Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-20 · Administracinė byla Nr. I-149-257/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-06-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
I-149-257/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02342-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Telšių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Vilmantas Poškus
Administracinė byla Nr. I-149-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02342-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. D., jos atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

dalyvaujant atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui Edmundui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymo Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. D. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo skundą tenkinti, panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymą Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.

Pareiškėja R. D. skunde (2–7 b. l., I tomas) nurodė, kad jai Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymu Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas institucija (šiuo atveju – atsakovas) pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad galimai yra padarytas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pažeidimas. Atsakovo įgalioti asmenys pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius kiekvieną dieną, taip pat ir įėjimo į pastatą sistemos duomenys buvo fiksuojami kiekvieną dieną. Nurodė, kad atsakovas jau 2014-07-17 žinojo ar turėjo žinoti apie tariamą tarnybinį nusižengimą, tai įrodo atsakovo 2014-07-17 raštas Nr. R4-228 ir 2014-07-17 raštas Nr. R-75. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas praleido Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, todėl dėl procesinių taisyklių nesilaikymo skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014-07-23 įsakymu Nr. P1-382 „Dėl įpareigojimo“ įpareigojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėją D. S., kuri kiekvieną mėnesį savo parašais suderina ir patvirtina, kad yra teisingai užpildyti žiniaraščiai, apskaitantys darbo laiką, atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau vedėja turėjo nusišalinti nuo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, nes buvo suinteresuotumas, jog tyrimo metu nebūtų analizuojami užpildyti žiniaraščiai, kuriuose pareiškėjos vėlavimų nepažymėta. Todėl pareiškėjai yra pagrindas manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas galėjo būti priimtas šališkai ir neobjektyviai. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, todėl šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą, ginčijamam administraciniam aktui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-80/2011). Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėjos D. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. AKP-6 „Dėl R. D., Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės, tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) konstatuota, kad „nusižengimo paaiškėjimo data bus šios išvados surašymo data“. Išvada surašyta 2014-08-19, tačiau visi duomenys dėl pareiškėjos tariamo vėlavimo ar neatsižymėjimo kortele yra atsakovui žinomi kiekvieną dieną. Pažymėjo, jog tariami pažeidimai turėtų būti vertinami atskirai, kaip savarankiški pažeidimai, tačiau atsakovas visą situaciją vertino kaip tęstinį ar trunkamąjį pažeidimą.

Pareiškėjos skunde teigiama, kad kai kuriais atvejais geranoriškai leidus tiesioginiams vadovams, t. y. Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjui E. Vaitkevičiui ir Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjai R. K., buvo vėluojama į darbą dėl apsilankymo pas gydytoją, o kai kuriais atvejais ir nešant dokumentus į teismą, tai įrodo ir pareiškėjos tiesioginės vadovės R. K. 2014-08-04 raštas Nr. R-77 „Dėl informacijos pateikimo“. Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 10 punkte numatyta, kad „Darbuotojas, negalintis atvykti į darbą nustatytu laiku (vėluoja), privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui“. Išvadoje nurodyta, kad tiesioginės vadovės paaiškinimas nebus vertinamas, nes jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, tačiau, pareiškėjos manymu, tai svarus įrodymas, kad kartais darbuotojai dėl tam tikrų priežasčių gali vėluoti į darbą. Atsakovas nėra nustatęs tvarkos, kaip turėtų būti įforminti tokie pranešimai, bet Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 10 punkte nurodyta. kad jei darbuotojas vėluoja, jis turi pranešti tiesioginiam vadovui (pranešimas gali būti ir žodžiu, nes nenurodyta pranešimo forma). Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2014-03-01 iki 2014-07-17 nėra nurodyto tariamo vėlavimo, tik 2014-07-17 neteisėtai sutrumpintas dirbtas laikas 20 minučių ir sumažintas darbo užmokestis 2,99 Lt. Atsakovas 2014-09-08 rašte Nr. B7-2916 nurodo, kad darbo užmokestis už 2014-07-17 darbo dieną sumažintas vadovaujantis 2014 m. liepos mėn. žiniaraščiu ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-17 raštu Nr. R4-228 „Dėl R. D. darbo laiko“, kuriame nurodoma, kad pareiškėja vėlavo į darbą apie 12 minučių. Pareiškėja dėl sutrumpinto darbo laiko 2014-07-17 ir dėl darbo užmokesčio sumažinimo nebuvo supažindinta, dokumentas dėl šių atsakovo veiksmų nebuvo pareiškėjai pateiktas. Visi žiniaraščiai yra pasirašyti atsakovo atsakingų asmenų, tuo atsakovas patvirtina, kad vėlavimų nebuvo ir yra dirbtas visas teisės aktais numatytas darbo laikas ir dar ilgesnis laikas, už kurį sumokėtas darbo užmokestis esant 5 dienų darbo savaitei.

