Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-382-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
1A-108-382-2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01611-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Regina Bertašienė
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-382/2014

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01611-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.3.; 1.1.6.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Reginos Bertašienės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistojo gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį trisdešimt parų arešto bausme.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 6 d., apie 20 val., tikslus laikas nenustatytas, svečiuodamasis pas L. Č., jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 200 Lt vertės L. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog nenorėjo pagrobti nukentėjusiosios turto, mobilųjį telefoną paėmė galvodamas, kad jis yra niekinis. Apelianto teigimu, teismas nenustatė jo veikoje tyčios, nors BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis. Be to, pasak nuteistojo, byloje nėra duomenų, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pats faktas, kad jis vartojo alkoholį, nereiškia, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Mano, kad teismas turėjo į tai atsižvelgti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Pažymi, kad nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, žala nepadaryta, sutinka taikytis.

Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tam tikrais aspektais neigia savo kaltę dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veikoje tyčios, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – nukentėjusiosios L. Č. parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, minėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jis suvokė veikęs nusikalstamai, ir akivaizdu, jog tai darydamas siekė iš to pasipelnyti. Nuteistojo veiksmai, t. y. svetimo mobiliojo telefono pagrobimas, jo nunešimas į lombardą ir iš to pasipelnymas, aiškiai rodo jo tyčios kryptingumą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo poelgio apeliantas kritiškai nevertina, nesistengė nedelsiant atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti jai padarytą žalą. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija šią nustatytą sunkinančią aplinkybę, teigdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Iš jo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog V. K. prisipažino baudžiamąjį nusižengimą įvykdęs tik dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1. b. l. 48).

Be to, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog V. K. kaltinamas dar ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Šie duomenys rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Taigi, nesant nors vienai BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Regina BertašienėRemigijus Preikšaitis