista ieškovų teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad ieškovai nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą – įsigijo ne iš valstybės, o iš privataus asmens. Sandorio objektu buvo 3,9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, suformuotas pagal preliminarius matavimus. Sutarties 8.2.4 bei 8.2.6 papunkčiai nurodo, kad pirkėjai (šioje byloje-Ieškovai) yra susipažinę su daiktu, jo būkle ir kokybe, kad nustatyti visi parduodamo daikto defektai ir trūkumai, kurie sumažintų daikto naudingumą, įtakojantį sprendimą jį pirkti ar mokėti už jį tokią kainą. Tai reiškia, kad ieškovai, sudarydami sandorį su privačiu asmeniu, turėjo teisę ir pareigą įsitikinti perkamo daikto kokybe ir kiekiu, t. y., turėjo galimybę pareikalauti iš pardavėjo iki sandorio sudarymo atlikti parduodamam žemės sklypui kadastrinius matavimus, tačiau to nepadarė. Paaiškėjus, kad daikto plotas neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto ploto, pretenzijas turi reikšti pardavėjui, o ne Nacionalinei žemės tarnybai. Viešame registre įrašyta, kad ieškovai iki šiol valdo 3,9900 ha žemės plotą, todėl argumentas, kad nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo iki 2,7800 ha neatitinka faktinių aplinkybių. Jeigu kyla abejonių dėl sandoriu įgyto žemės sklypo ploto, tai patys ieškovai už tai yra atsakingi, nebuvę pakankamai rūpestingi ir apdairūs iki sandorio sudarymo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nustačius, jog žemės sklypo ploto skirtumas viršija Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, žemės sklypo plotų skirtumas gali būti kompensuojamas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau-Aprašas) nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad valstybė, kurios patikėtinis yra Tarnyba, prisiima atsakomybę už susidariusį ploto skirtumą ir yra numačiusi kompensavimo mechanizmą pagal Apraše nustatytą tvarką, vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėje ir miesto gyvenamosiose vietovėse po 1995 m. birželio 1 d, priskirtose teritorijose. Tačiau privačių asmenų sudaryti žemės įsigijimo sandoriai nepatenka į žemės reformos teisinį reguliavimą. Tarnyba nėra atsakinga už privačių asmenų sudaromus sandorius ir jų turinį. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 97-3), dislokacija pagal 2015 metais atliktų kadastrinių matavimų duomenis yra nustatyta neteisingai, tai matosi iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos (priedas Nr.5), kur aiškiai matyti, kad šiuo metu pažymėtos sklypo ribos persidengia su gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.82-3, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.56-3), priklausančių kitiems tretiesiems asmenims, ribomis, todėl šio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys turi būti tikslinami. Akivaizdu, kad patikslinus šio žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas kadastro žemėlapyje bus įklotas teisingai ir jo pietinė kraštinė sutaps su ieškovams priklausančio žemės sklypo šiaurine riba, taip, kaip yra pažymėta Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektinėje medžiagoje ir pirminiuose žemės sklypų planuose ir abrisuose. Atsakovė pažymi, kad pagal Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Pagryžuvio gyvenvietės asmeninio ūkio projekto planą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2002-09-19 įsakymu Nr.2511, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinė riba sutampa su asmeninio ūkio teritorijos riba (sklypas plane pažymėtas Nr.96, priedas Nr.4), Pagryžuvio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 1998-12-31 įsakymu Nr.1670 (priedas Nr.3), bei Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2000-02-17 įsakymu Nr.303, plane (priedas Nr.2), žemės sklypo (projektinis Nr.167) šiaurinė riba yra tiesi linija ir atitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1995 m. laikinajame plane ir abrise (pridėti prie Ieškinio) pažymėtą sklypo konfigūraciją, kas tik patvirtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai (buvusieji ir esamieji) negalėjo žemės sklypo naudoti tokiomis ribomis, kaip nurodyta ieškovų pateiktame plane ir kokias ribas ieškovai savo Ieškiniu prašo nustatyti. Patenkinus Ieškovų reikalavimus dėl sklypo ploto ir ribų, dalis ieškovų sklypo persidengs su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, kas iš esmės būtų neteisėta. Todėl ieškovų reikalavimai yra iš esmės nepagrįsti, neteisėti ir negali būti tenkinami. Ieškinio reikalavimų turinys suponuoja išvadą, kad Ieškovai procese siekia ne žemės sklypo ribų nustatymo, nes ribos pagal pirminius žemės sklypų formavimo dokumentus yra aiškios, bet jiems priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo greta esančių privačių žemės sklypų sąskaita.