- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-348-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57744-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Š. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
4. Nuteistasis M. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Visų pirma, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Į įkalinimo įstaigą atvykus gana jauname amžiuje jam prireikė laiko suprasti ir įvertinti nuteistųjų bendruomenėje vyraujančias neformalias taisykles, priimti ar atmesti tam tikrus elgesio modelius. Vertindamas tai, jis suvokia, kad bausmės atlikimo pradžioje, o būtent per pirmuosius du metus, jo elgesyje pasitaikė netinkamo elgesio apraiškų (nustatytos tvarkos pažeidimų). Tačiau nuo 2017 m. vidurio jis nepažeidinėjo nustatyto režimo reikalavimų, aktyviai dalyvavo organizuojamose užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, o svarbiausia - sprendžia priklausomybių sukeliamas problemas, kas neabejotinai pakeitė ir toliau keičia ne tik jo elgesį, bet ir mąstymą pozityvia linkme. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju yra svarbesnis ne pats nuobaudų turėjimas praeityje, o tai, kokias išvadas jis iš to padarė ir kaip sugebėjo pakeisti savo elgesį - bausmės atlikimo metu jis buvo 4 kartus skatintas, baigė Priklausomų asmenų reabilitacijos programą Marijampolės pataisos namų reabilitacijos centre, toliau sprendžia priklausomybių problemas dalyvaudamas AA grupės veikloje. Įgijus administracijos pasitikėjimą bei atitikus keliamus reikalavimus, jam suteikta teisė be sargybos ar be palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Pakitusios jo laikymo sąlygos ir elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad jis, ir nebūdamas griežtai struktūruotoje aplinkoje, sugeba tinkamai modeliuoti savo elgesį, savo sprendimų priėmime nėra įtakojamas neigiamai charakterizuojamų nuteistųjų ar kitų asmenų, nesilaiko ir netoleruoja kriminalinės subkultūros tradicijų, kas reiškia, kad ne tik ir ne tiek jo elgesį lemia aplinkos struktūros lygis, kiek jame įvykę ir toliau tebevykstantys mąstymo ir elgesio pokyčiai. Nuteistojo įsitikinimu, tai akivaizdžiai parodo ne tik jo asmenybės brandą, bet ir pakitusią vertybinių orientacijų skalę, pakitusį ir toliau koreguojamą mąstymą ir elgesį, o tai reiškia, kad jis įrodė sau ir aplinkiniams, kad geba laikytis tam tikrų įpareigojimų ir draudimų.
4.2. Be to, anot M. Š., akivaizdžią jo pažangą patvirtina ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi jo skaitinė reikšmė nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. sausio 15 d. sumažėjo 17 taškų – nuo 69 iki 52 balų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad M. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad M. Š. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip matyti iš ankstesniame šios nutarties punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas bei vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent šio materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą bei pobūdį, konstatavo apylinkės teismas.
7. Išvadą, jog M. Š. dar nedaro pakankamai akivaizdžios ir įtikinamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą lėmė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad M. Š. esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, ypač pavartojus alkoholio, įmanomas savitvardos praradimas, netinkamų problemų sprendimo būdų pasirinkimas, tai, kad jis turi užsibrėžęs tik trumpalaikius tikslus, o apie ilgalaikius tikslus kalba nekonkrečiai, nors geba suprasti kitų požiūrį ir jausmus, labiau remiasi tiesioginiu patyrimu.
8. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Neabejotina, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan., todėl privalu įvertinti pažeidimų padarymo laiką ir nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą M. Š. elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu nevertinti kaip visiškai nepriekaištingo ir dėl to griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. M. Š. net aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairaus pobūdžio pažeidimus (pažeidė dienotvarkę, sudaužė lempą, negrąžino paklodės, nevykdė nurodymų, turėjo uždraustus daiktus), ir nebuvo vieninteliu motyvu, lėmusiu apylinkės teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą.
9. Tokį žemesnės instancijos teismo sprendimą, kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, lėmė ir pagal „OAS‘ys“ metodiką atliekamas nuteistojo pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertinimas, kuris, apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, yra vienas geriausiai nuteistojo pažangą atspindinčių rodiklių. Nors M. Š. yra teisus, savo skunde teigdamas, jog nuo pirminio šios rizikos vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius mažėjo – pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 21 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 69 balais, o atlikus vertinimą 2020 m. sausio 15 d. – 52 balais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad rizika nusikalsti išliko vidutinė (41-99 balai), be to, ją vis dar sudaro ne tik statiniai, t. y. nekintantys, bet ir dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos kryptingu teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti, balai.
10. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Jie nustatyti vertinant ne tik M. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.
11. Kriminogeninis veiksnys - išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti - M. Š. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis iki bausmės atlikimo pradžios nebuvo dirbęs (nuteistąjį išlaikė motina ir patėvis) bei neturi numatęs konkrečios darbo vietos jo lygtinio paleidimo atveju. Neabejotina, jog, išėjęs į laisvę, kurioje neturi darbo vietos ir iki bausmės atlikimo pradžios neturėjo jokios darbinės patirties, M. Š. susidurs su finansiniais sunkumais, kuriuos tik padidins jo jau šiuo metu turimi įsiskolinimai – kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose M. Š. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota net 36 035,37 eurai, atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 334,17 eurų. Manytina, jog nuteistojo galimybę įsidarbinti apsunkintų ne tik darbo stažo laisvėje neturėjimas bei šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusi situacija (dėl šalyje paskelbto karantino didėja nedarbas, mažėja laisvų darbo vietų skaičius), bet ir jo asmeninės savybės – pats nuteistasis pripažįsta, jog yra linkęs save nuvertinti. Pažymėtina ir tai, kad neretais atvejais nedarbas, finansiniai sunkumai paskatina asmenis vartoti alkoholį, o pats nuteistasis pripažįsta, jog praeityje buvo priklausomas nuo jo. Be to, alkoholio vartojimas buvo vienas iš veiksnių paskatinusių M. Š. padaryti labai sunkų smurtinį, negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) sukėlusį nusikaltimą. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu faktas neužfiksuotas, be to, nuteistasis gydėsi priklausomybę pataisos namų reabilitacijos centre, lankė ir lanko anoniminių alkoholikų grupę, deklaruoja siekį toliau gyventi blaiviai, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, yra laisvai prieinami.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog vis dar egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje, jo pastangų, mažinant savo pakarotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakankamumu, todėl M. Š. pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Tokios išvados, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia vien tas faktas, kad nuteistajam yra leidžiama išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad jis neabejotinai laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasilėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
13. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos M. Š. skunde, taip pat ir kitos teigiamai nuteistąjį ir jo pataisos procesą charakterizuojančios aplinkybės, kuris nebuvo paminėtos skunde, tačiau yra išdėstytos socialinio tyrimo išvadoje, negali būti laikomomis pakankamomis žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.