Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-495/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
1-85-495/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nukentėjusysis
P. A., D. M.
Kaltinamasis
I.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Baudžiamoji byla Nr.1-85/ 2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.,1.1.7.2.7.,1.1.8.6.3.,1.1.8.7.9., 1.1.10.1.,1.1.11.10.,1.1.4.2.8.,1.2.4.6.8., 1.1.26.2.1.,2.1.15.3.3.,2.3.,2.3.6.4.,2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio mėn. 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjams advokatams Karinai Račkauskienei, Artūrui Baužai,nukentėjusiesiems P. A. , D. M. ,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. N. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. 138 str. 2 d. 8 p.,

A. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis automobilių salone (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

Kaltinamieji I. N. ir A. K. , pažeidė viešąją tvarką, be to, I. N. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra jie, veikdami bendrai su tyrimo nenustatytu asmeniu (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas – t.1, b.l.10-11), 2008 m. vasario 1 d. apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, I. N. , būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodami savo veiksmams pretekstu mažareikšmę dingstį, kad prieš tai nukentėjusysis P. A. , prasilenkdamas pečiu užkliudė I. N. , jis (I. N. ) tyčia dūrė peiliu ne mažiau kaip du kartus P. A. į krūtinės sritį, tuo pastarajam padarė kiaurymines durtines-pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje su krūtinplėvės ir plaučio sužalojimu, pilvaplėvės ir plonųjų žarnų kairėje pilvo pusėje sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą, o A. K. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiais nukentėjusiajam P. A. į krūtinės sritį bei tyrimo nenustatytas asmuo papurškė nenustatytos kilmės dujų ir tokiu būdu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką.

Be to, kaltinamieji I. N. ir A. K. , tuo pačiu metu – 2008 02 01 d. apie 23 val., toje pačioje viešoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kad prieš tai nukentėjusysis P. A. , prasilenkdamas, pečiu užkliudė I. N. , jis (I. N. ) dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam D. M. į nugaros sritį, padarydamas jam durtinę žaizdą kryžkaulio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiais nukentėjusiajam D. M. į krūtinės sritį. Jie gi, toliau tęsė nusikalstamą veiką ir pasiviję nubėgantį nukentėjusįjį D. M. , viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, I. N. spyrė nukentėjusiajam D. M. į įvairias kūno vietas, kartu su A. K. sudavė bendrais veiksmais ne daugiau kaip 20 smūgių, padarydami poodinę kraujosruvą po kaire akimi. Be to, tuo pačiu metu, A. K. , elgdamasis įžūliai, sudavė nukentėjusiajam D. M. ne mažiau kaip du kartus lazda į galvos sritį, padarydamas jam dešinio momenkaulio lūžimą su išsivysčiusiu kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sukrėtimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų D. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir tokiu būdu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju I. N. kaltu prisipažino iš dalies parodė, kad 2008-02-01 apie 18.00 val. su A. K. atėjo pas K. V. , kur su draugais kartu šventė jo draugės M. R. gimtadienį. Tą vakarą pas K. V. bute buvo M. S. , A., M. R. , K. V. , I. R. , K. A. ir jis. Apie 23.00 val. jiems pritrūko alkoholio, todėl jis su A. K. , būdami abu blaiviausi kompanijoje, išėjo į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur nusipirko degtinės ir kokakolos. Išėjus jiems iš parduotuvės, iš priekio pamatė ateinančius tris jaunuolius, iš kurių vienas vilkėjo rudą striukę. Jiems prasilenkiant vienas jaunuolis, be jokios priežasties, sudavė jam į veidą, nuo šio smūgio jam aptemo akyse, todėl jis pasitraukė į šoną. Tuomet pamatė, kaip vienas iš jaunuolių lazda trenkė jo draugui A. per galvą, o po to kažkuris jų pradėjo jį (I. N. ) vytis. Jis, išsigandęs, nubėgo prie (duomenys neskelbtini) parduovės esančios kebabinės. Neužilgo atėjo A., kuriam buvo prakirstas antakis ir smarkiai bėgo kraujas. A. pradėjo rėkti, kad nieko nemato. Tada jie iš karto grįžo į K. V. butą, kur A. nusiprausė, abu papasakojo draugams kas įvyko. Maždaug po 15-20 minučių jie vėl sugalvojo eiti į parduotuvę, nes prieš tai pirktas butelis degtinės sudužo. Prieš išeinant į parduotuvę, jis (I. N. ) iš virtuvės paėmė peilį, kurį įsikišo į dešinę striukės rankovę. Peilį ėmė norėdamas pagasdinti juos užpuolusius vaikinus, arba apsiginti nuo jų, jei pastaruosius vėl sutiktų. Jis nematė ar kokį nors daiką pasiėmė A. K. . Išėję į lauką, ties (duomenys neskelbtini) namu, jis pamatė iš priekio ateinačius tuos pačius tris jaunuolius, iš kurių vieną atpažino pagal jo vilkėtą rudą striukę. Šie vaikinai ėjo šaligatviu, o jis tuo metu pradėjo eiti važiuojamąja dalimi, kai išgirdo kažkurį iš jų sakant ,,tik nieko nedaryk“. Jiems prasilenkiant, vėl be jokios priežasties, tie jaunuoliai juos puolė. Jam sudavė tris smūgius į galvą, nuo kurių jis prisispaudė prie stovėjusios mašinos. Po to, jie pradėjo jį daužyti, tąsė už striukės. Tuomet jis išsitraukė peilį ir įdūrė jaunuoliui, apsirengusiam ruda striuke, tačiau nežino į kurią kūno vietą pataikė, kadangi buvo labai susijaudinęs. Po to jam tie jaunuoliai sudavė dar kelis smūgius ir pargriovė jį į balą, iš kurios atsistojus, tas pats jaunuolis, kuriam įdūrė, laikė jį už striukės. Tada jis pastarajam sudavė vieną smūgį į galvą, po to išsinėrė iš striukės ir pabėgo namo, pas draugus. Netrukus atėjo ir A. K. . Maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir visus išvežė į policijos komisariatą, kur jis iš karto prisipažino padaręs nusikaltimą. Dėl padaryto labai gailisi. Pats pareigūnams parodė kur yra peilis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu LR BPK 276 str. 1 d. 2 punkto pagrindu buvo perskaityti kaltinamojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis, apklaustas 2009 02 02 dieną įtariamuoju be kitų aplinkybių parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, prasilenkiant su trimis vaikinais, vienas iš jų be jokios priežasties jam kumščiu sudavė į veidą. Kitas vaikinas A. K. sudavė su beisbolo lazda į galvą. A. K. nukritus ant žemės, sudužo butelis degtinės <…>antrą kartą einant pro (duomenys neskelbtini) namą, jis pamatė ateinančius tuos pačius tris vaikinus, kurie prieš tai juos buvo užpuolę. Matėsi, kad jie yra neblaivūs. Prasilenkiant su vaikinais, du puolė ant jo bei sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą. Nuo patirtų smūgių, krentant jam ant žemės, jis išsitraukė peilį iš rankovės bei du kartus vienam iš užpuolikų dūrė. Kur kliuvo dūriai nepastebėjo. Jis su tuo vaikinu, kuriam įdūrė, grūmėsi ant žemės, kur tuo metu buvo vaikino bendrininkai jis nežino, greičiausiai prie A. K. . Pavykus ištrūkti iš vaikino gniaužtų, jis nubėgo pas K. V. į namus. Jam iš piršto smarkiai bėgo kraujas, nes grumtynių metu įsipjovė peiliu bei peilį išmetė, kuris liko gulėti ant žemės. Maždaug po 5 minučių grįžo A. K. , ant kurio matėsi sumušimo žymės. Kadangi visi jo drabužiai buvo kruvini bei šlapi, tai jis juos nusirengė ir apsirengė K. V. skolintais drabužiais. Maždaug po 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir juos pristatė į Dainavos PK. Jis grūmėsi tik su vienu vaikinu, kuriam įdūrė. Jis nežino kas galėjo jo bendrininkui sužaloti galvą (t.2, b.l.99-100).

Teisme kaltinamasis I. N. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei paaiškino, kad nepamena, kad A. per galvą sudavė, būtent, su beisbolo lazda, tik matė, kad su kažkokia lazda. Prasilenkiant su jaunuoliais jį ne pečiu užkabino, o ruda striuke apsirengęs jaunuolis, kaip dabar žino P. A. , be jokios priežasties kumščiu trekė vieną smūgį į veido kairę pusę. Jis nežino kuris jaunuolis A. lazda vieną kartą trenkė per galvą, bet tikrai ne P. A. . Grįžę pas draugus, jiems pasakė, kad juos užpuolė. Draugai klausė, kaip taip atsitiko. Kai antrą kartą jie ėjo į parduotuvę, prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, jiems prasilenkiant su tais pačiais jaunuoliais, jį puolė dviese- tai P. A. ir D. M. . Pirmą smūgį į veido kairę pusę sudavė P. A. , po kurio prisispaudė prie mašinos ir tada gavo dar tris smūgius, tačiau nematė kas juos sudavė. Po smūgių, jis susilenkęs, net nepajuto kaip išsitraukė peilį ir du kartus dūrė P. A. . Antrą kartą duriant, peilis praslydo ir jis pats persipjovė sau ranką, o peilis nukrito į balą. Po to P. A. jį parvertė į balą, kur jie abu grūmėsi. Iki dūrių jis nebuvo nukritęs ant žemės.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu papildomai jį apklausus įtariamuoju (t.2, b.l. 107-108), kur jis be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad iš trijų vaikinų, tas, kuris vilkėjo ruda striuke, ėjo krašte, kairėje, prasilenkiant, jam kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tačiau į kurią veido vietą nepamena. Nuo smūgio jis pabėgo kelis žingsius į priekį, ir atsisukęs pamatė, kad kitas vaikinas, aukštas, sudavė A. K. į galvą, į veido sritį, vieną kartą beisbolo lazda, kurią turėjo rankose, tai gerai matė. Antrą kartą išėjus į parduotuvę, vėl pamatė tuos pačius tris jaunuolius, kurie juos prieš tai buvo užpuolę. Vaikinai akivaizdžiai matėsi girti. Du iš vaikinų, vienas iš jų vilkintis ruda striuke ir kitas, kurio apibūdinti negali, puolė jį ir abu kumščiais sudavė jam iš viso ne mažiau trijų smūgių į veidą, ir sugriebę jį už striukės, ties rankovėmis, jį tąsė. Smūgiai buvo gana stiprūs ir jis nuo jų nugriuvo nugara ant žemės. Tačiau, prieš tai, gindamasis jis išsitraukė peilį iš rankovės, bei du kartus dūrė vienam iš užpuolikų, kuriam nepamena, bet gali būti tam, kuris vilkėjo ruda striuke. Kur pataikė, nematė. Kadangi viskas vyko greitai, buvo išsigandęs, išgėręs, visų aplinkybių neprisimena, tačiau po to, kai dūrė du kartus, dar jis švaistėsi peiliu ir gali būti, kad tuo metu įdūrė ir kitam vaikinui, tačiau neprisimena, todėl neneigia, kad įdūrė ir kitam. Nugriuvęs ant žemės, jis, norėdamas išsilaisvinti, susigrūmė su jį užpuolusiu vaikinu, tačiau ar su tuo, kuris vilkėjo rudą striukę, ar kitu, nepamena. Kitas vaikinas tuo metu nuo jo atsitraukė. Grumtynių metu, jis pakilo nuo žemės ir norėdamas išsilaisvinti, sudavė vieną smūgį tam vaikinui, su kuriuo susikibo, pataikė į veidą. Tada išsinėrė iš striukės, ją paliko užpuolikui ir bėgo link K. V. namų. Kur buvo kiti du vaikinai nematė. Nematė ar kas purškė dujų, pats jokio dujų poveikio nejautė.