Be to, skunde pareiškėja nurodo, kad Išvadoje minima tai, jog pareiškėjos veiksmai 2014-07-17 teikiant teisinę konsultaciją prieš darbo pradžią neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nesudaro pagrindo vėluoti į darbą. Išvadoje nurodoma, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. Al-1967 „Dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos nustatymo“ patvirtintos tvarkos 7, 8.1–8.3 punktuose nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pirminės teisinės pagalbos, kreipiasi žodžiu į Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiuosius specialistus, kuriems pavesta teikti pirminę teisinę pagalbą, pateikia asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, pasirašo pirminės teisinės pagalbos apskaitos lape. Įvykdyti minėto punkto reikalavimus įmanoma tik darbo vietoje, kompiuteryje prisijungus prie sistemos „Kontora“, nes reikalinga žinias apie pirminės teisinės pagalbos teikimą fiksuoti apskaitos lapuose. Apskaitos lapai pildomi ne tik sistemoje „Kontora“ bet ir „Pirminės teisinės pagalbos žurnale“, kuriame žymimos konsultacijos ir telefonu, nors to teisės aktai ir nenumato, tačiau pareiškėja mano, kad pagelbėti rajono gyventojui greitai ir efektyviai teikiant pirminę teisinę konsultaciją tokiu būdu, kurio nereglamentuota teisės aktai, reikia ir tai neprieštarauja valstybės tarnybos principams. Todėl pareiškėja 2014-07-17 apie 7.50 val. ir neatsisakė suteikti pirminę teisinę konsultaciją pareiškėjos 2014-07-31 paaiškinime minimai rajono gyventojai.

Taip pat Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šioms pasekmėms sąmoningai leido kilti. Išvadoje kaip tarnybinio nusižengimo pasekmės nurodyta 2014-08-12 laikraštyje „Telšių žinios“ Nr. 62 (1492) išspausdintas straipsnis, kuris sukėlė neigiamą poveikį bendram administracijos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, tarnybos prestižui bei geram vardui. Straipsnis išspausdintas jau prasidėjus tarnybinio nusižengimo tyrimui ir dar jam nepasibaigus, jame atsakovas išreiškia savo nuomonę dėl tariamo tarnybinio nusižengimo visiškai nenurodydamas, kokie trūkumai yra susiję su tariamo tarnybinio nusižengimo specifika (apskaitos, sistemos trūkumai nurodyti aukščiau), taip darydamas įtaką įgaliotam valstybės tarnautojui (tirti tariamą tarnybinį nusižengimą) priimti šališkus sprendimus vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei siūlant tarnybinę nuobaudą. Išvadoje teiginiai, kad buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram administracijos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, tarnybos prestižui bei geram vardui, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (įrodymai – koks realus, faktinis reputacijos sumenkėjimas, koks poveikis darbui – ar pasikeitė administracijos darbo rezultatų vertinimas). Nurodė, kad pareiškėja tikrai negalėjo numanyti, kad bus 2014-08-12 išspausdintas straipsnis, kuris yra įvardijamas kaip tariamo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pasekmė. Šis straipsnis nėra ir negali būti vertinamas kaip sukėlęs neigiamas pasekmes institucijai, tai – pačios institucijos išsakyta nuomonė.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Pareiškėja teismo posėdžio metu rėmėsi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ir skunde. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos rašte, kuris pateiktas teismui, nurodyta, jog darbo laikas turi būti apskaičiuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose turi būti apskaitomi vėlavimai, viršvalandžiai.

