Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. J., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. J. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėjas G. Z. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo sutuoktinė I. Z. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, santuokos metu pareiškėjo G. Z. ir I. Z. vardu yra registruotas šeimos turtas – dviejų kambarių butas su 3,07 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. 2018 m. birželio 18 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“, UAB „Sūduvos vandenys“, daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Akacija“ pažymos patvirtina, kad pareiškėjas G. Z. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka mokesčius.

Byloje nėra duomenų, kad palikėja I. Z. buvo surašiusi testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po sutuoktinės I. Z. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėjas naudojasi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už bute sunaudotą šilumos energiją ir kitas butui teikiamas paslaugas, prižiūri žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus I. Z., jos palikimą, kuris atsirado po jos mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas su 3,07 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėjas G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad I. Z. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. 2018 m. birželio 18 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, UAB „Litesko“, UAB „Sūduvos vandenys“, daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Akacija“ pažymos.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.