Teisminio narinėjimo metu kaltinamasis I. N. patvirtino, kad peiliu dūrė prieš nukrisdamas į balą. Be to, jis paaiškino, kad pripažįsta, jog peiliu sužalojo D. M. . Tai įvyko tada, kai dūrė P. A. , o po to vieną kartą dūrė ir jam, bet neprisimena į kurią kūno vietą, nes buvau labai susijaudinęs. Jie dviese jį puolė, todėl abiem ir dūrė peiliu. Išeidamas iš buto, peilį pasiėmė gynybai. Įvykio metu nesijautė girtas, kadangi per vakarą išgėrė tik porą taurelių degtinės. Nepripažįsta, kad veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis patvirtino, kad kai įdūrė P. A. , po to dar mosavo peiliu ir tuo metu galėjo įdurti D. M. . Policija jam nustatė 1,06 promilės girtumą. Kaltinamasis I. N. paaiškino ir tai, kad jei pirmą kartą, jiems einant į parduotuvę, nebūtų sumuštas, tai antrą kartą eidamas nebūtų ėmęs peilio. O antrą kartą sutikęs jaunuolius, jei jie jo nebūtų pradėję mušti, tai jis irgi nebūtų dalyvavęs muštynėse. Jis pats eidamas į parduotuvę nevartojo necenzūrinių žodžių, niekam negrasino, nešūkavo, netrikdė rimties.

Apklaustas kaltinamuoju A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-02-01 su I. N. atėjo į K. V. namus, kur buvo susirinkę jų draugai. Truputį išgėrę degtinės, nutarė jos dar nusipirkti. Tada jis su I. nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės ir einant atgal juos užpuolė trys jaunuoliai. Kažkuris iš jų, lazda trenkė jam per galvą, nuo ko jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, o atsigavęs pradėjo bėgti. Pakeliui pamatė I. ir jie kartu grįžo į pas K. V. , kur jis apsiprausė ir vėl su I. nusprendė eiti į parduotuvę degtinės. Jis su savimi pasiėmė beisbolo lazdą. Eidami pamatė tuos pačius tris jaunuolius, kurie buvo agresyviai nusiteikę. I. puolė muštis su dviem jaunuoliais, o jis – su trečiu, kuriam sudavė beisboo lazda per rankas ir nugarą. Jam besigrumiant, I. kažkur dingo. Tada jis puolė ieškoti I., tačiau jo nerado ir grįžo į butą pas draugus. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis, 2008 02 02 apklaustas įtariamuoju, be kitų aplinkybių parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, prasilenkiant su trimis vaikinais, vienas iš jų, be jokios priežasties, I. N. kumščiu sudavė į veidą. Kitas vaikinas jam sudavė beisbolo lazda į galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės, butelis degtinės sudužo, jis trumpam prarado sąmonę, atsigavęs pradėjo bėgti link K. V. namų, priekyje jo bėgo I. N. . Kai grįžo į butą, viską papasakojo draugams. Kadangi jie neturėjo alkoholio, tai vėl su I. N. išėjo į parduotuvę pirkti degtinės ir galvojo, kad užpuolikų jau nesutiks. Jis savigynai iš K. V. automobilio pasiėmė beisblo lazdą, kurią nešėsi rankose. Nematė ar ką savigynai pasiėmė I. N. . Einant pro (duomenys neskelbtini) namą, jis pamatė ateinančius tuos pačius tris vaikinus, kurie prieš tai juos buvo užpuolę. Matėsi kad, jie yra neblaivūs. Prasilenkiant su vaikinais, du puolė ant I. N. , vienas – ant jo. Jis, besigindamas vieną smūgį sudavė lazda užpuolikui per rankas. Po to, jis iš karto nubėgo pas K. V. . Ar tuo metu jau buvo grįžęs I. N. , neprisimena. Kada jį pamatė, I. N. jam pasakė, kad peiliu sužaloji vieną užpuoliką. Jo pirštas buvo perpjautas, kraujavo, drabužiai – purvini (t.3, b.l.4).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. apklaustas įtariamuoju 2009 03 20, be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad pilnai pripažįsta lazda D. M. sudavęs į galvos sritį bei kumščiu P. A. . Antrą kartą eidami į parduotuvę, prie (duomenys neskelbtini) namo susitiko tuos pačius vaikinus, kaip vėliau sužinojo P. A. ir D. M. ir su jais buvusį draugą. Kažkuris iš tų vaikinų užkliudė juos petimi, tada tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jis kelis kartus ranka sudavė P. A. , I. N. irgi stovėjo priešais P. A. , dalyvavo muštynėse, tačiau kiek jis sudavė smūgių P. A. pasakyti negali. Tuomet jis (A. K. ) grūmėsi su D. M. , kuriam sudavė du kartus lazda į galvą, po to dar jam sudavė, D. M. nugriuvo. Tada jis pabėgo, ką darė kiti nematė, nežino ar kas nors spardė D. M. . Eidamas link K. V. namų lazdą išmetė. Muštynių metu matė K. A. kieme, tačiau ką jis darė nematė. Kaltu prisipažįsta, atlygino žalą, su nukentėjusiaisias susitaikė (t.3, b.l.12-13).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad pirmą kartą jie tuos jaunuolius susitiko tik išėję iš parduotuvės. Jie ėjo priešais juos ir likus maždaug žingsniui iki jų, kaip dabar žino, nukentėjusysis P. A. , stambiausias iš jų trijų, nieko nesakęs ranka sudavė I. per veidą. Po to, jam (A. K. ) kažkuris iš jų sudavė per galvą, bet neprisimena kokiu daiktu. Vėliau jam I. pasakė, kad sudavė lazda. Pas ateinančius jaunuolius rankose lazdos nematė, nežino iš kur ji atsirado. Tik I. sakė, kad matė kaip kažkuris jaunuolis su beisbolo lazda jam sudavė per galvą. Po smūgio iš karto prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad I. bėga link gatvės. Jie susitiko prie kebabinės kiosko ir nuėjo namo pas draugus. Jis nusiprausė, truputį pasėdėjo, draugams papasakojo kas atsitiko, bet nes visiems, nes keli jau miegojo. Einant antrą kartą į parduotuvę, jis paprašė K. V. beisbolo lazdos, kuri buvo jo automobilyje. Lazdą pasiėmė savigynai, ją nešėsi rankovėje. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad prisipažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam P. A. į krūtinės sritį, beisbolo lazda trenkė D. M. per galvą, kuris taip pat jį puolė, trenkė jam į krūtinę, veidą. Jie kartu su I. gynėsi nuo juos užpuolusių jaunuolių. Įvykio metu jis nematė, kad būtų buvęs K. A. . Jo turėta beisbolo lazda buvo maždaug 70 cm ilgio, kuria sudavė nukentėjusiajam D. M. per galvą, kūną, rankas, kojas. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pripažįsta jam pateiktus kaltinimus, tai yra tai, kad padarė sužalojimus P. A. ir D. M. , tačiau nepripažįsta chuliganiškų paskatų, kadangi jis, suduodamas smūgius, nenorėjo parodyti visuomenės ir nukentėjusiųjų negerbimo,o tik aiškinosi su jais tarpusavio santykius dėl prieš tai tarp jų įvykusio konflikto.