Pareiškėjos R. D. atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad yra praleisti terminai tarnybinei nuobaudai skirti. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas visas dirbtas darbo laikas, kaip ir privaloma valstybės tarnautojui: darbo dienomis – 8,25 val., o prieš laisvadienius – 7 val. Šiuo atveju jokių nurodymų, kad darbo laikas buvo trumpesnis, pranešimų ir informacijos, kad pareiškėja neatėjo į darbą laiku ar išėjo anksčiau, nėra. Įėjimo į savivaldybę kontrolės sistema nėra susieta su darbo laiko apskaitos sistema, žiniaraščiai pagal ją nėra pildomi, jie yra užpildomi konkrečiai pavestų pareigūnų pagal faktiškai darbuotojo dirbtą laiką. Nurodė, kad Išvadoje teigiama, kad pareiškėja nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (142–145 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nepateikia, tačiau aiškindamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003; 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2116/2013). Nagrinėjamu atveju išvada dėl tarnybinio nusižengimo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikta 2014 m. rugpjūčio 19 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2014 m. rugpjūčio 20 d., todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nepažeistas. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti vedėjos D. S. nešališkumu. Vedėjos D. S. funkcijų išvardijimas nereiškia jos suinteresuotumo vienokia ar kitokia tyrimo baigtimi. Aplinkybė, kad vedėja D. S. neįvertino pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų taip, kaip pastaroji norėtų, dar nereiškia, kad ji buvo suinteresuota ir šališka. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. rašte teigiama, kad vyr. specialistė R. D. 2014 m. liepos 17 d. apie 8:12 val. atvyko į darbą. Atsižvelgiant į šį raštą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje R. D. dirbtas laikas 2014 m. liepos 17 d. buvo sumažintas vėlavimo į darbą trukme – 0.20 val., t. y. 12 min., nurodant, kad tą dieną pareiškėja dirbo 8,05 val., bei atitinkamai sumažintas darbo užmokestis. Negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos 17 d., nes tą dieną pareiškėja dirbo 12 min. mažiau, tai ir užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Šalies argumentai

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas Edmundas Vaitkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad pirminė teisinė pagalba nėra teikiama gatvėje, sankryžoje ar parduotuvėje, o teikiama savivaldybės administracijoje darbo valandomis. Priešingu atveju būtų galima vėluoti nuolat į dabą ir bet kokiu atveju teisintis, kad buvo teikiama teisinė pagalba. Privalomas žymėjimasis elektroninėje sistemoje reglamentuotas savivaldybės Darbo tvarkos taisyklių 4 punkte. Tai drausminanti priemonė darbuotojams. Pažymėjo, kad sistema nėra susieta su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Jei žmogus, žinodamas, kad privalo žymėtis bei vėluoja į darbą, tai tikrai negerina savivaldybės reputacijos. Nurodė, kad apie darbo užmokesčio sumažinimą 2014 m. liepos 17 d. pareiškėja galėjo susipažinti atlyginimo lapelių teikimo dieną, t. y. rugpjūčio pirmą savaitę, iki 10 d., kuomet yra įteikiami lapeliai. Pažymėjo, kad nuobauda buvo skirta ne tik už vėlavimus, tačiau ir už nesižymėjimus elektroninėje įėjimo-išėjimo sistemoje. Darbuotoja, atsakinga už elektroninę sistemą, nurodė, kad galima paklaida 1,46 min., tačiau eliminavus šį skirtumą matosi, jog pareiškėja vis tiek vėlavo laiku ateiti į darbą. Mano, kad nuobauda paskirta tinkamai. Prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ (8 b. l., I tomas), kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda –papeikimas, panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti 2,99 Lt sumažintą darbo užmokesčio dalį už 2014 m. liepos mėn.

Skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas, remiantis Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėjos D. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. AKP-6 „Dėl R. D., Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės, tarnybinio nusižengimo“ (9–18 b. l., I tomas) (toliau ir – Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėja R. D., nevykdydama Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1835 „Dėl Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų pareigas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas praleido Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio nustatytą terminą tarnybinei nuobaudai skirti, todėl dėl procesinių taisyklių nesilaikymo skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas. Be to, pareiškėja nurodė, jog Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad nusižengimo paaiškėjimo diena bus šios išvados surašymo data.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – S. P., Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymo, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog nusižengimo paaiškėjimo diena bus šios išvados surašymo diena, kadangi tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo pateikta pareiškėją į pareigas priėmusiam asmeniui.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos lingvistinė ir loginė analizė suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tik jeigu išpildoma antroji imperatyvi sąlyga – nepraėjo šeši mėnesiai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos (2010 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1701/2010; šiuo aspektu taip pat žr. 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1559/2005).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal aukščiau aptartą Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą termino skirti tarnybinę nuobaudą skaičiavimui yra ypač reikšminga nustatyti tarnybinio nusižengimo padarymo dieną.

Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą; Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, LVAT 2005 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tęstinių darbo drausmės pažeidimų atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 13 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-503/2004 pažymėjo, jog sprendžiant, ar drausminė nuobauda darbuotojui už tęstinį darbo drausmės pažeidimą paskirta Darbo įstatymų kodekso numatyto šešių mėnesių termino ribose, nustatytina, ar darbdavio nurodomas darbuotojo padarytas nusižengimas buvo pašalintas ir kada tai buvo padaryta. Jeigu darbuotojas veiksmais ar neveikimu padaro tęstinį nusižengimą, tai DĮK 159 straipsnio 2 dalyje (DK 241 straipsnio 2 dalyje) numatyto termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimas prasideda nuo tokių veiksmų (neveikimo) nutraukimo arba pabaigimo savo noru (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

Kaip matyti iš Išvados (9–18 b. l., I tomas), kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 17 d. (išskyrus pareiškėjos atostogų ir ligos laikotarpius) tam tikromis dienomis vėluodavo į darbą ir neatsižymėdavo kortele (įeidama ar išeidama) elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje, sumontuotoje Telšių rajono savivaldybės administracijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tarnybinio nusižengimo rūšių, įvertinus skirtingų pažeidimų pasikartojantį pobūdį, minėtas pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje turėtų būti vertintini kaip du atskiri sudėtiniai tęstiniai tarnybiniai nusižengimai. Iš elektroninės įėjimo kontrolės sistemos ataskaitos (42 b. l., I tomas) matyti, kad pareiškėja nuo 2014 m. liepos 18 d. nebevėlavo į darbą ir atsižymėdavo kortele (įeidama ar išeidama) elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje, todėl laikytina, kad tarnybinio nusižengimo dėl vėlavimų į darbą padarymo diena ir kito tarnybinio nusižengimo dėl neatsižymėjimo kortele padarymo diena yra 2014 m. liepos 18 d., o Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pažeidimo padarymo diena yra kiekviena diena, nurodyta Išvadoje pateiktoje lentelėje (pvz.: 2014 m. kovo 3 d. R. D. vėlavo, 2014 m. kovo 4 d. – vėlavo ir neatliko pažymos elektroniniame durų skaitytuve, 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 6 d. – vėlavo, 2014 m. kovo 7 d. neatliko pažymos ir t. t. iki 2014 m. liepos 17 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 20 d. (8 b. l., I tomas), nepraėjus vienam mėnesiui nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (Išvada pareiškėją į pareigas priėmusiam asmeniui buvo pateikta 2014 m. rugpjūčio 19 d. (19 b. l., I tomas), ir nebuvo praėję šeši mėnesiai nuo nusižengimų padarymo dienos, t. y. buvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos S. P., Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau – įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau – už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. raštu (54 b. l., I tomas) pranešė, kad R. D. 2014 m. liepos 17 d. apie 8.12 val. atvyko į darbą, ir prašė iki 2014 m. liepos 18 d. pateikti informaciją apie minėtos darbuotojos darbo laiką, t. y. darbuotojos atžymų atlikimą (atvykimą/išvykimą iš darbo) Telšių rajono savivaldybės administracijos patalpų elektroniniuose skaitytuvuose, esančiuose prie pagrindinio įėjimo į minėtos įstaigos patalpas bei prie įėjimo/išėjimo į pastatą, adresu Respublikos g. 32, Telšiai (buvęs Telšių apskrities viršininko administracijos pastatas), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d iki 2014 m. liepos 17 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja R. K. 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. R-75 „Dėl informacijos pateikimo“ (51 b. l., I tomas) pateikė prašytą informaciją. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1378 „Dėl komisijos sudarymo“ (50 b. l., I tomas) sudaryta komisija R. D. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, tačiau 2014 m. liepos 23 d. Telšių rajono savivaldybės administracijoje gautas R. K. pranešimas dėl nusišalinimo nuo komisijos veiklos (49 b. l., I tomas). Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A1-1400 (47 b. l., I tomas) pripažintas netekusiu galios Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1378 „Dėl komisijos sudarymo“. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. P1-382 „Dėl įpareigojimo“ (48 b. l., I tomas) Telšių rajono savivaldybės administracijos Personalo ir ūkio poskyrio vedėja D. S. įpareigota ištirti R. D. galimą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija laikėsi Taisyklių 3, 4, 5 punkte nustatytų procedūrų. Taisyklių 5 punktas tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui leidžia, bet ne įpareigoja sudaryti komisiją nusižengimui tirti. Tik esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina.

