Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2023-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-85-1165/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-19
Bylos Nr.
A6.-85-1165/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00270-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vita Padriezaitė (pirm.)
Pažeidėjas
D. B.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-85-1165/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00270-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba pareiškėja) atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2023 m. kovo 20 d. duomenimis sudarė 87 091,66 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. sausio 26 d. vykdydama atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo jis pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. B. savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažino ir paaiškino, kad situaciją vertina kaip didelį nesusipratimą. Bendrovė tęsia veiklą, nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar kitaip sustabdžiusi veiklą. Įmonė privalo vykdyti savo veiklą toliau, daryti išmokas, dengti skolas, planuoti kitas išmokas, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Dėl bendrovės sudarytų sutarčių pinigų srautai išsibalansavę, taip pat sutrikusios tiekimo grandinės bei Ukrainoje vykstantis karas turi įtakos bendrovės finansinei padėčiai. Bendrovės pajamos nėra reguliarios, todėl ir buvo siekiama susitarti su mokesčių inspekcija dėl paskolos sutarties sudarymo. Be to, įmonei svarbu užtikrinti laiku mokamą darbo užmokestį darbuotojams. Įmonės vadovas taip pat nurodė, kad įmonė veiklos sustabdyti negali kol nagrinėjamas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Todėl, kol buvo sprendžiamas įmonės prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, buvo vykdomi mokėjimai kitiems bendrovės kreditoriams. Mano, kad dėl šių įmonės veiksmų mokesčių inspekcija nenukentėjo, nes jeigu netenkinamas bendrovės prašymas suteikti mokestinę paskolos sutartį, yra mokamos netesybos. Neišnagrinėjus prašymo mokesčių inspekcija nurašė nuo atsiskaitomosios sąskaitos mokestinę nepriemoką, kas parodo, kad bendrovė turėjo piniginių lėšų. Įmonės vadovas mano, kad žalos ar pažeidimo nėra. Mokesčių administratorius vienašališkai priėmė sprendimą, neatsižvelgęs į įmonės išdėstytą poziciją, pateiktus dokumentus. Sudaryta 2022 m. kovo 31 d. mokestinės paskolos sutartis buvo dėl įsiskolinimo metų pabaigoje, greičiausiai įmonei nevadovavo. Bendrovei vadovauja nuo 2022 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena. Tai buvo gale metų susikaupę mokėjimai, mokestinės paskolos prašymai buvo atmesti, buvo pakeista specialistė ir pabendravus su mokesčių inspekcija telefonu galiausiai prašymas buvo patenkintas. Mokestinė paskola yra išmokama. Paskutinis prašymas dėl mokestinės paskolos išdėstymo buvo atmestas. Kol buvo nagrinėjamas prašymas, bendrovė vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams. Mokesčių inspekcijos pareiškime nurodyta suma PVM ir delspinigiai jau sumokėti, tai patvirtina VĮ Registrų centro pažyma. Įstatyme suformuluota nuostata dėl kreditorių eilės tenkinimo tuo metu nebuvo žinoma. Bendrovės vadovas paaiškino, kad įmonė turėjo bankinėje sąskaitoje piniginių lėšų mokestinei nepriemokai padengti. Tačiau piniginių lėšų panaudojimas buvo planuojamas, todėl ir buvo prašoma mokesčių inspekcijos sudaryti paskolos sutartį. Mokesčių inspekcija piniginių lėšų judėjimą tarp sąskaitų buvo įvertinusi kaip pajamas. Dėl to atsirado neatitikimai. Visi mokesčiai eigoje buvo mokami. Tik buvo laukiama dėl mokestinės paskolos patvirtinimo / nepatvirtinimo. Mėnesio eigoje piniginių lėšų buvo, tačiau mokesčių inspekcija neleidžia įmonei planuoti piniginių lėšų. Valstybei žala negalėjo būti sukelta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu bendrovė yra atsiskaičiusi su biudžetu. Naujų įsiskolinimų nėra, tačiau civiliniame kodekse numatyta kreditorių eilė buvo pažeista. Skola mokesčių inspekcijai egzistavo. Ji buvo susidariusi už spalio ir gruodžio mėnesius. Pateikti prašymai dėl mokestinių paskolų nesustabdo prievolės sumokėti mokestinę nepriemoką biudžetui. Mokesčių inspekcijos atstovė neturi informacijos dėl mokesčių mokėtojo pateiktų skundų, kai buvo atmesti prašymai išdėstyti / atidėti mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2023 m. kovo 22 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2023 m. kovo 20 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 87 091,66 Eur, kurią sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir delspinigiai. Be to, pareiškime nurodoma, kad 2022 m. kovo 31 d. bendrovei buvo suteikta mokestinė pagalba, sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią išdėstyta 393 515,81 Eur mokestinė nepriemoka iki 2024 m. vasario 25 d. Be to, Bendrovė turi ir kitų įsiskolinimų, tarp jų – 205 312,63 Eur įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį. VMI buvo išnagrinėtas 2023 m. sausio 26 d. Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir 2023 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Išanalizavus Bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. sausio 26 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Per šį laikotarpį bendrovė turėjo 1 380 404,42 Eur pajamų ir 1 672 972,06 Eur išlaidų. Pvz. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais juridiniais asmenimis, nors turėjo apie 71 tūkst. Eur mokestinę nepriemoką. Bendrovė 2022 m. gruodžio 2 d. gavo 120 000 Eur pajamų, taigi turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė.

Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – Bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškime nurodomu laikotarpiu Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju D. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti PVM, šio mokesčio nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Šiuo atveju, kaip matyti iš kartu su pareiškimu VMI pateiktų dokumentų, įsiskolinimas už PVM mokestį susidarė 2022 m. lapkričio–gruodžio mėn. laikotarpiais, jų įvykdymo terminai VMI pareiškimo pateikimo dienai yra pasibaigę, tačiau Bendrovė įsiskolinimų mokesčių administratoriui 2022 m. kovo 20 d. (tikrinimo dieną prieš kreipiantis su pareiškimu į teismą) nebuvo padengusi.

Turėdama įsiskolinimus mokesčių administratoriui, dėl mokestinės paskolos sudarymo Bendrovė kreipėsi tik 2023 m. sausio 26 d. Kaip matyti iš VMI pateiktų Bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašų, bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ne po prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką pateikimo, o dar iki tol, nepaisant to, kad 2022 m. gruodžio 2 d. gavo 120 000 Eur pajamų, taigi vien iš šios sumos turėjo galimybę padengti visą mokestinį įsiskolinimą. Bendrovės vadovas, kaip už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), turimų įsipareigojimų biudžetui nevykdė, o vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Iki 2023 m. sausio 26 d., kreipiantis į mokesčių administratorių su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinant nuo 2022 m. lapkričio 27 d., bendrovė gavo 1 380 404,42 Eur pajamų ir tik nedidelė dalis pajamų buvo panaudota atsiskaitymui su biudžetu ir nepadengė turimo pareiškime nurodyto įsiskolinimo sumos.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

D. B. paaiškinimuose tvirtino, kad norėdamas išsaugoti verslą, siekė tolygiai paskirstyti mokėjimus, atsiskaitydamas su kontrahentais. Taigi iš to akivaizdu, kad jis, žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. Tuo tarpu ankstesnės mokestinės paskolos sudarymas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. sausio 26 d. (iki prašymo dėl naujos mokestinės paskolos sudarymo pateikimo dienos) bendrovė netinkamai vykdė naujai atsiradusias mokestines prievoles.

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia asmens subjektyviąją ir objektyviąją nusižengimo sudėties pusę. Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas bendrovės naudai, privalėjo derinti įmonės interesus su visais bendrovės kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, t. y. atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą. Įstatymų leidėjo nuostata bendrovei suponuoja veiklos pobūdį planuoti taip, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai, nebūtų elgiamasi savarankiškai ar savo nuožiūra vykdant mokėjimus kreditoriams. Įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjus asmens pateiktus dokumentus, bendrovės vadovo pateikti argumentai, jog įmonė teikė prioritetą pinigų srautų planavimui, o ne laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, vertintini kritiškai. Tokia situacija negali būti vertinama taip, jog bendrovės valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) pats sprendžia kasdieninėje įmonės veikloje, su kuriais kreditoriais atsiskaityti pirmiausia, o su kuriais paskiau. Priešingu atveju, esant sudėtingai padėčiai, įstatyminė nuostata prarastų prasmę. Bendrovės vadovas nurodė tai, jog pinigų srautai buvo išsibalansavę, buvo būtina mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau tuo pačiu piniginių lėšų bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo pakankamai atsiskaityti ir su biudžetu (vėlesnis mokestinės nepriemokos nurašymas tai patvirtina). Teismo vertinimu, nors verslo praktikoje įprasta planuoti ir optimizuoti pinigines lėšas veikloje, tačiau bendrovės savarankiškai vykdoma vadybos ir kaštų politika neturi ir negali prieštarauti CK nuostatai, kitu atveju valstybės biudžeto pajamų surinkimas priklausytų nuo privataus kapitalo savarankiško planavimo mokestines prievoles vykdyti pasirinktinai priimtinu metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka D. B. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. D. B. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad D. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo teistas, taip pat jis nebaustas administracine tvarka už analogiško ar savo esme panašaus administracinio nusižengimo padarymą. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jau aptartus argumentus, tai, kad D. B., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, iš dalies mokestines prievoles vykdo, pareiškime nurodyta mokestinė nepriemoka šiuo metu yra sumokėta, itin neigiamų padarinių jo veiksmais nekilo, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant D. B. mažesnę už minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė