Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), lietuvis, profesinio išsivalinimo, nevedęs, nedirba, teistas:

1. 2019 m. liepos 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, vykdymas atidėtas 1 metams, skirti įpareigojimai;

2. 2023 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2024 m. kovo 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą. Bausmę atlikęs, 2024 m. liepos 2 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad tarp jo ir kaimyno M. J. vyksta dažni konfliktai dėl įvairių priežasčių. Pernai jį M. J. buvo sumušęs. Jis stengiasi išvengti konfliktų. Nukentėjusysis ir jo žmona prašinėja nupirkti alaus ar cigarečių ir pan. M. J. su savo žmona turi labai didelį šunį - vilkšunį. Jis vis prašo pririšti šunį, nes jo mama yra senyvo amžiaus, labai sunkiai vaikšto ir bijo šuns, dėl to neišeina į kiemą ir jam vis skundžiasi. Įtarime nurodytu metu, jam būnant neblaiviam, mama pasiskundė dėl M. J. šuns, kad ji negali išeiti į kiemą prie gatvės, nes laksto M. J. didelis šuo, jie jo neprisiriša ir pan. Jis tuo metu stovėjo kieme ir pamatė, kad prie jo namų ateina M. J.. Jis priėjo prie jo ir bandė sakyti, kad susitvarkytų šunį, bet šis tik juokėsi ir į tai nekreipė dėmesio. Tada jis supyko, pagriebė nuo žemės medinį pagalį, kuris mėtėsi prie tvoros, ir su pagaliu sudavė smūgį į galvą, į ausį. Kiek tiksliai kartų sudavė ir į kokias konkrečiai vietas, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. M. J. pradėjo šaukti, užsiėmė už ausies. Iš jo namų atėjo jo brolis ir mama, kurie jį ir nukentėjusįjį išskyrė ir jį nusivedė į namus. Netrukus atvažiavo policija, klausinėjo apie įvykį ir surašė dokumentus. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, bet nukentėjusysis ir jį ne kartą yra sumušęs. Žada atsiprašyti nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), parodė, kad laikinai gyveno pas draugą S. R., vartojo alkoholį. Vakare, tikslios valandos negali pasakyti, jam paskambino sutuoktinė M. K.-J., kuri pasakė, kad kaimynas I. A. mėto į jo šunį akmenis. Tada jis nuėjo iki kito draugo V., nuo kurio namų girdėti jo šuns lojimas. Jis girdėjo, kad šuo ne tik loja, bet ir cypia. Tada jis su V. ėjo link namų. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko pažįstamą I. A.. Jį sutiko netoli namų, jam priekaištavo dėl šuns lojimo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo stumdytis. Jis I. A. jokių smūgių nesudavė. Abu buvo neblaivūs. V. į jų konfliktą nesikišo, jis buvo toliau nuo jų. Konflikto metu I. A. nuėjo į savo namų kiemą ir atsinešė medinį pagalį. Koks tas pagalys apibūdinti negali, nes buvo tamsu, jis buvo neblaivus, viskas įvyko greitai. Su tuo pagaliu I. A. jam sudavė vieną kartą į galvos sritį-kairiąją ausį ir ne mažiau nei dešimt kartų su tuo pačiu pagaliu sudavė į kaklo, nugaros sritį bei kitas kūno vietas. Nežino, ar V. matė, kaip jį mušė, nes jis buvo toliau ir nesikišo. Tuo metu į gatvę atėjo M. K.-J. bei I. A. brolis V. A. ir jo motina R. A., kurie nusivedė I. A. namo. Jam skaudėjo kūną ir iš kairės ausies bėgo kraujas. Mano, kad sutuoktinė iškvietė GMP, kurie jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Turi pretenzijų I. A., nes jis jį mušdamas sukėlė ilgalaikį fizinį skausmą, sužalojo jam ausį, skausmą jaučia ir dabar, skauda galvą, nugarą, kairės kojos kelį bei kairę ranką, ant kūno likę kraujosruvos.

Liudytoja M. K.-J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su savo vyru M. J. nuėjo į svečius pas S. R., visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant atėjo ir I. A., jis buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis prie M. J., kilo žodinis konfliktas. Kiek pabuvęs I. A. išėjo. Išeidinėdamas jis iškeikė M. J.. M. J. supyko ir išėjo paskui jį. Ji irgi išėjo, lauke jau buvo tamsu. Ji nuo M. J. atsiliko, prieidama pastebėjo, kad nukentėjusįjį I. A. daužė kažkokiu mediniu pagaliu. Priėjusi prie jų, pradėjo šaukti, pasakė, kad kviečia policiją, tada I. A. atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Muštynės vyko prie I. A. namų, nes kai ji šaukė, kad kvies policiją, tai atėjo I. A. motina ir brolis, kurie jį išsivedė į namus. Ji pastebėjo, kad yra sužalota M. J. ausis, tai ji tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Nematė, kiek smūgių tiksliai buvo suduota.

Liudytoja R. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaimynai M. ir M. J. dažnai geria, dažnai konfliktuoja su sūnumi I. A.. Įvykio dieną, buvo vėlus vakaras, tamsus paros metas, kambaryje išgirdo tvoros vartelių trenksmą. Pažiūrėjusi per langą, kadangi gatvė buvo apšviesta, pastebėjo, kad ant gatvės mušasi jos sūnus ir kaimynas M. J.. Nematė, kuris pirmas pradėjo muštynes, ar kuris kuriam sudavė smūgius, matė, kad I. A. ir M. J. raičiojosi ant žemės. Ji sušuko kambaryje buvusiam kitam sūnui, kad šis eitų prie gatvės išskirti. Kai ji paskui sūnų nuėjo prie gatvės, jau jos sūnus V. buvo išskyręs M. ir I., jie abu stovėjo. Ji su I. A. nuo gatvės ėjo į kiemą, o M. su M. dar kažką rėkė, koliojo necenzūriniais žodžiais. Nematė, ar I. A. laikė kokį daiktą rankose, sužalojimų pas I. ar M. ji taip pat nematė, nes buvo tamsu.

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną jis buvo namuose su mama R. A.. Buvo tamsus paros metas, vėlus vakaras, bet ne naktis, mama suriko, kad jis eitų ant gatvės, nes ji per kambario langą matė, kad mušasi I. su M.. Jis apsirengė ir išbėgo į gatvę, pamatė, kad susikibę M. su I.. Kai jis atėjo, M. J. sėdėjo ant I. A., o I. A. gulėjo ant žemės. Jis juos išskyrė, M. J. ir jo žmona abu rėkė, koliojo necenzūriniais žodžiais. Jis nematė suduodant smūgius vienas kitam, jam matant nei vienas smūgių nesudavė. Jis nematė pas I. A. rankose jokio pagalio, taip pat nepastebėjo, ar M. J. buvo sužalotas, ar jo ausis kraujavo. Nors gatvė buvo apšviesta, bet buvo jau tamsus paros metas.

(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Ingridos Sadeckienės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad su lazda sumuštas M. J.. Atvykus nurodytu adresu, buvo bendrauta su akivaizdžiai neblaivia M. K.-J., kuri tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių negalėjo, tik teigė, kad jos vyrą sumušė A.. Paklausus, kur šiuo metu yra jos vyras, nurodė, kad išsivežė medikai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten rastas akivaizdžiai neblaivus M. J.. Jis teigė, kad jį gatvėje užpuolė I. A.. M. J. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. M. J. paaiškino, kad ėjo su draugu V. (duomenys neskelbtini) gatve ir išgirdo, kad I. A. jam pradėjo priekaištauti dėl šuns lojimo. Priėjus arčiau prie I. namų, tarp jų su I. kilo žodinis konfliktas. Ant kelio važiuojamosios dalies, priešais I. A. namus, jie apsistumdė, I. nuėjo į kiemą ir atsinešė medžio šaką (tiksliai neatsimena ar tai tikrai buvo medžio šaka) ir su ja sudavė jam vieną kartą į galvos sritį - kairiąją ausį ir ne mažiau dešimt kartų į kaklo ir nugaros sritį. Po suduotų smūgių I. A. nuėjo atgal į savo kiemą. Jų su I. konfliktą išgirdo jo žmona M., kuri atėjusi į įvykio vietą ir pamačiusi vyro kraujuojančią ausį, skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė medikus. Po medikų apžiūros M. J. nustatyta kirstinė ausies žaizda, kuri buvo susiūta. M. J., būdamas ligoninės priėmimo skyriuje, teigė, kad pretenzijų Ignui neturi, vėliau persigalvojo ir aiškino, kad rašys pareiškimą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. konstatuota muštinės žaizdos kairės ausies srityje, poodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai kairio žando srityje, dešinio kelio srityje, padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tarp jo ir M. J. vyksta dažni konfliktai dėl įvairių priežasčių. Tikslios dienos ir laiko neprisimena, bet galėjo būti laikas, nurodytas įtarime, jam neblaiviam mama pasiskundė dėl M. J. šuns, kad ji negali išeiti į kiemą prie gatvės, nes laksto M. J. didelis šuo. Jis tuo metu stovėjo kieme ir pamatė, kad prie jo namų ateina M. J.. Jis priėjo prie jo ir bandė sakyti, kad susitvarkytų šunį, bet šis tik juokėsi ir į tai nekreipė dėmesio. Tada jis supyko, pagriebė nuo žemės medinį pagalį, kuris mėtėsi prie tvoros, ir su pagaliu sudavė smūgį į galvą, į ausį. Kiek tiksliai kartų sudavė ir į kokias konkrečiai vietas, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. M. pradėjo šaukti, užsiėmęs už ausies. I. A. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo M. J., liudytojų M. K.-J., R. A., V. A. parodymai apie vykusį konfliktą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad M. J. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad I. A. padarė M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi I. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam M. J. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą.

I. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. A. anksčiau teistas du kartus, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šiame baudžiamajame įsakyme analizuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą. Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis šešis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirba. Viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. A. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta I. A. paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, ankstesniais nuosprendžiai skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Pažymėtina, kad kaltinamajam anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu, kadangi asmuo nesugebėjo laikyti jam paskirtų įpareigojimų. Naują nusikalstamą veiką I. A. padarė praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems mėnesiams, po to, kai (duomenys neskelbtini) jis buvo paleistas atlikęs arešto bausmę. Kaltinamasis smurtavo prieš kitą asmenį, suduodamas daugybinius smūgius, tame tarpe ir į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad ne pirmą kartą teisiamam I. A. prokurorės prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui. Kita vertus, įvertinus tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis savo kaltę pripažino, žada atsiprašyti nukentėjusiojo, kas parodo, jog savo elgesį vertina neigiamai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima sankcijoje numatytam vidurkiui arešto bausmė.

I. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

I. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra. Kauno teritorinė ligonių kasa pareikšto civilinio ieškinio atsisakė kaltinamajam atlyginus žalą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. A. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

I. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) I. A. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 831553542) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.