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad atsakovo nuomonė dėl ieškinio išdėstyta atsiliepime į ieškinį. Nurodo, kad ieškovai turi reikšti pretenzijas dėl įgyto žemės sklypo pardavėjui P. J.. Valstybė yra numačiusi kompensavimo mechanizmą, kai atkuriant nuosavybės teises į turtą, yra nustatomas žemės sklypo trūkumas. Tokį reikalavimą valstybei galėjo pareikšti asmuo, kuriam atkurta žemės nuosavybės teisė, tai G. Nuo 2011 metų kompensuojama pinigais, o ne žemės sklypais. Pagal ieškinio reikalavimą ieškovai prašo, kad jiems atitektų dalis žemės sklypo 5448-0003/171. Be to šis sklypas paskirtas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas ir skirtingos paskirties sklypai, jų ribos negali būti keičiamos. Ieškovai prašo performuoti visos eilės privačių sklypų ribas, tačiau tai gali daryti patys privačių asmenų savininkai, o ne atsakovė. Atstovė nurodo, kad abrise ir laikiname plane ieškovų žemės sklypo forma sutampa, tik plane nėra nurodyta linijų ilgių. Atstovė nurodė, kad laikinasis planas buvo labai senas, todėl ieškovai, pirkdami sklypą, turėjo reikalauti geodezinių matavimų. Bloke yra trys ploteliai valstybinės žemės, tačiau jie yra už kitų, privatiems savininkams priklausančių žemės sklypų. Jie nėra šalia ieškovų žemės sklypo. Atsakovė negali perstumti privatiems savininkams priklausančių žemės sklypų ribų.
Tretieji asmenys L. Š., P. V., J. V., A. V. pateikė atsiliepimus į ieškinį (2018 m. rugpjūčio 7, 10, 20 dienomis) ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo P. V. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad jo mamai buvo suteiktas žemės sklypas 171 pagal senus, 2004 metų planus. Sklypo plotas 1,46 ha. Vėliau, kaimyninio sklypo savininkas P. J. atvažiavo su matininku P. ir J. pasakė, kad pastumia mamos sklypą į geležinkelio pusę. Su tuo mama buvo sutikusi, nes neturėjo ką daryti. Vėliau, kai L. Š. darė savo žemės sklypo matavimus, tai jos sklypo ribą atstatė pagal senus planus. Jis nori, kad iš mamos paveldėtas žemės sklypas liktų senomis ribomis, pagal 2004 m. planus, iki J. nurodymu atlikto sklypo perstūmimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad jis nusipirko žemės sklypą Nr. 295 iš P. V.. Jam yra svarbi žemės sklypo vieta, jos ribos ir plotas. Jis nenori, kad jo žemės sklypo ribos būtų keičiamos.
Trečiasis asmuo L. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad jai ir broliui V. V. priklauso žemės sklypas Nr. 203, jo plotas 1,34 ha. Žemę paveldėjo iš mamos 2000 metais. Mama šią žemę gavo kaip asmeninio ūkio žemę. 2017 metais ji pasidarė savo paveldėto sklypo kadastrinius matavimus. Anksčiau šį sklypą mama nuomodavo V. G., kuris deklaruodamas žemės plotus pastebėjo, kad sklypui trūksta ploto. Matavimų metu buvo atstatytas plotas. Yra teisingos jos sklypo ribos ir plotas. Jos sklypas ribojasi su Valstybine žeme ir su V. G. žemės sklypu. Ji nurodė nenorinti, kad būtų keičiamos žemės sklypo ribos ar plotas.
Trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jo sesuo L. Š. paaiškino viską teisingai. Jis nori, kad jam priklausantis žemės sklypas liktų toje pačioje vietoje, kaip ir yra šiuo metu.
Tretieji asmenys G. L., D. L. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Tretieji asmenys P. J., B. G., A. V., J. V., V. Ž., I. G., V. A., T. K. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2016-07-01 pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, kad R. ir V. L. iš P. J. nusipirko po ½ dalį 3,990 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridėtas 2015 m. patvirtintas laikinas žemės sklypo planas. Plane įrašytas sklypo plotas 3,99 ha. Šis žemės sklypas ribojasi su 1,4658 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2017-05-26 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį B. G., A. V., J. V., V. Ž., P. V.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta pastaba, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2018-11-14 išrašas patvirtina, kad 1,34 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pagryžuvio k.v. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį V. V. ir L. Š.. 0,8762 ha žemės sklypas Žarų kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G.