Pareiškėja skunde nurodė, kad D. S. turėjo nusišalinti nuo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, nes buvo suinteresuota, kad tyrimo metu nebūtų analizuojami jos suderinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pareiškėjos vėlavimų nepažymėta. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti atliktas ir ginčijamas įsakymas priimtas šališkai bei neobjektyviai. Teismo vertinimu, tai yra pareiškėjos subjektyvi nuomonė ir D. S. neįvertinimas jos suderintų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nelaikytinas šališkumu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti D. S. šališkumą ir suinteresuotumą neanalizuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Liudytoja D. S. posėdžio metu nurodė, kad nematė pagrindo nusišalinti.

Taisyklių 7 punkte nurodoma, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.

Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (Taisyklių 8 p.).

Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 24 d. pranešime apie tyrimą Nr. P11-21 (45–46 b. l., I tomas) (toliau – ir Pranešimas) nurodoma, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – įtariama, kad nevykdė Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1835 „Dėl Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 7 punkto reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų, tuo galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų pareigas. Pranešime taip pat prašoma pateikti paaiškinimą, kodėl pareiškėja vėlavo ir neatsižymėjo kortele elektroniniame skaitytuve 2014 m. liepos 17 d. pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2014 m. liepos 14 d. raštą „Dėl R. D. darbo laiko“. Taip pat pagal pateiktą Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjos R. K. 2014 m. liepos 17 d. vidaus siunčiamą raštą Nr. R-75 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė pareiškėjos pasiaiškinti dėl visų darbo dienų, kurių neatsižymėjimas kortele neatitinka (arba jo nėra) Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900, 4 punkto nustatyto darbo laiko laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d., išskyrus kasmetinių atostogų laiką: nuo 2014 metų balandžio 7 d. iki gegužės 9 d., nuo gegužės 29 d. iki gegužės 30 d. ir nuo liepos 3 d. iki liepos 4 d. įskaitytinai ir nedarbingumo dėl ligos laiką nuo kovo 18 d. iki kovo 31 d. įskaitytinai. Pareiškėjai buvo pridėta Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2014 m. liepos 17 d. raštas „Dėl R. D. darbo laiko“ ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjos R. K. 2014 m. liepos 17 d. raštas Nr. R-75 „Dėl informacijos pateikimo“. Įvertinus Pranešimą matyti, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per Taisyklių nustatytą 5 darbo dienų terminą nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, su kuriuo pasirašytinai 2014 m. liepos 24 d. buvo supažindinta pareiškėja, kuriai taip pat buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Teismo vertinimu, Pranešimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėja galėtų aiškiai suvokti, kuo ji yra kaltinama. Pareiškėjai nebuvo apribota teisė į gynybą.

Taisyklių 13 punkte, be kita ko, numatyta, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

Išvadoje pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele elektroninėje įėjimo kontrolės sistemoje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 17 d. (išskyrus pareiškėjos atostogų ir ligos laikotarpius) tam tikromis dienomis įvertintas kaip vienas tarnybinis nusižengimas, tačiau, teismo vertinimu, Išvadoje turėjo būti tarnybinis nusižengimas dėl vėlavimų į darbą ir tarnybinis nusižengimas dėl neatsižymėjimo kortele vertinami atskirai, t. y. Išvadoje turėjo būti nustatyti tiek tarnybinio nusižengimo dėl vėlavimų į darbą, tiek tarnybinio nusižengimo dėl neatsižymėjimo kortele sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.

Pareiškėjos teigimu, skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose pareiškėjos vėlavimų nėra pažymėta. Iš Išvados (9–18 b. l., I tomas) turinio matyti, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas, kuris turi pareigą surinkti visus įrodymus, kurie ne tik patvirtina, bet ir paneigia tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, bei juos įvertinti išvadoje, rėmėsi elektroninės įėjimo kontrolės sistemos, sumontuotos Telšių rajono savivaldybės administracijoje, duomenimis, kurie, kaip patvirtinto liudytoja G. L. (Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, kuri atsakinga už elektroninės įėjimo kontrolės sistemos priežiūrą), yra patikimi, tačiau gali būti paklaida iki dviejų minučių.

Iš Išvados turinio taip pat matyti, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas neįvertino 2014 m. kovo–liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių (76–80 b. l., I tomas), kuriuose atžymėtas pareiškėjos darbo laikas taip, kaip būtų dirbta visą darbo dieną, išskyrus pareiškėjos atostogų, ligos laikotarpius ir 2014 m. liepos 17 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, 2 punkte numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai ir 3 punkte numatyta, kad pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus šio Aprašo 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus. Pažymėtina, kad liudytojas S. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašydavo po darbo laiko apskaitos žiniaraščiais kaip Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi pagal faktiškai dirbtą laiką. Liudytoja L. V., kuri atsakinga už žiniaraščių pildymą, nurodė, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius rašė darbo laiką taip kaip būtų dirbta visą darbo dieną, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kiek buvo dirbta, pagal tai mokamas darbo užmokestis. Be to, ir liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai skirti suskaičiuoti darbo užmokestį, darbo laiką.

Be to, iš Išvados turinio matyti, kad nebuvo vertinama 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R-77 (24 b. l., I tomas) pateikta informacija, jog pareiškėja kiekvienu suderintu atveju buvo išleidžiama iš darbo, o nuo 2014 m. sausio 1 d. prašymų yra buvę apie 10 kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-900 (60–69 b. l., I tomas), 10 punkte nurodyta, kad darbuotojas, negalintis atvykti į darbą nustatytu laiku (vėluoja), privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui. Teismas sutinka su pareiškėja, kad minėta tvarka nenustato pranešimo formos, pranešimas gali būti ir žodinis.

Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje, kuria remtasi priimant skundžiamą įsakymą, nepagrįstai nurodyta, jog nusižengimo paaiškėjimo diena bus šios išvados surašymo diena ir pažeidimo padarymo diena yra kiekviena diena, nurodyta lentelėje, pareiškėjos vėlavimas į darbą ir neatsižymėjimas kortele įvertintas kaip vienas tarnybinis nusižengimas, taip pat tyrimo metu nebuvo įvertinti visi įrodymai, paneigiantys pareiškėjos vėlavimų faktą, nebuvo atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas, laikytina, jog buvo padaryti esminiai pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai, todėl pareiškėjos skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymas Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo pareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn. Teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai sumažintas darbo užmokestis, kadangi 2014 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (80 b. l., I tomas) 2014 m. liepos 17 d. pažymėtas 8,05 val. faktiškai dirbtas laikas. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. rašto (54 b. l., I tomas) matyti, kad R. D. 2014 m. liepos 17 d. apie 8.12 val. atvyko į darbą, t. y. 12 min. vėliau nei nustatyta darbo laiko pradžia. Pareiškėja teigia, kad nebuvo informuota apie darbo užmokesčio sumažinimą ir dokumento dėl šių atsakovo veiksmų negavo, tačiau iš 2014 m. liepos 7 d. atsiskaitymo lapelio (82 b. l., I tomas), kurį pareiškėja pateikė su skundu, matyti darbo užmokesčio sumažinimas 2,99 Lt.

Pareiškėja teigia, kad 2014 m. liepos 17 d. vėlavo į darbą, nes eidama į darbą sutiko rajono gyventoją, kuriai prieš darbo pradžią suteikė pirminę teisinę konsultaciją. Teismo vertinimu, minėta aplinkybe negalima pateisinti vėlavimo į darbą, o byloje pateiktas patvirtinimas dėl teisinių konsultacijų teikimo (164 b. l., I tomas) vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad Pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. Al-1967 (30–31 b l., I tomas), 7, 8.1–8.3, 9 punktuose nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pirminės teisinės pagalbos, kreipiasi žodžiu į Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiuosius specialistus, kuriems pavesta teikti pirminę teisinę pagalbą, pateikia asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, pasirašo pirminės teisinės pagalbos apskaitos lape, žinios apie pirminės teisinės pagalbos teikimą fiksuojamos apskaitos lapuose. Įvertinus pirminės teisinės pagalbos teikimo Telšių rajono savivaldybėje tvarką, matyti, jog pareiškėja 2014 m. liepos 17 d. pirminę teisinę pagalbą teikė ne pagal nustatytas taisykles.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos antrasis reikalavimas („įpareigoti atsakovą grąžinti 2,99 Lt nepagrįstai sumažintą atlyginimą už 2014 m. liepos mėn.“) atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P1-409 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė