- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-63-531/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas
- Kaltinamasis
- A. N.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Ciesiūno, teisėjų Laimanto Misiūno ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi A. N. skundą dėl 2017 m. vasario 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jis atiduotas į ekspertinę įtaigą paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. N. atidavė stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, ir nustatė laikyti jį iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo jo patalpinimo į ekspertizės įstaigą dienos.
Šalies argumentai
Skundu A. N. nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir prašo ją pakeisti. Nurodo, kad teismas nustatė per ilgą ekspertizės, kuriai jis neprieštarauja, atlikimo terminą, todėl prašo jį sutrumpinti iki vieno mėnesio, nes mano kad ekspertizė gali būti atlikta per vieną mėnesį.
Teismo posėdyje gynėjas kaltinamojo prašymą palaikė, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą sprendžiama baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu prireikus skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 str. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų. Pagal BPK 208, 396 str. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydimosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. Nutartis dėl įtariamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą priimama visais atvejais, jei nesuimtam įtariamajam paskirta atlikti stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (nagrinėjamoje byloje A. N. yra nesuimtas).
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. N. kaltinamas tuo, jog 2016 m. kovo 19 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina V. N. metu tyčia sudavė jai metaliniu žarstekliu vieną smūgį į pakaušį ir taip padarė nukentėjusiajai V. N. odos įdrėskimą galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.;
Taip pat jis laikotarpiu nuo 2015 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2016 m. birželio mėnesio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), terorizavo motiną V. N., siekdamas sukelti jai stresą, nerimą, baimę, nuolat grasindamas, kad „nužudys, nupjaus galvą ir sukapos į gabaliukus“, „padegs namus“, šiais veiksmais sistemingai psichiškai gniuždydamas V. N., sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.
Kilus įtarimui dėl A. N. psichinės sveikatos būklės ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė atliekama tik specializuotoje teismo medicinos įstaigoje, teismas 2017-02-06 skundžiama nutartimi nutarė kaltinamajam paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui bei atiduoti A. N. į šią sveikatos priežiūros įstaigą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo atvykimo (pristatymo) į įstaigą dienos iki ekspertizės akto pateikimo teismui dienos.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai atidavė A. N. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, aukščiau minimos ekspertizės atlikimui ir nustatė būtent tokį terminą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gydosi psichiatrijos ligoninėje, ir šiuo atveju toks tyrimas yra reikalingas. Netaikant kaltinamajam šios procesinės prievartos priemonės, t.y. jo neatidavus į ekspertizės įstaigą, nebūtų realios galimybės atlikti teismo nutartimi paskirtą ekspertizę. Kita vertus, be tokio tyrimo, t. y. neištyrus asmens galimybės tinkamai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nebus atsakymo, ar toks žmogus gali būti laikomas pakaltinamu, ir ar gali už savo veiksmus atsakyti. Kartu pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui, todėl asmens, kurio psichinė būklė kelia pagrįstų abejonių bei kuris į ekspertizės įstaigą atiduotas ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo faktinio asmens patalpinimo, teisės yra ribojamos adekvačiai ir proporcingai. A. N. nurodyto termino nustatymas būtų nepakankamas ekspertizės atlikimui, tačiau nustatytas nutartimi yra maksimalus ir gali būti trumpesnis, priklausomai nuo ekspertizės atlikimo trukmės.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl atiduodant A. N. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nebuvo pažeisti. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Kaltinamojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. vasario 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.