Prie 2018-03-13 dienos atsakovės atsiliepimo į ieškinį pridėtas 2017-09-05 matininkės G. V. raštas Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame nurodyta, kad rengiantis atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. V. ir L. Š., kadastrinius matavimus, bandyta pagal abrisus sukloti aplinkinius sklypus ir nustatyti jų ribas. Ženklinamo sklypo ribos 2004 m buvo patikslintos ir įbraižytos kadastro žemėlapyje. Nuo to laiko keičiamos nebuvo. Į pietus nuo matuojamo sklypo 2015 metais sklypui (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai. Lyginant su 2001 m laikinuoju planu ir tų metų naudojimosi ribomis, kurios matosi ant 2009 m ir 2013 m ortofoto pagrindo, sklypo (duomenys neskelbtini) ribos perstumtos į šiaurę ant gretimo sklypo Nr. 82-3. Šio sklypo savininkai savo sklypo riboženklius perkėlė ant sekančio sklypo, ko pasėkoje matuojamam sklypui ploto neliko. Matuojamo sklypo savininkai savavališkai patys persikelti riboženklių ant kitų šiaurėje esančių sklypų nesiryžo, kreipėsi į matininkus. Visus Žarų kaime esančius sklypus perstumdžius, ploto gal pakaktų, tačiau tam reikalingas teritorijų planavimo dokumentas - ribų formavimo pertvarkymo projektas ir visų savininkų sutikimas, ko praktiškai neįmanoma padaryti, sklypų ribos nusistovėjusios, naudojimas atitinka projekto duomenis.
L. Š. ir V. V. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti ir 2018-04-04 įregistruoti kadastro duomenyse pagal 2004 m. ribas.
Prie 2018-06-13 dienos atsakovės atsiliepimo į ieškinį pridėtas 5 priedas - VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu pažymėtos ribos persidengia su gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.82-3, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.56-3), ribomis, todėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys turi būti tikslinami (kopijos popierinėje byloje l. 56, 148).
Paminėtas matininkės G. V. 2017-09-05 raštas ir situacijos brėžinys paaiškina, dėl kokios priežasties atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2017-09-08 d. atšaukė savo 2017-09-04 matininkui A. B., duotą išvadą. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir atsakovės atstovės paaiškinimo matyti, kad gavus G. V. raštą Kelmės skyriuje buvo išnagrinėta matininkės pateikta medžiaga - gretimų sklypų laikinų planų kopijos, ištraukos iš kadastro žemėlapio bei Kelmės skyriuje turima Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektinė medžiaga. Atlikus kompleksinį tyrimą, nustatyta, jog Kelmės skyriaus Išvada Nr. IŽ - 114, yra neteisinga, ji pripažinta negaliojančia, o UAB-vės „GeoJusMa“ matininkui A. B. buvo parengta nauja 2017-09-08 išvada Nr.28IŽ-l 17-(14.28.111.), kurios pagrindu turi būti tęsiami kadastrinių matavimų darbai. Teismas mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, pastebėję, jog 2017-09-04 pateikė išvadą, kuri prieštarauja Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam 2000-02-17 įsakymu Nr. 303, kuri gali pažeisti kitų savininkų interesus, turėjo teisę ir pareigą šią 2017-09-04 išvadą keisti.
Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad 2015 metais žemės sklypo Nr. 5448-0003-0024 savininkas P. J. kartu su matininku P. nurodė gretimų sklypų savininkams perstumti savo sklypus tolyn nuo jo sklypo, nes esą jam trūksta sklypo ploto. Tokie trečiųjų asmenų paaiškinimai nebuvo paneigti, į bylą nėra pateikta įgaliotų institucijų sprendimų, kuriais būtų keičiama P. J. priklausiusio sklypo, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovams, konfigūracija, ribos. Nė vienas asmuo savavališkai negali keisti savo ir gretimų žemės sklypų ribų. 2015 metais sklypo savininko pageidavimu matininko sukalti riboženkliai negali būti vertinami, kaip teisėtas sklypo ribų pakeitimas.
Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad ieškovų sklypo riba pagal sklypo laikiną planą, Pagryžuvio kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos projektą yra aiški, tačiau nesutampa juridinis ir faktinis sklypo plotas. Ieškovų faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos ir plotas nesutampa su jiems juridiškai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis ir plotu. Ieškovų prašymas pripažinti jiems sklypo ribas pagal 2017 m. liepos 12 dienos UAB „GeoJusMa“ žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, planą ir koordinačių žiniaraštį pažeistų gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų interesus. Ieškovų siūlomos sklypo ribos persidengia su šio sklypo plotu, ieškovai net nėra paskaičiavę, kiek sumažėtų gretimo sklypo plotas, tačiau akivaizdu, kad gretimas sklypas sumažėtų ženkliai, viršytų leistiną paklaidą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).
Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovų (anksčiau trečiojo asmens P. J.) ir gretimų žemės sklypų ribos buvo aiškios, tačiau atkuriant žemės nuosavybės teisę G. G. 1995 m. abrise buvo padaryta aiški klaida ir jai realiai suteiktas ženkliai mažesnis žemės sklypas, nei pagal dokumentus. Juridiškai atkurta nuosavybės teisė į 3,990 ha ploto žemės sklypą, o realiai suteikta 2,8700 ha (pagal matininko A. B. skaičiavimus). Atsakovo atstovė sutinka, kad atkuriant nuosavybės teises abrise buvo padaryta klaida. G. G. 1996-03-20 atkūrus nuosavybės teises į 3,990 ha ploto žemės sklypą, ši jį 1997-02-05 padovanojo P. J. (sutartis prie 2018-07-02 ieškovų atstovės prašymo), o jis 2016-07-01 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė ieškovams. Perleidžiant žemės sklypą kitiems savininkams, nebuvo atliekami kadastriniai geodeziniai matavimai ir klaida, padaryta atkuriant nuosavybės teises G. G. iki šiol nėra ištaisyta.
Atliekant kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypui, nustatyta, kad žemės sklypo plotas neatitinka beveik 30 procentų, t. y. akivaizdžiai viršyta leistina ploto paklaidos riba, numatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 21 punkte. Ši klaida yra atsiradusi ne dėl matavimo priemonių netikslumo, bet dėl akivaizdžios klaidos atkuriant nuosavybės teisę į žemę.
Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad neteisingas žemės sklypo abrisas, kuriame žemes sklypo plotas vietoje 3,9900 ha pažymėtas 2,8700 ha, reiškia, jog valstybė yra netinkamai įvykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą pradiniam žemės sklypo savininkui, ir už tai yra atsakinga valstybės institucija, vykdžiusi žemės reformą, kurios teises yra perėmusi atsakovė NŽT. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovų sklypo ploto trūkumą spręsti trečiųjų asmenų – žemės savininkų B. G., A. V., J. V., V. Ž., P. V. sklypo sąskaita. Atmestinas ieškovų ir jų atstovės pasiūlymas abrise padarytą klaidą taisyti perstumiant privačių asmenų (trečiųjų asmenų) nuosavybės teise valdomus žemės sklypų plotus link laisvų valstybinės žemės plotelių. Toks sprendimas pažeistų trečiųjų asmenų, kurie su tuo nesutinka, teises ir įneštų dar daugiau painumo.
Vertinant ieškovų siūlymą – ieškinio reikalavimą, kad jiems būtų pripažintas žemės sklypo plotas pagal 2017 m. liepos 12 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą ir koordinačių žiniaraštį, teismas sprendžia, kad ieškovai nori spręsti žemės sklypo ploto trūkumą pirmiausia trečiųjų asmenų, gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų sąskaita, o vėliau ir kitų trečiųjų asmenų sąskaita, pakeičiant į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų sklypų ribas ar net plotus. Su tuo tretieji asmenys nesutinka. Žemės nuosavybės teisės atkūrimo procese padarytos klaidos turi būti sprendžiamos per kompensavimo mechanizmą, įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų žemės sklypų savininkų teisių; bei kreipiantis į žemės sklypą pardavusį asmenį dėl pirkimo – pardavimo sutarties peržiūrėjimo. Teismas pripažįsta, kad būtų neteisinga spręsti kilusį ginčą dėl vieno sklypo ploto pažeidžiant kitų žemės savininkų – trečiųjų asmenų teises, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Jis atmestinas.
Atmetant ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 56,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taigi iš kiekvieno ieškovo po 28,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 str., 270 str., 307 straipsniais,
nusprendė:
V. L. ir R. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. L. ir R. L. valstybei po 28,05 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.