Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja R. Maziliauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. J. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „E. P.“ krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, pritaikius BK 64¹straipsnio 1 dalį, 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešaisiais darbais; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su neatlikta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 6 mėnesių viešaisiais darbais ir 5 MGL dydžio (188,30 Eur) bauda; viešųjų darbų bausmę atlikęs 2015 m. lapkričio 25 d.;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 5 MGL (188,30 Eur) bauda; laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2017 m. birželio 13 d.;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 20 parų areštu; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, 20 parų areštu ir 182,48 eurų bauda; arešto bausmę atlikęs 2017 m. lapkričio 6 d.; bauda išieškota 2019 m. rugsėjo 26 d.;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2018 m. spalio 10 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro; teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei R. M., o būtent: 2021 m. gruodžio 22 d., apie 23.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini)., tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai R. M. į veido sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą smakro kairėje pusėje.

2. A. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. M. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus. Jų vaikai jau suaugę. Prieš 2021 m. gruodžio 22 d. įvykį su R. jie buvo susipykę dėl jos dažno alkoholio vartojimo. Kelias dienas prieš įvykį jis buvo apsistojęs pas savo sesę S. J.. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 23 val. jis atėjo prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno su R. M.. Kadangi R. jam neatidarė durų, jis tas duris stipriau pastūmė, jų neišlaužė, tačiau truputį jas pajudinęs, pateko į buto vidų. Įėjęs į butą, pamatė, kad R. M. gulėjo lovoje su vyru, kurio vardas A., daugiau jo duomenų nežino, jį žino tik iš matymo. Tuo metu R. M. pašoko iš lovos, o jis, nesusivaldęs dėl pamatyto vaizdo, sudavė jai vieną kartą ranka. Ar delnu, ar kumščiu tiksliai nepamena, bet pripažįsta, kad sudavė smūgį. Po suduoto smūgio jai į veidą, jis iš karto išėjo lauk iš namų. Įvykio tas vyras nematė, jis buvo užsiklojęs antklode ir nusisukęs į kitą pusę. Dar išeidamas pasakė: „užsikruškit“. Po įvykio ėjo nakvoti pas savo sesę, adresu (duomenys neskelbtini), kur ketina gyventi kol vyks tyrimas. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, duris sutvarkė. (b. l. 87–90, 95–97).

Motyvuojamoji dalis

3. Be A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

3.1. nukentėjusioji R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sutinka duoti parodymus sugyventinio A. J. atžvilgiu. Su A. J. ji gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus. Gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Turi tris bendrus vaikus, jie jau suaugę, nepilnamečių vaikų neturi. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 17.45 val. ji grįžo namo iš darbo ir išgirdo laiptinėje, kad kažkas trankė duris. Prieš tai, tą pačią dieną, ji su A. buvo susipykę, ji nenorėjo jo įleisti į namus, A. beldė į duris, tačiau ji jo neįleido ir jis nuėjo. Vėliau, galėjo būti apie 23 val., prie buto durų vėl atėjo A., kuris išlaužė buto duris, įėjo į vidų ir, nieko nesakęs, jai sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, pasiėmė jos telefoną ir išėjo iš namų. Po suduoto smūgio sąmonės ji netekusi nebuvo, niekur nenugriuvo, neatsitrenkė, kraujas nebėgo. Prieš panaudodamas smurtą, A. J. su ja nekonfliktavo, sumušė be jokios priežasties, gal dėl to, kad ji jo neįleido. Po to, ji pasiėmė kaimyno telefoną, jo duomenų nenori nurodyti, jis neįgalus žmogus, nenori kišti jo į šituos reikalus, ir iš jo telefono paskambino į pagalbos centrą. Kai atvyko pareigūnai, jie siūlė iškviesti medikus, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Po įvykio į medikus nesikreipė. Nori, kad A. J. atsakytų pagal įstatymus. Dėl sudaužytų durų pretenzijų neturi, mano, kad jis pats sutvarkys tas duris, nes minėtame bute gyvena abu. Prieš įvykį su A. J. jie kalbėjo telefonu, pykosi dėl jo dažno alkoholio vartojimo. Įvykio metu A. J. buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 32–35);

3.2. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas R. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje R. M. paaiškino, kad sugyventinis A. J. vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. M. nustatytas 2,20 prom. neblaivumas. A. J. pasišalinęs (b. l. 8–12);

3.3. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 22 d. 23.22 val. gautas R. M. pranešimas, jog ką tik sugyventinis trenkė į veidą, atėmė telefoną, šiuo metu yra pasišalinęs, GPM atsisakė, nepilnamečių namuose nėra, laukia bute (b. l. 13–16);

3.4. 2022 m. sausio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta vaizdo įrašų, darytų įvykio vietoje pareigūnų nešiojamomis kameromis, tvirtinamomis prie kūno, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, R. M. nurodo, jog sugyventinis A. J. išlaužė duris, paėmė jos telefoną, vieną kartą trenkė jai kumščiu į nosį (b. l. 20–22);

3.5. 2021 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 23–29);

3.6. 2021 m. gruodžio 23 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota R. M. kūno apžiūra, kurios metu ant jos kūno akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 45–53);

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog, 2021 m. gruodžio 28 d. atlikus R. M. medicininę apžiūrą, pateikta išvada, jog R. M. padaryta kraujosruva smakro kairėje pusėje. Rastas kūno sužalojimas, padarytas prieš 3-6 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai (b. l. 64).

4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo A. J. prisipažinimas, nukentėjusiosios R. M. parodymai ir specialisto išvada patvirtina, jog A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei R. M.. Kaltinamasis A. J. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo A. J. veiksmai prieš nukentėjusiąją, kuri kaltinamajam yra šeimos narys – sugyventinė, pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. J. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu).

6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, siūlomais skirti įpareigojimais (b. l. 137–140).

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

9. Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 111‑118), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 130–132), dirba UAB „E. P.“ (b. l. 104), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokurorės siūlymui, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu A. J. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Kaltinamajam A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98–100) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

11. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio (Paketas Nr. 1) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę A. J. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. J. panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio (Paketas Nr. 1) – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. J., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.