Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-398/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
1S-202-398/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Laima Garnelienė, Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
J. I. V.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-202-398/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant Ramūnui Šileikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. I. V. (J. I. V.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.

Teisėjų kolegija, susipažinęs su pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. V. (J. I. V.) kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. gegužės mėn. laikotarpyje nuo 18 d. iki 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė 5 smūgius plaktuku kartu gyvenančiai savo artimajai giminaitei – savo seseriai L. P. į galvos ir veido sritis, bei sudavė 20 smūgių tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu pastarajai į pilvo, rankų ir kojų sritis, padarydamas nukentėjusiajai nubrozdinamus, kraujosruvas ir muštines žaizdas galvoje ir veide, kairiojo smilkinkaulio įspraustinį skeveldrinį lūžį, nesitęsiantį į pamatą, su galvos smegenų kietojo dangalo ir galvos smegenų audinio suardymais kairėje smilkininėje, kaktinėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvą po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaktinėje, momeninėje ir kaktinėje, pakaušinėje skiltyse, galvos smegenų dešinėje kaktinėje – smilkininėje skiltyse ir aplink smegenų kamieną, daugybines poodines kraujosruvas pilve, rankose ir kojose, po ko L. P. nuo galvos sumušimo mirė. J. I. V. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

J. I. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2014 m. birželio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi J. I. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, kuri paskutinį kartą pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 4 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam J. I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių, padarė išvadą, jog kaltinamasis J. I. V., siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Kaltinamsis J. I. V. skunde prašo kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad yra suimtas jau apie 18 mėnesių, nusikaltimo, kuriuo jis yra kaltinamas, nedarė, iš Lietuvos Respublikos bėgti nesiruošia, pažymi, kad, neatsižvelgta į jo amžių, sveikatos būklę, kuri nėra gera.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo J. I. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. I. V. skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo (kaltinamojo) kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų J. P. ir kitų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. I. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju J. I. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaltinamasis anksčiau yra teistas (teistumas išnykęs) ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Iki suėmimo J. I. V. nedirbo, yra išsituokęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam J. I. V. suėmimo terminą byloje yra. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog kaltinamojo J. I. V. sveikatos būklė nėra gera, nepaneigia nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad jo atžvilgiu suėmimas taikomas jau apie 18 mėnesių, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už J. I. V. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. I. V., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. I. V. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo J. I. V. (J. I. V.) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Laima GarnelienėLinas Žukauskas