Be pačių kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2008-02-01 apie 22.00 val. su draugu M. V. ir trim panelėm atvažiavom pas D. M. į namus, kur atsivežė tris butelius alaus ir juos išgėrė. Apie 23.00 val. jie išėjo į parduotuvę nusipirkti degtinės. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, prasilenkiant su dviem vaikinais, jis (P. A. ) kažkurį iš jų užkliudė pečiu. Jis ėjo pirmas, už jo - M. V. , o paskutinis – D. M. . Tuomet jie pasikeitė replikomis ir nuėjo. Parduotuvė jie juokavo, buvo trukšmingi, tačiau neagresyvūs. Grįždami iš parduotuvės, toje pačioje vietoje, prie to paties namo, pamatė ateinančius tuos pačius du vaikinus. Tik priėję vaikinai puolė jį, o jis – juos, sudavė kelis smūgius, netrukus pajuto šilumą kairiajame šone ir pilvo srityje. Tuo metu dūrio nepajuto, tik vėliau sužinojo, kad buvo dūrta peiliu. Tada pabandė apsisukti, bet kažkas papurškė dujomis. Po to, prie jo niekas nelindo. Jis suklupo, pritrūkęs oro. Matė kaip penki ar šeši vaikinai vijosi jo draugus (duomenys neskelbtini) gatve. Vaikinai bėgdami rėkė ,,pagausiu, užmušiu“. Vienas iš jų turėjo beisbolo lazdą. Maždaug po penkių minučių, jis pamatė grįžtančius tuos pačius vaikinus, tačiau jie prie jo nepriėjo. Kai jie nuėjo, jis pradėjo eiti link D. M. namų, tačiau pritrūko oro, atsisėdo ant automobilio kapoto. Tada atėjo M. V. ir jį parvedė namo. Grįžęs atsigulė į lovą. Po kelių minučių priėjo jo draugė M. ir pradėjo klykti, sakydama, kad jis yra perdurtas ir iškvietė greitąją paglbą, kuri nuvežė jį į ligoninę. Be to, nukentėjusysis parodė, kad nei vienas iš jų nepuolė tų vaikinų ir nei vienas nesinešė jokios lazdos. Prasilenkiant neatsimena kurį užkliudė pečiu. Tada jokio apsistumdymo nebuvo, tiesiog žodinis konfliktas necenzūriniais žodžiais. Antrą kartą jis taip pat ėjo pirmas, o tie vaikinai tiesiai prieš jį. Jis (P. A. ) iš kelio jiems nepasitraukė. Tada abu vaikinai, be jokių žodžių, jį puolė, o jis - juos. Sudavė kelis smūgius į veido sritį. Tada pajuto smūgius į šoną bei šilumą jame. Jis pas tuo vaikinus nematė nei lazdos, nei peilio. Po smūgio, jis atsitraukė prie namo ir pamatė kaip 5-6 vaikinai su lazda vejasi jo draugus. Kaltinamieji meluoja, sakydami, kad jis su D. M. pradėjo konfliktą ir pirmi juos užpuolė. Iš pradžių jie gynėsi nuo kaltinamųjų smūgių, o po to, tai peraugo į abipuses muštynes. Šiuo metu jis su abiem kaltinamaisiais susitaikė, jie jam atlygino padarytą žalą, pretenzijų jiems neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2008-02-01 pas jį į namus atvažiavo P. A. , M. V. ir trys panelės. Jie visi išgėrė po butelį alaus ir apie 23.00 val. išėjo į parduotuvę. P. su M. ėjo pirmi, o jis, maždaug per žingsnį, buvo nuo jų atsilikęs. Eidamas pamatė, kaip P. alkūnėmės susikirto su nepažįstamu vaikinu. Tada jie apsižodžiavo ir visi nuėjo toliau. Parduotuvėje nusipirkę degtinės, išėjo į lauką. P. su M. pirmi išėjo iš parduotuvės, o jis truputį užtruko, nes mokėjo pinigus. Lauke jis pamatė, kad jo draugus muša nepažįstami vaikinai. Tada jis prie jų pribėgęs, vieną vaikiną nustūmė į šoną ir pajuto smūgį per galvą, o toliau nieko neprisimena, nes nukrito ir maždaug 5 sekundėms prarado sąmonę. Atsigavęs, pribėgo prie P. A. , paklausė ar viskas gerai ir pasakė jam “bėgam”. Tačiau tuo metu jis pajuto antrą smūgį į galvą ir dūrį į nugarą, nuo ko prarado sąmonę ir atsigavo namuose kai atvažiavo greitoji pagalba. Be to, nukentėjusysis papildomai parodė, kad jis, išėjęs iš parduotuvės, pamatė kaip P. puola tie patys vaikinai, su kuriais prieš tai prasilenkė. Įvykio metu buvo 5-6 vaikinai, ne tik kaltinamieji. Prie P. iš pradžių buvo du ar trys, kiti buvo toliau. Kai su M. V. jie bėgo link namų, jį pasivijo iš nugaros ir tada jis pajuto smūgį per galvą, nuo ko nukrito ir pajuto dūrį į nugarą. Jie tų vaikinų nepuolė, neturėjo lazdos, kaltinamieji meluoja. Civilinio ieškinio nereiškia. Su A. K. susitaikė, jis atlygino žalą. O su I. N. nesusitaikė, nes jis nerodė iniciatyvos, tačiau abiems kaltinamiesiems pretenzijų neturi. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti nukentėjusiojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis be kitų aplinkybių parodė, ir tai, kad einant link kiosko pravažiavimu, esančiu lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, iki kiosko likus apie 10 metrų ir daugiau, jų kompanija prasilenkė su dviem nepažįstamais vaikinais, einančiais priešinga kryptimi. Jis, M. V. ir P. A. ėjo lygiagrečiai vienas šalia kito, ir jam atrodo, kad P. A. , kuris ėjo krašte, petimi kliudė vieno iš tų vaikinų petį. Ar po to, tarp jo draugų ir tų vaikinų, įvyko koks nors apsižodžiavimas neatsimena, nes rašė sms žinutę. Išėjęs iš parduotuvės jis pamatė, kad prie P. A. prisiartino ne mažiau kaip du jaunuoliai. Neprisimena ar tie vaikinai buvo prieš P. A. , ar jį buvo apstoję. Jis, supratęs, kad bus negerai, ir pajutęs grėsmę P. A. , pribėgo prie jo, norėdamas jam padėti apsiginti ir nustūmė nuo P. A. du vaikinus. Gali būti, kad juos stumdamas, smogė vaikinams, bet dėl susijaudinimo to neatsimena. Tuometu jis pats pajuto stiprų smūgį į dešinę galvos pusę, ties smilkiniu, nuo ko jis parkrito ant žemės ir keletai sekundžių prarado sąmonę, po to, atsigavo, tačiau dėl patirto smūgio kitų aplinkybių gerai neprisimena. Atsimena, kad pamatė P. A. , kuris buvo susirietęs ir nugara atsirėmęs į namo sieną. Po to, jie pradėjo bėgti link namų, o juos užpuolusieji vaikinai vijosi. Netoli (duomenys neskelbtini) namo, vienas iš besivejančių jaunuolių, jį pavijęs smogė į galvos sritį vieną smūgį, vėl pataikydamas į dešinę galvos pusę ties smilkiniu. Tada jis vėl prarado sąmonę ir atsigavo tik klinikose (t. 1, b.l. 65). Teisme nukentėjusysis D. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, jis priėmė kaltinamojo I. N. atsiprašymą, išsakytą teisiamojo posėdžio metu, ir jam atleido.

Liudytojas E. B. parodė, kad iš matymo pažįsta abu kaltinamuosius kaip to paties mikrorajono gyventojus, tačiau su jais niekada nėra bendravęs. Datos tiksliai neprisimena kai matė Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie naktinės parduotuvės naktį, įvykusį konfliktą. Tuo metu jis buvo naktinėje parduotuvėje, kai į ją atėjo kaltinamieji nusipirkti alkoholinių gėrimų ir konfliktavo su trim stovinčiais vaikinais, kurių jis nepažįta. Po to, visi išėjo iš parduotuvės ir tada jis pro langą pamatęs, kad lauke vyksta muštynės, nubėgo jų išskirti. Jis matė kaip kaltinamieji, išėję iš parduotuvės, susistumdė su trimis vaikinais, tačiau jis nematė kas pradėjo konfliktą. Po to, vaikinai išsiskirtė. Vėliau, jis eidamas iš parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė, kad vėl vyksta muštynės tarp tų pačių vaikinų. Kaltinamieji mušė tuos tris vaikinus. Vienas kaltinamasis rankoje turėjo peilį, o kitas – lazdą. Jis matė kaip nuo kaltinamųjų suduodamų smūgių, nukentėjusieji krito ant žemės. Tai matydamas, jis nubėgo prie jų. Matė kaip du užpultieji pradėjo bėgti, o kaltinamieji juos vijosi. Pribėgo prie kito namo ir kaltinamieji vėl juos mušė. Paskui visi nubėgo į skirtingas puses. Jis, pamatęs vieną gulintį vaikiną, pribėgo ir jį pakėlė. Tada prie kito namo pamatė dar vieną gulintį, kurį irgi pakėlė, paklausė jo kur jis gyvena, palydėjo namo. Tuomet nuėjo parvesti kito nukentėjusio asmens, kuris, kaip paaiškėjo buvo subadytas, matėsi dūriai nugaroje, pilve, bėgo kraujas. Jis parveedė namo, iškvietė greitąją ir policiją bei sulaukė kol jie atvažiavo. Atvykę policijos pareigūnai klausė, kas tuos vaikinus subadė, o jis jiems parodė kur ieškoti kaltininkų. Jis žinojo butą, kuriame nuolat lankėsi kaltinamieji, nes jis pats gyvena tame pačiame name.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis parodė, kad 2008 02 01 apie 22.30 val., jam būnant parduotuvėje, kuri dirba visą parą, esančioje (duomenys neskelbtini), į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstami jaunuoliai I. ir A., kuriuos pažinojo kaip gyvenančius tame pačiame rajone. Jie nusipirko butelį degtinės ir išėjo. Jiems išėjus, maždaug po 5 min atėjo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivūs. Jie pirko alkoholinius gėrimus. Kada jie išėjo, vienas iš jaunuolių, be jokios priežasties kumščiu sudavė prie parduotuvės stovėjusiam vaikinui, kuris prie tų vaikinų neprisikabino. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. To vaikino, kuriam buvo suduotas smūgis, nepažįsta. Išėjus jam į lauką, jau trys vaikinai praeidinėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, kai tuo metu prie jo pribėgo A., kuris turėjo beisbolo lazdą, jo kairės pusės antakis buvo praskeltas, bei I.. A. jo paklausė, ar šis nėra susijęs su jo sumušimu, jis liepė pastariesiems nesikabinėti be reikalo. Tada jie, pamatę nueinančius jaunuolius, nubėgo link jų. Pribėgę prie jaunuolių, A. juos pradėjo daužyti beisbolo lazda. I. taip pat sudavė smūgius, jo rankose peilio nematė. Grumtynių metu du vaikinai nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, kuriuos nusivijo A. ir I.. Jis bėgo iš paskos. Prie (duomenys neskelbtini) namo, vieną iš jaunuolių pasivijo, pargriovę ant žemės, jį spardė, sudavė smūgius beisbolo lazda. Jį mušė visi trys (A., I., K., kuris buvo kartu), suduodami ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Užpuolikai, pamatę jį atbėgantį, pabėgo. Pribėgęs prie sumuštojo, pamatė, kad vaikinas yra nesąmoningas. Tuo metu atbėgo vienas iš nukentėjusiųjų, kuris nurodė, kad juos užpuolė nepažįstami asmenys bei jis nurodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet jis iškvietė greitąją pagalbą bei policiją.Likusiam nesumuštam vaikinui, jis liepė ieškoti kito draugo. Po kelių minučių jis jį atsivedė nuo (duomenys neskelbtini) namo, kuris kraujavo (t.2, b.l.2-3). Analogiškus parodymus, liudytojas E. B. davė ir apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis be kita ko, išdėstė detaliau įvykio aplinkybes (t.2, b.l.4-5, 6) bei šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l.7-12).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad trys užpulti vaikinai buvo tie patys, kurie buvo užėję į parduotuvę. Jam pasirodė, kad jie visi trys buvo girti. Jis nematė ar muštynių metu I. N. turėjo peilį, tačiau po jų, peilį matė ant žemės. Jis buvo didelis su ilga geležte.

Liudytojas R. F. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliu. Neprisimena tikslioso datos, kai Kaune, prie prekybos centro, įvyko konfliktas, kurio metu peiliu buvo sužalotas asmuo. Tiksliai neprisimena kiek ten buvo asmenų, tačiau tikrai ne vienas. Į įvykio vietą jie atvažiavo ir kinologų grupės patruliais. Kitų įvykio aplinkybių neprisimena, tik žino, kad vienam asmeniui buvo padaryta durtinė žaizda. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo R. F. parodymai, duotiki ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėję asmenys, kuriuos gatvėje užpuolė ir sužalojo nepažįstami. Bute rado tris jaunuolius, vienas iš jų buvo su durtinėmis žaizdomis pilvo ar krūtinės srityje, kaip suprato, buvo sužeistas peiliu, ar kiti buvo sužaloti, nepamena. Atvyko ir kitas patrulių ekipažas, greitoji pagalba. Taip pat su jaunuoliais policijos laukė ir dar vienas vyriškis, kaip prisistatė, įvykio liudytojas E. B. , kuris nurodė, kad užpuolikai gali būti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykę nurodytu adresu rado šešis vaikinus, vieną merginą, jaunuoliai atrodė išgėrę. Jų ekipažas sulaikė K. V. , A. K. , I. N. ir pristatė į Dainavos PK. Ant vieno iš jaunuolių plaštakų matėsi sužalojimo žymės, panašios į pjautines žaizdas (t.2, b.l.17-18). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namai yra netoli vienas kito.

Liudytojas I. T. parodė, kad irba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. Datos neprisimena kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bute yra sužalotas žmogus. Nuvykus į vietą, prie jų priėjo liudytojas, kuris pasakė, kad jaunuoliai sužalojo žmogų ir žino kur ieškoti užpuolikų. Nuvykus nurodytu adresu, buvo grupė jaunuolių, kuriuos nuvežė į Dainavos PK. Jis pats nukentėjusiųjų nematė, nes buvo automobilyje. Liudytojas juos pasitiko lauke ir parodė kur gali būti užpuolikai. Kitų aplinkybių neprisimena, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b.l. 19-20), kur jis, be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad su jaunuoliais policijos laukė ir įvykio liudytoju prisistatęs E. B. . Jaunuoliai paaiškino, kad juos sužalojo (duomenys neskelbtini) gatvėje vaikinai. Liudytojas nurodė kur gali gyventi nukentėjusiuosius užpuolę vaikinai, tai yra (duomenys neskelbtini). Taeda jų ekipažas nuvyko nurodytu adresu, kur į butą užėjo jo kolegos R. F. ir R. G. , o jis, pastatęs automobilį užėjo vėliau vienas. Bute rado šešis vaikinus, ar tarp jų buvo mergina, nepamena. Teisme liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus ir paaiškino, kad neprisimena ar buvau užėjęs į nukentėjusiųjų butą bei prašė vadovautis jo pirminiais parodymais.

Liudytojas R. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojui I. T. .

Liudytojas G. M. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės kinologų grupės patruliu. Neatsimena datos kai gavo iškvietimą, kad bute peliu sužalotas žmogus. Nuvažiavę nurodytu adresu, pamatė, kad jau yra atvykusi medikų birgada, kuri teikė nukentėjusiajam pirmąją medicininę pagalbą. Jie iš tenu buvusių asmenų suprato, kad konfliktas vyko ne bute, o kažkur gatvėje. Ten buvęs žmogus mobilaus būrio patruliams nurodė, kur gali būti užpuolikai. Jie nuvyko nurodytu adresu kartu su patruliu ekipažu. Jo porininkas stovėjo prie buto langų, o jis su šunimi – prie durų, tuo metu mobilaus būrio pareigūnai nuėjo į butą, kur rado jaunuolius, kuriuos ir sulaikė. Kiek prisimena, jie visi netilpo į jų automobilį, todėl jie taip pat vežė sulaikytus asmenis į Dainavos policijos komisariatą. Kiek tiksliai buvo nukentėjusių asmenų nežino, tik atsimena, kad vienas iš jų gulėjo, o o medikai jam teikė pagalbą ir aplinkinių prašė netrukdyti. Jau pranešimo metu jiems buvo pranešta, kad sužalotas asmuo peiliu. Tikliaus įyvio aplinybių neprisimena.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis, be kitų aplinkybių, parodė, kad gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra peiliu sužalotas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, patrulis V. J. liko automobilyje, o jis su šunimi nuėjo prie buto, kur buvo keli jaunuoliai, vienas iš jų sužalotas peiliu, o kitas, kaip suprato stipriai sumuštas. Buvo dar vienas įvykio liudytojas B.. Jie minėjo, kad lyg užpuolė juos gatvėje. Liudytojas B. pasakė, kad galimi įtariamieji gali būti (duomenys neskelbtini). Nuvykyus tuo adresu, kur vyko ir liudytojas B., V. J. , išlipęs iš automobilio, saugojo (duomenys neskelbtini), buto langus, o jis su šunimi nuėjo iki buto ir stovėjo laiptinėje. Bute buvo rasti šeši jaunuoliai ir mergina (t.2, b.l.23-24). Teisme liudytojas G. M. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. J. davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojui G. M. .

Liudytojas M. V. parodė, kad jis tikslaus laiko neprisimena, maždaug prieš pusantrų metu, vakare apie 19-20 val., jis su P. A. nuvažiavo pas D. M. pavakaroti. Išgėrę po butelį alaus, nutarė nueiti į parduotuvę. Pakeliui į parduotuvę, sutiko nepažįstamus vaikinus, su kuriais prasilenkiant, Paulius vieną iš jų užkliudė pečiu. Tada jie apsižodžiavę, nuėjo toliau. Jokių muštynių nebuvo. Parduotuvėje nusipirko degtinės ir sulčių. Jiems išėjus iš parduotuvės, P. A. užpuolė du vaikinai, o iš už namo atbėgo dar keli ir prasidėjo muštynės. Iš pradžių P. pargriovė, paskui jie pastarąjį gynė. Po to vaikinai atšoko nuo P., o jis su D. M. , pradėjo bėgti, o užpuolę vaikinai juos vijosi. Prieš tai jis rado pagalį, kuriuo ir gynėsi nuo užpuolikų. Jis atidavė D. pagalį, tada jis sustojo, o jis (M. V. ) užbėgo už namo ir paskambino policijai. Grįžęs pamatė, kad D. guli ant žemės. Prie jo buvo kažkoks vyras, kuris pasakė, kad D. parves namo, o jis tuo metu nuėjo ieškoti P.. Šaukė jį, kai jis atsiliepė, parvedė jį namo. Namuose pamatė, kad P. visas kruvinas. Tada atvažiavo greitoji ir išsivežė P. ir D.. Šiuo metu tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių.

Teisme buvo perskaityti liudytojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). 2008 02 05 apklaustas liudytoju M. V. , be tikų aplinkybių, parodė, ir tai, kad vaikinų, su kuriais apsižodžiavo, jis neįsidėmėjo, neatpažintų, nes buvo tamsu, jie buvo apsirengę tamsiai. Kai jie grįžinėjo atgal bei einant pro (duomenys neskelbtini) namo kampą, prie P. A. pribėgo du vaikinai bei sudavė ne mažiau kaip po du smūgius, kumščiu jam į veidą. Ar tai buvo tie pats vaikinai ar kiti pasakyti negali. Jis pasdėjęs ant žemės gėrimus, surado apie metro ilgio pagalį, pribėgo prie P. A. . P. A. tuo metu jau buvo pargriautas ant žemės bei jį spardė 5-6 vaikinai. Norėdamas apginti P. A. , jis jiems sudavė pagaliu į įvairias kūno vietas. D. M. taip pat buvo su juo ir bandė apginti P. A. , suduodamas tiems vaikinams smūgius kumščiu. Kada jie pradėjo ginti P. A. , užpuolikai atsitraukė nuo P. ir puolė ant jo D. M. . Kadangi jėgos nebuvo lygios, jis su D. M. pradėjo bėgti link jo nuomojamo buto. Jis, bėgdamas, padavė pagalį D. M. bei paskambino į policiją. Pabėgęs į priekį, pastebėjo, kad nėra D. M. , tada bėgo atgal ir pamatė nubėgančią jaunuolių grupę, o D. M. – gulintį ant žemės, jo veidas buvo kruvinas. Tuo metu prie jų priėjo apie 40 metų nepažįstamas vyriškis, kuris laukė kol atvyks policija, kuriai atvykus, tas vyriškis nurodė galimą užpuolikų gyvenamąją vietą. Grįžęs į butą pamatė, kad P. A. yra perdurtas (t.1, b.l.145-146).

2008 10 15 papildomai apklaustas liudytoju M. V. iš esmės davė analogiškus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad neprisimena kas iš jų pirmas pradėjo konfliktą, ar tie du vaikinai, ar jie. Tik atsimena, kad vaikinai pasakė: “Ne po savo rajoną vaikštot”. Nei vienas iš jų kompanijos, ar tų vaikinų smurto nenaudojo, tiesiog apsižodžiavo, ir nesustoję nuėjo toliau. Praėjus nuo nuo parduotuvės daugiau nei 10 metrų, prie pirmo einančio P. A. prisiartino nepažįstami vaikinai, kurie smogė jam rankomis ir sudavė ne mažiau kaip po du smūgius, tačiau negali nurodyti į kokią konkrečią vietą – veidą ar krūtinę – nematė. Vėliau, bėgdamas nuo užpuolusių vaikinų, girdėjo kaip vienas iš jų šaukė,kad turi peilį ir papjaus (t.1, b.l.147-148). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino vietoje savo duotus parodymus (t.1, b.l.149-154).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad iš karto po įvykio geriau prisiminė visas aplinkybes.

Liudytojas L. G. parodė, kad kaltinamasis I. N. yra buvęs jo klasiokas, o A. K. pažįsta kaip I. draugą. Vakare (datos neatsimena), jis buvo namuose, kai jam tėtis pasakė, kad jis matė kaip prie jų namų užpuolė kažkokius vaikinus. Jis nuėjęs pažiūrėti į balkoną, pamatė nubėgančius žmonių šešėlius. Kitą dieną I. jam papasakojo kas įvyko, tada jis pasakė, kad jo tėvas viską matė. Tiksliau jis pirmas I. papasakojo apie jo tėvo matytas muštynes. Tuomet jam I. pasakė, kad tai jie buvo užpulti prieš jų buto langus ir paprašė, kad jo tėvas paliudytų. Grįžęs namo, jis tą pačią dieną tėvo paklausė, ar šis sutiks liudyti. Jis sutiko, todėl A. K. davė tėvo telefono numerį, nes kitą dieną jis bendravo ne tik su I., bet ir su A.. Praėjus gal metams po įvykio, jie buvo apklausti.

Teisme buvo perskaityti liudytojo L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.69-70). L. G. apklaustas liudytoju 2009 08 24 dieną parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2008 metais, žiemą, datos neatsimena, vakare apie 24 val., atėjo jo tėvas V. G. ir pasakė, “pažiūrėk, vejasi, mušasi”. Abus su tėvu išėjo į balkoną ir pamatė, kad vieną vaikiną nusivijo trys vaikinai,t ačiau kaip jie atrodė, ar ką jie turėjo rankose, nematė. Vaikinų neatpažintų. Jie nubėgo link gyvenamųjų namų ir daugiau jų nematė. Tėvas jam papasakojo, kad rūkydamas balkone, matė, kad ėjo du vaikinai, kai prie jų uolė trys vaikinai ir ėmė juos mušti. Pirmi du pabėgo. Detaliau nieko nepasakojo. Kitą dieną po įvykio, jis išėjo į kiemą ir kieme vaikinams, iš kurių vienas vardu R., kitų duomenų nežino, papasakojo, kad tėvas matė muštynes. Tą pačią dieną, jam paskambino I. N. ir paprašė susitikti. I. N. pasakė, kad žino, jog jo tėvas matė muštynes ir pasakė, kad jis pats jose dalyvavo, sakė, kad juos su A. K. užpuolė trys vaikinai, jiems pavyko pabėgti. I. N. klausė ar jo tėvas galės paliudyti. Jis tą pačią dieną tėvo paklausė ir jis sutiko liudyti. Apie tai jis pranešė I. N. (t.2, b.l.69-70). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni nei duoti teisme. Jis pats matė, kaip vieną vaikiną nusivijo trys vaikinai. Tą pačią naktį, kai matė muštynes, su tėčiu nekalbėjo, kad reikia apie įvykį pranešti policijai. Po to, I. ir A. sakė, kad jie dviese ėjo į parduotuvę ir juos užpuolė trys vaikinai. Jie pabėgo, bet vėliau grįžo. Jis iš tėčio girdėjo, kad vienas iš trijų vaikinų turėjo beisbolo lazdą. Neprisimena ar matė ant antano veido sužalojimus.

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Teisme juos mato pirmą kartą. Prisimena kai vėlai vakare, būdamas savo buto balkone, matė kaip pro jų namo kiemą, triukšmaudami, ėjo du agresyviai nusiteikę jaunuoliai. Jiems iš priekio atėjo dar du jaunuoliai, kaip dabar supranta, tai buvo kaltinamieji. Ties jų namo laiptine kaltinami jaunuoliai pasitraukė nuo šaligatvio ant gatvelės. Kai visi susilygino, agresyviai nusiteikę jaunuoliai, puolė šiuos mušti, spardė kojom, kirto kumščiu. Vienas iš jaunuolių, nuo smūgio, užgriuvo ant automobilio. Kaltinami jaunuoliai pradėjo bėgti, o kiti vytis, bet šie buvo greitesni, todėl pabėgo link kebabinės. Po to, užpuolę juos jaunuoliai, nuėjo toliau link parduotuvės. Ten taip pat vyko kažkoks konfliktas, nes girdėjosi triukšmas, bet jis jau nieko nematė. Po to, tie patys jaunuoliai, grįždami iš parduotuvės, vėl susitiko su byloje kaltinamais jaunuoliais. Kažkas pasakė ,,tai ką, mažai gavot“ ir prasidėjo muštynės. Jie nesigynė, nes nesitikėjo, kad juos puls. Jis pats viską puikiai matė, nes muštynės vyko po buto langais, o jis tuo metu buvo balkone. Kai antrą kartą susitiko, gale namo vyko muštynės. Pirmi puolė agresyviai nusiteikę jaunuoliai. Iš pradžių mušėsi penkiese, bet greitai atbėgo dar du ar trys jaunuoliai ir taip pat įsijungė į muštynes. Tada buvo “košė”, negalima buvo suprasti kas su kuo mušėsi. Muštynės vyko prie įvažiavimo į kiemą. Jis nesuprato kas ką mušė, nes buvo prietema. Po to kažkas iš jų, nubėgo link (duomenys neskelbtini), o kažkas vijosi. Jis mano, kad policijai pranešti nereikėjo. Kitą dieną apie įvykį jis kalbėjo su kaimynais. Dar tą patį vakarą sūnui pasakė, kad vyksta muštynės ir jie abu išėjo į kito kambario balkoną pažiūrėti kaip vieni kitus vijosi. Praėjus kažkuriam laiko tarpui sūnus jo klausė ar jis gali paliudyti, nes vienas iš jų buvo sūnaus klasiokas. Sūnus jam pasakė, kad buvo sumuštas jo klasiokas, todėl ir teisme sako, kad kaltinamieji buvo užpulti. Įvykio metu jaunuolių veidų nematė ir negalėtų jų atpažinti. Tiksliai visų įvykio aplinkybių dabar neprisimena.

Teisme buvo perskaityti liudyto V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). 2009 08 20 apklaustas liudytoju V. G. , be kitų aplinkybių, parodė ir tai, kad būdamas savo buto balkone pamatė nuo (duomenys neskelbtini). Pusės ateinančius du apie 16 metų amžiaus, neaukšto ūgio vaikinus, kurie tarpusavyje tyliai šnekėjosi. Tuo metu nuo priešingos pusės, nuo (duomenys neskelbtini), pamatė einančius taip pat nepažįstamus 2-3 vaikinus apie 20-21 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, “vyriškesnis nei pirmi”, aukštesni nei pirmieji. Jis pastebėjo, kai iki jų susitikimo liko maždaug vienos laiptinės atstumas, pirmieji du vaikinai, ėję nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pusės, nulipo nuo šaligatvio ir toliau ėjo ta pačia kryptimi, pravažiavimu. Jis taip suprato, kad jie užleido kelią priešpriešiais ateinantiems vaikinams. Kai jie beveik susilygino, vaikinai, ėję nuo (duomenys neskelbtini) pusės pribėgo prie tų dviejų, ėjusių nuo priešingos pusės, ir abu smogė kumščiais taikydami į veidus. Jis matė, kad smogė ne mažiau kaip po du kartus vienas vienam, kitas kitam, taikydami į veidus, bet ar pataikė, jis nematė. Smūgius sudavė nieko nesakydami. Pirmieji vaikinai nuo smūgių greitai išsisuko, tada tie užpuolikai bandė jiems suduoti į nugaras, bet atrodo nepataikė. Tuomet pirmieji du vaikinai per pravažiavimą nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę link kebabinės kiosko. Užpuolę vaikinai juos vijosi, bet nepaviję, apsisuko ir nuėjo link parduotuvės. Po to, jis matė kaip užpultieji vaikinai, stovėdami prie kebabinės kažkam skambino. Praėjus 10-15 minučių, jis pamatė nuo parduotuvės grįžtančius vyresniuosius vaikinus. Tai pamatę, užpultieji jaunuoliai, pradėjo eiti į jų pusę. Vyresnieji irgi pasuko link jų. Abi kompanijos susitiko ties (duomenys neskelbtini) namo pirma laiptine. Tada vienas iš vyresniųjų riktelėjo “ką mažai buvo”. Tuomet abi jaunuolių kompanijos puolė vieni prie kitų ir susikibo. Tuo pačiu metu iš už namo kampo atėjo dar gal keturi jaunuoliai, iš kitos pusės – dar trys. Visi jie apie 16-17 metų amžiaus. Jis matė, kaip muštynių metu vieną iš tų vyresniųjų, nusivijo vaikinas, iš jaunesniųjų kompanijos, rankoje laikydamas pagalį ar lazdą. Taip pat matė kaip kitą iš vyresniųjų, du ar trys “murkdė” baloje. O trečias iš vyresniųjų kompanijos nubėgo link (duomenys neskelbtini) pusės, kurį taip pat nusivijo jaunesnieji. Grįžęs į kambarį jis pasakė savo sūnui L. apie matytas muštynes. Po to jie abu dar išėjo į balkoną, kur matė nubėgančius jaunuolius. Vienas vaikinas ėjo sunkiai ėjo, laikydamasis už šono. Netrukus prie jo priėjo kažkoks vyriškis ir nuvedė link “(duomenys neskelbtini)”. Praėjus gal vienam ar dviems mėnesiams po įvykio, jam sūnus L. pasakė, kad matytose muštynėse dalyvavo jo klasiokas ir klausė ar jis galės paliudyti apie įvykį. Jis sutiko (t.2, b.l.59-60). Teisme liudytojas V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad praėjus dideliam laiko tarpui po įvykio, šiuo metu tiksliai visų aplinkybių prisiminti negali. Papildomai paaiškino, kad pirmas vaikinų susitikimas baigėsi labai greitai. Vienas sudavė smūgį, o kitas atsirėmė į automobilį, o paskui pabėgo. Užpuolę vaikinai bandė spirti koja, bet jis nežino ar kuriam nors pataikė. Jis matė ir suduotus smūgius į veidą. Vienas jaunuolis puolė vieną, o kitas – kitą. Pirmas susitikimas vyko be žodžių. Jie jokiomis frazėmis neapsikeitė. Maždaug po mėnesio nuo įvykio sūnus paprašė jo paliudyti apie matytas muštynes. Jaunesni jaunuoliai atėjo nuo parduotuvės pusės, o vyresni jaunuoliai atėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirmi užkabino tie, kurie atėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ pusės – tai yra vyresni jaunuoliai.

Liudytoja J. P. parodė, kad 2008 metų vasario mėnesį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naktinėje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Vieną vakarą (datos neprisimena) į parduotuvę buvo užėjęs jos pažįstamas E. B. , kuris pamatęs lauke vykstantį konfliktą, išėjo į lauką pažiūrėti. Atėjęs kitą rytą jai papasakojo, kad kažkokį vaikiną padūrė peiliu. Ji pati jokio konflikto nematė.

Teisme buvo perskaityti liudytojos J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2008 02 01 apie 22 val., jai dirbant parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo E. B. , su kuriuo ji kalbėjosi. Tuo metu į parduotuvę užėję trys jai nepažįstami vaikinai nusipirko degtinės butelį ir išėjo. Jiems išeinant iš parduotuvės, ji išgirdo trenksmą ir išėjo pažiūrėti kas nutiko. Prie parduotuvės įėjimo, ji pamatė du vaikinus ir vieną merginą. Vienas iš tų vaikinų jai pasakė, kad praeinant pro jį trims vaikinams, vienas iš jų, be jokios priežasties kumščiu sudavė jam į veidą. Jis stebėjosi kodėl jam buvo suduota ir sakė, kad nespėjo į smūgį sureaguoti. Tuo metu, ji jau tų trijų vaikinų, kurie pirko degtinę bei kaip ji mano, sudavė vaikinui, nesimatė. Tuomet ji grįžo į parduotuvę, o E. B. išėjo pažiūrėti. Maždaug po valandos grįžęs E. B. pasakė, kad vieną iš vaikinų, kurie buvo atėję pirkti degtinės sužalojo peiliu (t.2, b.l.1). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis su kaltinamaisiais yra vaikystės draugai. Maždaug prieš du metus, datos neprisimena, jų draugų kompanija - I. R. , A. A. , A. K. , I. N. ir M. R. , buvo susirinkę pas K. V. , kur gėrė alkoholinius gėrimus. Vakarėlio metu jis išgėręs nuėjo miegoti, o vėliau jį pažadino policijos pareigūnai. Kas įvyko tą vakarą jis nežino.

Liudytojas K. A. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta nuo vaikystės. Vieną žiemos vakarą (laiko dabar jau neprsimena) jie visi buvo susirinkę pas K. V. bute pasilinksminti. Kai pritrūko alkoholio, A. K. su I. N. išėjo į naktinę parduotuvę. Jiems grįžus A. buvo praskeltas antakis. Ant I. sužalojimų nesimatė. A. pasakė, kad juos užpuolė, bet neaiškino nei kas ir nei dėl kokios priežasties. Tada A. susitvarkė žaizdą, šiek tiek pabuvo ir vėl abu išėjo į parduotuvę. Kai jie grįžo antrą kartą, abu buvo kruvini, sakė, kad juos vėl užpuolė. A. kraujavo tas pats praskeltas antakis, o I. kraujavo ranka. Jie nesakė, kad juos užpuolė tie patys vaikinai kaip ir pirmą kartą. Ar jie kalbėjo apie peilį, neprisimena. Tą vakarą, iš jų kompanijos niekas į lauką išjėję, be I. ir A., nebuvo. Teisme buvo perskaityti liudytojo K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur jis, be kitų aplinkybių, parodė, kad antrą kartą I. N. ir A. K. iš parduotuvės grįžo maždaug po 15 minučių. Iš I. N. rankos bėgo kraujas, jis pasakė, kad ranką susižalojo peiliu, kurį buvo pasiėmęs iš virtuvės, ir kad tuo peiliu sužalojo vaikiną. A. K. veidas taip pat buvo kruvinas. Peilio pas I. N. jam nei išeinant, nei grįžtant, nematė (t.2, b.l.47, 48). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad jis su draugais tą vakarą nekalbėjo apie beisbolo lazdą. Jis pats dujų balionėlio neturėjo. Tą vakarą jis buvo išgėręs gal porą taurelių. Jis nežino kiek išgėrė I. ir A., bet jie buvo blaiviausi iš jų kompanijos.

2009 08 18 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu K. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi iki nusikalstamos veikos padarymo jam nebuvo suėję šešiolika metų (t.2,b.l.51-52).

Liudytoja M. R. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Ji anksčiau draugavo su I. N. . Su A. jie yra tik pažįstami, gyvena viename kieme. 2008 metais, dieną prieš jos gimtadienį jis su draugais susirinko pas K. namuose, paminėti tos šventės. Ten buvo I., A., dar vienas I., K., M.. Jų pavardžių nežino. Kai jiems pritrūko gėrimų, A. su I. išėjo į naktinę parduotuvę. Po kurio laiko grįžo ir pasakė, kad juos užpuolė. A. veidas buvo kruvinas. Jie buvo išsigandę. Jie nieko konkrečiai nepasakojo. Tada jis nusiprausė, truputį pabuvo, palaukė kol viskas nurims ir vėl abu išėjo į naktinę parduotuvę. Kas buvo toliau nieko neprisimena. Teisme buvo perskaityti liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur ji parodė, kad 2008 m. vasaio 1 d. susitko su I. N. , A. K. , K. A. , K. V. , M. S. , I. R. , ir nutarė atšvęsti jos gimtadienį. Visa kompanija nuėjo į namus pas K. V. , nes nebuvo namuose jo tėvų. Bute visi vaišinosi alkoholiu, vaikinai gėrė degtinę. Pasibaigus degtinei, I. N. ir A. K. išėjo nupirkti dar degtinės į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli “(duomenys neskelbtini)” parduotuvės. Maždaug po 10 minučių I. N. ir A. K. grįžo atgal į butą. A. K. antakis buvo praskeltas, bėgo kraujas. Ant I. N. kūno sužalojimų nesimatė. Vaikinai pasakė, kad degtinės nenupirko, nes juos užpuolė kažkokie nepažįstami vaikinai, detaliau nepasakojo. Po kiek laiko jie abu vėl išėjo nupirkti degtinės. Jie pabuvo bute norėdami įsitikinti, kad viskas aprimo, kad jų dar kartą neužpultų. Kitų buvusių vaikinų kartu eiti nekvietė. Ji nematė, kad jie, išeidami iš buto, neštųsi kokius nors daiktus. Jiems išėjus, daugiau iš buto niekas išėjęs nebuvo. Antrą kartą grįžę vaikinai apie muštynes nekalbėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ir juos visus sulaikė (t.2, b.l.55-56). Teisme liudytoja M. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaip matyti iš Kauno m. VPK Dainavos PK specialisto tarnybinių pranešimų, 2008 02 01 23 val. telefonu buvo pranešta iš Kauno klinikų, jog pristatytas P. A. , gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotos durtinės pilvo ir krūtinės žaizdos, būklė sunki, operuojamas, gresia pavojus gyvybei (t.1, b.l.1) ir D. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), kuris medicinos darbuotojams paaiškino, kad prie namų sužalojo nepažįstami. Jam diagnozuoti galvos sumušimai (t.1, b.l.61).

2008 02 02 atlikus įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad ties įėjimu į namo kiemą, šalia stovinčio automobilio “Ford Sierra”, v/n (duomenys neskelbtini) purviname sniege guli peilis su pilkos spalvos rankena, nuo jo paimtas kvapo pėdsakas. Peilis su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas į kartoninę dėžę, užantspauduotas spaudu (t.1, b.l.14-17). Rastas peilis apžiūrėtas, - daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 2008 02 02 įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasto peilio rankena apvyniota pilkos spalvos blizgia juosta (t.1, b.l.143-144).

MRU teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos Specialisto išvadomis Nr. G (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. A. padaryta kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje sužalojant krūtinplėvę ir plautį, pilvaplėvę ir plonąsias žarnas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2008 02 01. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis. Kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje sužalojant krūtinplėvę, plautį, pilvaplėvę, plonąsias žarnas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.49-50). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų dūrių pasėkoje, tiek vertikalioje padėtyje, tiek horizontalioje padėtyje gulint ant nugaros. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei (t.1, b.l.55).

MRU teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota D. M. poodinė kraujosruva apie kairę akį, dešinio momenkaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, padaryta kietu buku daiktu, durtinė žaizda kryžkaulio srityje padaryta aštriu duriančiu daiktu. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2008 02 01. Galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, dešinio momenkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l.82). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant kumščiu, lazda, spiriant ir pan. Durtinė žaizda kryžkaulio srityje padaryta aštriu duriančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Vertinant izoliuotai, poodinė kraujosruva apie kairę akį, durtinė žaizda kryžkaulio srityje atitinka nežymų sveiatos sutrikdymą, dešinio momenkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų D. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l.87).

Teisiamojo posėdžio metu tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė L. K. patvirtino Specialisto išvadas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir papildomai paaiškino, kad tyrimo metu ji nematė nukentėjusiojo D. M. . Išvadas pateikė pagal jai pateiktus medicininius dokumentus. Papildomai paaiškino, jei gulinčiam ant žemės žmogui būtų spirta batu apauta koja į dešinį momenkaulį, galėtų būti padarytas momenkaulio lūžimas. Šiuo atveju, daugiausiai tikėtina, kad toks sužalojimas buvo padarytas suduodant lazda.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. A. pateikė rudos spalvos žieminę striukę (t.1, b.l.94), kurią apžiūrėjus nustatyta, kad kairėje striukės pusėje, po pažastimi, 7 cm nuo rankovės yra 1 cm ilgio kiaurymė; 4 cm žemiau – dvi 1 cm ir 1,5 cm ilgio kiaurymės. Ties kiaurymėmis pamušalas išteptas raudonos spalvos plėmais, primenančiais kraują (t.1, b.l.95-99).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 12 29 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikus kompleksinį trasologinį ir medžiagų tyrimą, nustatyta, kad tirti pateiktas peilis, paimtas 2008 02 01 įvykio vietos apžiūros metu, yra fabrikinės ar amatininkų gamybos plačios ūkinės buitinės paskirties virtuvinis peilis, savadarbiu būdu sutvirtinta rankena. Šis peilis nėra nešaunamasis (šaltasis) ginklas.

Ant tirti pateikto peilio geležtės rasti penki pilkai juodos spalvos poliamidiniai pluoštai ir vienas žalsvai rudas akrilinis pluoštas, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktos striukės pamušalo audeklo atitinkamais pluoštais (poliamidiniai pluoštai) ir striukės rankogalių ir juosmens trikotažo atitinkamais pluoštais (akrilinis pluoštas).

Ant tirti pateikto peilio, paimto įvykio vietoje, rasta naminių paukščių – ančių šviesiai rudos ir baltos spalvų plunksnų pūkų. Tos pačios šeimos naminių paukščių – ančių šviesiai rudos, rudos ir baltos spalvos plunksnų pūkai ir plunksnų fragmentai sudaro P. A. striukės pašiltinimą. Didelė tikimybė, kad durtiniai pjautiniai pažeidimai tirti pateiktoje striukėje padaryti tirti pateiktu peiliu (t.1, b.l.104-112).

Daiktų pateikimo protokolas (t.1, b.l.139) patvirtina, kad nukentėjusysis D. M. pateikė striukę, kurią vilkėjo 2008 02 01 įvykio metu. Apžiūrėjus šią striukę, daiktų apžiūros protokolu (t.1, b.l.140-141) nustatyta, kad striukės nugarinėje dalyje, 16,5 cm atstumu nuo kairiosios šoninės siūlės, 36 cm atstumu nuo dešiniosios šoninės siūlės ir 3,5 cm atstumu nuo apatinio laisvojo krašto yra 2,6 cm ilgio atidalinimo žymė, užsiūta juodos spalvos siūlais.

Kaip matyti iš Kauno m. VPK įvykių suvestinės, 2008 02 01 23.50 į Dainavos PK, be kitų asmenų, buvo pristatyti I. N. , kuriam nustatytas 1,06 prom. girtumas; A. K. , jam nustatytas 1,43 prom. girtumas (t.1, b.l.18-20).

MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) I. N. konstatuota pjautinės dešinės plaštakos 2 ir 3 pirštų žaizdos, poodinė kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai nugaroje. Pjautinės dešinės plaštakos 2-3 pirštų žaizdos padarytos aštriu pjaunančiu daiktu dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai nugaroje padaryti kietais bukais daiktais trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui – 2008 2 01 - nėra. Nesant objektyvių klinikinių duomenų, patvirtinančių ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.2, b.l.112, 127).

MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos 2008 02 04 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms bei nurodytam traumos laikui – 2008 02 01, nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų A. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.3, b.l.44-45).

2008 03 12 A. K. pareiškimu kreipėsi į Kauno m. VPK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2008 02 01 jam padarytų kūno sužalojimų (t.3, b.l.28-29), tačiau 2008 05 08 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., išaiškinant A. K. , jog jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t.3, b.l.30-31).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo I. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir 135 str. 2 d. 8 punktą bei kaltinamojo A. K. – pagal LR BK 284 str. 1 dalį dėl nukentėjusiojo P. A. atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų. Be to, kaltinamojo A. K. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 punktą bei I. N. – pagal LR BK 284 str. 1 dalį dėl nusikaltimo, įvykdyto nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, tačiau nepagrįstai kaltinamajam I. N. inkriminuotas LR BK 138 str. 2 d. 8 punktas kaip padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam D. M. . Dėl pastarojo kaltinimo (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) kaltinamasis I. N. turi būti išteisintas, kaip nepadaręs šio nusikaltimo (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji neigia jiems inkriminuotas chuliganiškas paskatas, pripažindami padarę nukentėjusiesiems P. A. sunkų sveikatos sutrikdymą (I. N. ), o nukentėjusiajam D. M. – nesunkų sveikatos sutrikdymą (A. K. ), jų kaltė yra pilnai įrodyta iš dalies jų pačių parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie neigdami savo nusikalstamų veiksmų chuliganiškas paskatas, parodė, kad jiems inkriminuotus nukentėjusiesiems kūno sužalojimus padarė gindamiesi nuo juos užpuolusių nukentėjusiųjų. Tačiau šie kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs tiek tarpusavyje, tiek ir prieštaraujantys kitų byloje apklaustų asmenų parodymams bei kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl teismo vertinami kaip jų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį.

Kaltinamasis I. N. teisme teigė, kad jiems pirmą kartą einant į parduotuvę, vienas iš sutiktų vaikinų jam pirmam sudavė į veidą, po to - antrasis trenkė lazda jo draugui A. K. per galvą. Vėliau jis pamatė, kad A. prakirstas antakis. Iš karto grįžę į K. V. butą papasakojo draugams kas įvyko. Tuo tarpu kaltinamasis A. K. teisme priešingai parodė, kad vienas iš sutiktų vaikinų pirmas trenkė jam lazda per galvą, nuo ko jis nukrito ant žemės, prarado sąmonę. O ar I. buvo suduoti smūgiai nematė. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. aiškino, kad jiems susitikus su nepažįstamais vaikinais, vienas iš jų pirmas trenkė I. į veidą, o kitas – jam lazda į galvą, nuo ko jis prarado sąmonę.

Išraše iš Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės, kur A. K. buvo pristatytas policijos pareigūnų 2008 02 02 2 val. nakties į traumatologijos punktą, gydytojo padarytas įrašas iš A. K. paaiškinimo, kad “trenkė nepažįstamas su besibolo lazda į dešinę kaktos pusę, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė” (t.3, b.l.37-39). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo dokumentuose, nurodyta, kad A. K. buvo pristatytas iš namų 2008 02 02 19.20 val. į Kauno klinikas, kur buvo padaryti gydytojo įrašai, kad buvo “be sąmonės, atsigavo jau gulintis baloje, buvo prakirstas antakis” (t.3,b.l.57-58). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju gydytojas V. L. , suteikęs pirmą medicinę pagalbą 2008 02 02 apie 2 val., parodė, kad policijos pristatytas A. K. paminėjo, kad be sąmonės po šio įvykio nebuvo, nepykino, nevėmė. Be to, parodė, kad į kortelę įrašė, būtent, tokius nusiskundimus, kokius A. K. išreiškė (t.2, b.l.57). Tuo tarpu 2008 02 04 Teismo medicinos specialisto išvadoje, iš A. K. žodžių užfiksuota, jog “vienas iš jį užpuolusių trijų vaikinų sumušė beisbolo lazda kaktą, nugarą, kojas. Nuo smūgių buvo nugriuvęs ir praradęs sąmonę” (t.3, b.l.44-45).

Toliau aiškindami įvykio aplinkybes, kaltinamieji taip pat davė prieštaringus parodymus. Kaltinamasis I. N. teisme parodė, kad antrą kartą eidamas į parduotuvę pasiėmė peilį pagasdinti juos prieš tai užpuolusius vaikinus arba apsiginti. Ar A. pasiėmė lazdą – nežino. Sutikus tuos pačius vaikinus, pastarieji vėl juos užpuolė, sudavė jam tris smūgius į galvą, daužė, į veidą buvo suduoti stiprūs smūgiai. Teisme kaltinamasis A. K. parodė, kad antrą kartą sutikus tuos pačius vaikinus, I. pirmas pradėjo muštynes, po ko jis pats sudavė lazda, kurią buvo pasiėmęs savigynai, smūgius per rankas, nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad prasilenkiant du vaikinai puolė ant I., o trečias – ant jo. Jis, besigindamas lazda smūgius sudavė per rankas užpuolikui (t.3,b.l.4). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad antrą kartą susitikus su tais pačiais vaikinais, kažkuris iš jų užkliudė juos pečiu bei pripažino nukentėjusiajam D. M. sudavęs lazda į galvą, o kumščiais – nukentėjusiajam P. A. (t.3, b.l.12-13).

Taigi, ištyrus šiuos prieštaringus pačių kaltinamųjų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad, būtent, nukentėjusieji pirmo jų susitikimo metu su kaltinamaisiais, pradėjo muštynes – sudavė smūgius lazda A. K. į galvą, prakirto antakį, o I. N. – smūgius į veidą. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, kaltinamasis A. K. skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Tuo pačiu svarbu pažymėti tai, kad pristatytas iš namų į Kauno klinikas teigė, kad prakirstu antakiu atgavo sąmonę baloje. Šios pastarojo nurodytos aplinkybės prieštarauja tiek jo paties, tiek ir I. N. parodymams. Kaip byloje nustatyta, būtent, antrojo susitikimo metu, vykstant muštynėms, A. K. su vienu iš nukentėjusiųjų buvo nukritęs į balą. Vertinant tai visų byloje ištirtų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad kaltinamasis klaidingai nurodo, kad jam padaryti sužalojimai buvo ne antrojo, o pirmojo susitikimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad specialisto išvadoje nėra užfiksuota tokių kūno sužalojimų, kuriuos teigia neva jam padarę nukentėjusieji. Tuo labiau atkreipiant dėmesį į tai, kad pasak I. N. jam buvo suduoti stiprūs smūgiai (t.2, b.l.112, 127). Tokiu būdu, esant tokiems prieštaringiems, nenuosekliems kaltinamųjų parodymams, teismas neturi pagrindo jais tikėti ir vertinti juos kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes. Tuo labiau, jie nepatvirtinti, kaip jau minėta, kitais byloje ištirtais įrodymais.

Pažymėtina, kad kaltinamųjų I. N. ir A. K. parodymų nepatvirtina ir liudytojais apklausti jų draugai, kartu 2008 02 01 vakaroję K. V. tėvų bute. Nors kaltinamieji ir teigė, kad pirmą kartą grįžę iš parduotuvės apie jų užpuolimą viską papasakojo draugams, tačiau, kaip matyti iš K. A. , M. R. parodymų, jie negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykio aplinkybių, tik paminėjo, kad matė, kad A. K. antakis buvo prakirstas, o ant I. jokių sužalojimų nesimatė. Jie gi, teigė, kad I. ir A. konkrečių užpuolimo aplinkybių jiems nepasakojo. Vertinant tą aplinkybę, kad nei vienas iš K. V. bute buvusių asmenų I. N. ir A. K. konflikto su nukentėjusiaisiais nematė, todėl nurodytų asmenų parodymai neturi įrodomosios galios sprendžiant apie vykusį konfliktą bei jo aplinkybes ir kilimo priežastis. Tai, kad pastarieji nurodė, jog buvo prakirstas A. K. antakis tik patvirtina patį sužalojimo faktą, kurio, beje neneigia ir patys nukentėjusieji antrojo susitikimo metu, bet ne konflikto pradžią. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šie asmenys įvykio dieną buvo nepilnamečiai, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs, po to, buvo sulaikyti bute policijos pareigūnų. Jie gi, po įvykusių muštynių matė kaltinamiesiems padarytus sužalojimus, ką ir nurodė apklausti liudytojais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepripažįsta ir liudytojų V. G. ir L. G. parodymų, kaip atitinkančių faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti, jie byloje liudytojais buvo apklausti praėjus nuo įvykio daugiau nei pusantrų metų – 2009 08 24, 20 dienomis kaltinamojo I. N. prašymu (t.2, b.l.58). Ikiteisminio tyrimo metu V. G. teigė, kad praėjus 1-2 mėnesiams po įvykio, matyto per buto balkoną, kurio metu vyko muštynės tarp dviejų jaunuolių kompanijų, jo sūnus L. pasakė, kad ten dalyvavo jo klasiokas ir paprašė paliudyti ir tik praėjus dar metams jis buvo pakviestas liudyti (t.2,b.l.59-60). Teisme liudytojas V. G. teigė, kad praėjus kažkuriam laiko tarpui sūnus jo klausė ar jis gali paliudyti, nes vienas iš jų buvo sūnaus klasiokas. Sūnus jam pasakė, kad buvo sumuštas jo klasiokas, todėl ir teisme sako, kad, būtent, kaltinamieji buvo užpulti. Įvykio metu jaunuolių veidų nematė ir negalėtų jų atpažinti. Liudytoju apklaustas L. G. teisme paaiškino, kad jis pirmas I. papasakojo apie jo tėvo, dieną prieš, matytas muštynes. Tuomet jam I. pasakė, kad tai jie buvo užpulti prieš jų buto langus ir paprašė, kad jo tėvas paliudytų. Grįžęs namo, jis tą pačią dieną tėvo paklausė, ar šis sutiks liudyti. Jis sutiko, todėl A. K. davė tėvo telefono numerį. Praėjus gal metams po įvykio, jie buvo apklausti. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. G. priešingai teigė, kad kitą dieną po įvykio, jis išėjo į kiemą ir kieme vaikinams, iš kurių vienas vardu R., kitų duomenų nežino, papasakojo, kad tėvas matė muštynes. Tą pačią dieną, jam paskambino I. N. ir pasakė, kad jis pats jose dalyvavo, sakė, kad juos su A. K. užpuolė trys vaikinai, jiems pavyko pabėgti. I. N. klausė ar jo tėvas galės paliudyti. Jis tą pačią dieną tėvo paklausė ir jis sutiko liudyti. Apie tai jis pranešė I. N. (t.2, b.l.69-70). Taigi, esant nurodytoms tokios prieštaringoms aplinkybėms, nėra pagrindo jais tikėti ir vertinti kaip objektyvius ir patikimus įrodymus.

Tuo tarpu, teismas vertina kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes nukentėjusiųjų parodymus. Priešingai nei kaltinamieji, abu nukentėjusieji D. M. ir P. A. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius, vieni kitus papildančius parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad jis, eidamas su savo draugais D. M. ir M. V. , ir prasilenkdamas su nepažįstamais vaikinais, pečiu užkabino vieną iš jų, po ko jie pasikeitė replikomis ir išsiskyrė. Grįždami iš parduotuvės vėl sutiko tuos pačius vaikinus, kurie puolė jį, tuomet jis gynėsi, sudavė keletą smūgių kai pajuto šilumą šone, pilve, paskui dar kažkas papurškė dujų. Po to, jį M. V. parvedė į butą. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.22-23, 25-32). Jis gi, atpažino I. N. , kaip asmenį 2008 02 01 apie 23 val., jį užpuolusį, po kurio smūgių sudavimo pajuto skausmą kairiajame šone. Jį užpuolė dviese (t.1, b.l.33-35). Jis gi atpažino ir A. K. , kaip antrąj vaikiną, kuris jį užpuolė kartu su I. N. (t.1, b.l.36-38).

Teisme nukentėjusysis D. M. taip pat parodė, kad jiems einant į naktinę parduotuvę bei prasilenkiant su dviem nepažįstamais vaikinais, vieną jų P. A. užkabino alkūne, įvyko tik žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad P. pečiu kliudė vieną iš vaikinų (t.1, b.l.65). Po to, išeidamas paskutinis iš parduotuvės, paskui savo draugus P. A. ir M. V. , pamatė, kad du vaikinai puola P.. Jis pribėgo jo ginti, vieną iš jų atstūmė nuo P., pats sudavė smūgius ir pajuto smūgį į galvą, nukrito, trumpam neteko sąmonės. Atsigavęs bėgo, tačiau gavo antrą smūgį į galvą, pajuto dūrį į nugarą, prarado sąmonę, po ko atisibudo tik bute atvykus medicininei pagalbai (t.1, b.l.62-66, 71-76). Tiek nukentėjusiajam P. A. , tiek ir nukentėjusiajam D. M. Teismo medicinos Specialisto išvadomis (t.1, b.l.55, 87) nustatyti kūno sužalojimai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus.

Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kartu su pastaraisiais buvusio liudytojo M. V. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, atsižvelgdamas tik į tai, jog pastarasis yra nukentėjusiųjų draugas ir įvykio metu buvo kartu su jais. Liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Teisme jis parodė, kad pakeliui į parduotuvę, sutiko nepažįstamus vaikinus, su kuriais prasilenkiant, P. vieną iš jų užkliudė pečiu. Tada jie apsižodžiavę, nuėjo toliau. Jokių muštynių nebuvo. Jiems išėjus iš parduotuvės, P. užpuolė du vaikinai, kurie iš pradžių jį pargriovė, paskui jis su D. M. pastarąjį gynė. Po to vaikinai atšoko nuo P., o jis su D. M. , pradėjo bėgti, o užpuolę vaikinai juos vijosi. Prieš tai jis rado pagalį, kuriuo ir gynėsi nuo užpuolikų. Analogiškai įvykio aplinkybes jis aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l.145-146, 147-148, 149-154).

Šių asmenų parodymus patvirtina ir liudytojo E. B. parodymai, kur jis patvirtino matęs kaltinamųjų, kuriuos pažįsta kaip to paties mikrorajono gyventojus, ir kitų trijų jam nepažįstamų vaikinų kompanijos konfliktą vykusį prie naktinės parduotuvės. Jis matė kaip kaltinamieji, išėję iš parduotuvės, susistumdė su trim vaikinais, tačiau kas pradėjo konfliktą nematė. Vėliau, jis eidamas iš parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė, kad vėl vyksta muštynės tarp tų pačių vaikinų. Kaltinamieji mušė tuos tris vaikinus. Vienas kaltinamasis rankoje turėjo peilį, o kitas – lazdą. Matė kaip du užpultieji pradėjo bėgti, o kaltinamieji juos vijosi. Pribėgo prie kito namo ir kaltinamieji vėl juos mušė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2,b.l.2-3, 4-5, 6, 7-12), kuriuos jis patvirtino bylą nagrinėjant teisme. Iš dalies šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojos J. P. parodymai, kur ji parodė tai, kad nors paties konflikto ji nematė, tačiau kitą rytą jai apie jį papasakojo E. B. .

Įvertinant išdėstytą, darytina išvada, kad 2008 02 01 vakarą pirmą kartą susitikus kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems gatvėje, nukentėjusysis P. A. pečiu užkabino kaltinamąjį I. N. , po ko, įvykus tarpusavyje trumpam žodiniam konfliktui, jie išsiskirstė. Tuomet kaltinamieji grįžę į K. V. butą pasiėmė peilį ir beisbolo lazdą ir vėl išėjo į lauką, kur vėl sutikę nukentėjusiuosius bei liudytoją M. V. , juos užpuolė ir sumušė. Muštynių metu kaltinamiesiems nukentėjusieji bei liudytojas M. V. , būdami užpulti, taip pat sudavė smūgius rankomis bei pagaliu, ką patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, bet ir specialisto išvadomis nustatyti kūno sužalojimai tiek I. N. , tiek ir A. K. . Tokiais savo veiksmais kaltinamieji demonstavo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės tvarką, kas pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tik šiems padariniams atsiradus, veika kvalifikuojama pagal minėtą LR BK 284 str. 1 dalį. O, šiuo atveju, sutrikdant visuomenės tvarką buvo nukentėjusiesiems padaryti atitinkamai sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, todėl jų veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 d. 8 punktą. Įvertinant tai, kad byloje nustatyta, kad nuo kaltinamojo I. N. smūgių peiliu buvo sunkiai sutrikdyta P. A. sveikata, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 punktą. Nustatyta, kad, būtent nuo kaltinamojo A. K. smūgių į galvą beisbolo lazda nukentėjusiajam D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta pastarojo sveikata, todėl ir A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 punktą. Tuo tarpu kaltinamojo A. K. suduoti smūgiai nukentėjusiajam P. A. sukėlė fizinį skausmą, o kaltinamojo I. N. suduotas smūgis peiliu nukentėjusiajam D. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą , kas šiuo atveju apima LR BK 284 str. 1 dalį, todėl jų veiksmai ir kvalifikuotini šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 284 str. 1 dalį. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam I. N. nepagrįstai buvo inkriminuotas LR BK 138 str. 1 d. 8 punktas, kadangi byloje nustatyta, kad jis šio nusikaltimo D. M. atžvilgiu nepadarė. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pastarajam padarė kaltinamasis A. K. . Nors kaltinamieji veikė bendrai, tačiau byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad jie tarėsi, prieš išeidami į lauką, pasiimti peilį ir beisbolo lazdą, ar, bent jau žinojo, kad kiekvienas iš jų tokius daiktus pasiėmė ir ruošėsi juos panaudoti. Todėl ir jų veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal jų sukeltus padarinius. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji veikė dėl chuliganiškų paskatų, jie savo veiksmams panaudoję mažareikšmę dingstį, kad prieš tai I. N. pečiu užkabino P. A. , aiškiai negerbdami nukentėjusiųjų P. A. , D. M. , liudytojo M. V. , nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų, gatvėje užpuolė minėtus asmenis, padarė aukščiau aptartus jiems kūno sužalojimus ir tuo demonstruodami jiems nepagarbą, sutrikdė visuomenėje nusistovėjusią tvarką. Tokiu būdu teismas pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei nustatytus sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, teismas šalina iš I. N. ir A. K. pareikšto kaltinimo tokias aplinkybes, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas dėl visuomenės negerbimo, ir kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes tai patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Taip pat iš kaltinamiesiems pareikšo kaltinimo šalinama aplinkybė, kad viešosios tvarkos pažeidimas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas D. M. buvo padarytas, veikiant jiems bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas neturint jam įstatymo nustatyto amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.) bei į LR baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis I. N. anksčiau neteistas (t.2,b.l.141), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2,b.l.124-125), mokosi (t.2, b.l.149, t. 3, b.l.138), mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro įskaitoje bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (t.2,b.l.152, 154). Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai.

Kaltinamasis A. K. neteistas (t3,b.l.61), baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t.3,b.l.62-63), nusikaltimo padarymo metu mokėsi vidurinėje mokykloje, 12 klasėje, mokykloje charakterizuojamas teigiamai (t.3,b.l.67), vėliau mokėsi Didžiojoje Britanijoje, dirba, psichikos sveikatos centro įskaitoje bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (t.3,b.l.68, 70). Byloje taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai.

Vertinant kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą pagal LR BK 11 str. nuostatas, matyti, kad kaltinamasis I. N. įvykdė du nesunkius nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d.) bei vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 str. 2 d. 8 p.). Kaltinamasis A. K. įvykdė tris nesunkius nusikaltimus.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie savo noru atlygino žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jų abiejų atsakomybę sunkiannčia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors patys kaltinamieji teigia, nebuvę apsvaigę nuo alkoholio, tą vakarą išgėrę vos po dvi taureles degtinės, tačiau byloje nustatyta, kad iš karto po sulaikymo 2008 02 01 I. N. buvo nustatytas 1,06 prom. girtumas, o A. K. - 1,43 prom. girtumas (t.1, b.l.18-20).

Kaltinamasis I. N. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nesulaukęs nei 17 metų, o A. K. – jau sulaukęs pilnametystės (18 metų amžiaus). I. N. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 d. 8 p. bei A. K. – LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau, teismas vertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, jų jauną amžių, į tai, kad jie abu atsiprašė nukentėjusiųjų ir pastarieji jiems atleido, pretenzijų neturi, žalą pilnai atlygino, susitaikė (t.2, b.l.93,110; t.3, b.l.15-16), abu kaltinamieji yra socialiai aktyvūs (mokosi, dirba), duomenų apie jų naujai padarytus teisės pažeidimus byloje nėra, daro išvadą, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. K. atžvilgiu taikytinos ir LR BK 55 str. nuostatos, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. N. vertina ir LR BK 91 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, tai yra atsižvelgia ir į tai, kad jis turi geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, yra socialiai brandus pagal savo amžių (t.3,b.l.138), kaip minėta, teismui nėra pateikta duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus po nusikaltimų padarymo. Visos išdėstytos aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas atidėti kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, I. N. atžvilgiu taikant LR BK 92 str., o nustatant bausmės trukmę – ir LR BK 91 str. 3 d. (numatyta, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nuamtytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje), o A. K. – LR BK 75 str. nuostatas. Kaltinamiesiems skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 dalyje, teismas parenka vieną iš alternatyvių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 6238 litų sumai dėl nukentėjusiojo P. A. gydymo išlaidų (t.2, b.l.83-89, 94, t.3, b.l.136). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta 2010 02 09 Žalos privalomoojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp I. N. ir D. N. bei Valstybinės ligonių kasos prie SAM, kuria sutarta, jog gydymo išlaidos – 6238, 00 Lt - bus atlygintos PSDF biudžetui per 60 mėnesių, skaičiuojant nuo 2010 02 09 (t.3, b.l.139). Iš pateikto banko mokėjimo pavedimo (t.3, b.l.140) matyti, kad sumokėta įmoka – 103, 97 litų, apie kitus sutartinius mokėjimus duomenų teismui nepateikta. Todėl iš kaltinamojo I. N. priteistina 6134,03 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM P. A. gydymo išlaidoms atlyginti. Ši ieškinio dalis pilnai įrodyta byloje pateiktais rašytiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad P. A. nuo 2008 02 01 iki 2008 03 06 buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos bei centrinės reanimacijos skyriuose (t.2, b.l.78, 83,85).

Vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 94 str., daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi prie bylos - peilis, du po 0,5 l talpos odorologiniai stiklainiai su I. N. kvapo pavyzdžiais sunaikintini; P. A. pateikta rudos spalvos striukė grąžintina P. A. , D. M. pateikta juodos spalvos striukė grąžintina D. M. , kiti drabužiai – juodos spalvos striukė, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, mėlynos spalvos marškinėliai, grąžinti K. V. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (dėl nusikaltimo, įvykdyto P. A. atžvilgiu);

pripažinti kaltu jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo;

pripažinti kaltu jį padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (dėl nusikaltimo, įvykdyto D. M. atžvilgiu).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti I. N. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą I. N. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti jį per visą bausmės atlikimo laiką būt namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu; tęsti mokslą bei be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

I. N. išteisinti pagal LR BK 138 str. 1 d. 8 punktą, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR BK 66 str., I. N. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008 02 01 iki 2008 02 03 dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (dėl nusikaltimo, įvykdyto P. A. atžvilgiu);

pripažinti kaltu jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

pripažinti kaltu jį padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (dėl nusikaltimo, įvykdyto D. M. atžvilgiu).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 66 str., A. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008 02 01 iki 2008 02 02 dienos.

Kardomąją priemonę – 3 000 (trijų tūkstančių) litų užstatą, sumokėtą 2008 12 15 į Kauno apygardos prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikinti ir grąžinti užstato davėjui R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš I. N. 6134,03 (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis litus, 3 centus) P. A. gydymo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 94 str., daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus prie bylos - peilį, du po 0,5 l talpos odorologinius stiklainius su I. N. kvapo pavyzdžiais sunaikinti; P. A. pateiktą rudos spalvos striukę grąžinti P. A. , D. M. pateiktą juodos spalvos striukę grąžinti D. M. , kitus drabužius – juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mėlynos spalvos marškinėlius, grąžinti K. V. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė