Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.Vokė“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.Vokė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 342,08 Eur skolos, 87,99 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 1995 m. vasario 17 d. su atsakove buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas 32,45 a. ploto žemės sklypas. Atsakovė nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nemokėjo žemės nuomos mokesčio.Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį ir iš atsakovės UAB „B. Vokė“ priteisė 1 342,08 Eur skolos, 87,99 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1 430,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, o taip pat 21,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovės vadovas 2010 m. sausio 19 d. įsigijęs 100 proc. atsakovės akcijų, kartu perėmė ir buvusio atsakovės vadovo su ieškove 1995 m. vasario 17 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį. Naujajam atsakovės vadovui buvo paaiškinta, jog buvusiam atsakovės vadovui buvo pavykę su ieškove sudaryti Sutartį be jokio žemės nuomos mokesčio. Sutarties 8.6 ir 9 punktuose nėra nurodyti jokie žemės nuomos mokesčiai. Kadangi Sutartis sudaryta teisėtai ir yra galiojanti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Ieškovė nepateikia duomenų, ar prašomas priteisti žemės mokestis anksčiau buvo mokamas iki 2003 m. gruodžio 31 d.Ieškovė nesutiko su atsakovės prieštaravimais ir nurodė, jog Sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 602 nutarimas „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“, pagal kurį valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės ploto pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka atitinkamos tarnybos pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Pagal šio nutarimo 5.4. punktą žemės nuomininkai – įmonės – valstybinės žemės nuomos mokestį apskaičiuoja pačios ir skaičiavimus pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Sutarties 8.6. punktas atkartoja minėto nutarimo nuostatą, kad žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčių mokėjimą administruoja savivaldybės, kurios nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punktą valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų gruodžio 15 d. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos, patvirtintos Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-187, 3 punkte numatyta, kad metinis valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas valstybinės žemės indeksuotą vertę padauginus iš mokesčio tarifo, patvirtinto savivaldybės tarybos sprendimu. Šalys sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovei pagristai buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu 2015 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „B. Vokė“ priteista 1 342,08 Eur skolos, 87,99 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1 430,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, o taip pat 21,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, paliko nepakeistą. Teismas nustatė, jog 1995 m. vasario 17 d. ieškovė, atstovaujama Šalčininkų žemėtvarkos tarnybos vadovo S. L. ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus R. G. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė išsinuomojo žemės sklypus ir įsipareigojo laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (Sutarties 8.6 punktas). Teismas pripažino, jog fiksuotas žemės mokesčio dydis Sutartyje negalėjo būti numatytas, kadangi šis dydis yra kintamas. Žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas kasmet, atsižvelgiant į žemės vertę. Tokia nuostata buvo nustatyta šalių Sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 1.2 punkte. To paties nutarimo 5.4 punkte nustatyta, kad žemės nuomininkai (naudotojai) – įmonės valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestį apskaičiuoja pačios ir mokesčio deklaraciją pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms.Analogiška tvarka galioja ir nuo 2001 m. liepos 1 d. teisinę galią įgijus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), kurio 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte teigiama, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. To paties nutarimo 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.Pagal nurodytus teisės aktus atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, privalėjo kiekvienais metais pati apskaičiuoti mokėtino žemės mokesčio dydį ir sumokėti jį nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priteisti nesumokėtą žemės nuomos mokestį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bet neprašo priteisti žemės nuomos mokesčio už ankstesnį laikotarpį. Todėl atsakovės keliamas klausimas, ar atsakovei anksčiau vadovavę asmenys mokėjo žemės nuomos mokestį už 1995 m. vasario 17 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šio klausimo plačiau nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „B.Vokė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti – arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal Sutarties 8.6 punktą atsakovė privalo mokėti žemės mokestį. Minėtame Sutarties punkte nėra nustatytas (nėra įrašytas) joks žemės nuomos mokesčio dydis. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus išreikalauti iš ieškovės pagal Sutartį nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos mokesčio mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus bei atlikti jų rašysenos ekspertizę, atlikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų auditą bei jų ekspertizę. Akivaizdu, jog pagal Sutartį iki 2004 m. pradžios tuometiniai atsakovės vadovai jokių žemės nuomos mokesčių nemokėjo. Ankstesnis įmonės vadovas nurodė, jog Sutartyje nėra numatytas žemės nuomos mokestis, todėl atsakovė žemės nuomos mokesčio mokėti neprivalėjo ir nemokėjo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė žemės nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2003 m., tačiau reikalavimą sumokėti šį žemės mokestį pareiškė tik 2013 m. birželio 12 d., tai yra 10 metų ieškovė nereikalavo iš atsakovės mokėti nuomos mokesčio. Ieškovė 10 metų nesiuntė atsakovei priminimų sumokėti žemės nuomos mokesčio, taip pat, negaudama nuomos mokesčio per šį laikotarpį, nenutraukė Sutarties. Tokią situaciją paaiškina aplinkybės, jog iki 2004 m. rugpjūčio 9-10 d. atsakovės akcininkais buvo su ieškovės tuometine administracija susiję asmenys: G. R., L. N., J. B., R. G., kurie 2004 m. rugpjūčio 9-10 d. 100 proc. atsakovės akcijų pardavė su ieškove nesusijusiam asmeniui. Atsakovės buhalterinės apskaitos archyvuose nėra jokių buhalterinių duomenų (kasos išlaidų orderių ir t.t.), patvirtinančių, kad atsakovė būtų mokėjusi mokesčius už žemės sklypų nuomą nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., tai yra tuo metu, kai jai vadovavo su ieškovės administracija susiję asmenys. Todėl šiuo metu nuomos mokestis nebuvo mokamas. Tik atsakovės akcijas įsigijus kitiems, su ieškovės administracija nesusijusiems asmenims, ieškovė ėmė siekti nepagrįstai ir neteisėtai apmokestinti atsakovę. Tokiu būdu ieškovė siekia neteisėtai pasipelnyti. Teismas, nurodydamas, jog atsakovės keliamas klausimas dėl iki 2003 m. mokėto žemės nuomos mokesčio, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pripažino, jog atsakovei vadovaujant su ieškovės tuometine administracija susijusiems asmenims pagal Sutartį žemės nuomos mokestis nebuvo mokamas. Atsakovė pagrįstai, siekdamas nustatyti teismo objektyvaus sprendimo byloje priėmimui svarbius faktus, prašė teismo iš ieškovės išreikalauti dokumentų, patvirtinančių žemės nuomos mokesčio mokėjimą nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., originalus. Atsakovė prašymuose nurodė, jog klausimus ekspertui pateiks raštu, gavusi teismo nutartį dėl ieškovės buhalterinės apskaitos audito už laikotarpį nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentų (kasos pajamų orderių) rašysenos ir buhalterinės ekspertizės skyrimo. Šie procesiniai veiksmai būtų atsakę į klausimą, ar ieškovės ieškinyje ir teismo sprendime minimi Lietuvos Respublikos įstatymai bei teisės aktai pagal tos pačios Sutarties nuostatas buvo ir yra vienodai privalomi Šalčininkų rajono ir kitų rajonų gyventojams, ar Šalčininkų rajone Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų laikymosi privalomumas deklaruojamas tik ieškovės ir jos interesus atstovaujančio teismo “pasirinktomis progomis” ir tik kitų rajonų gyventojų atžvilgiu.Atsiliepimu į atsakovės UAB „B.Vokė“ apeliacinį skundą ieškovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Sutarties sudarymo metu galiojo 1993 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“, kurio 1.2 punktas aiškiai numatė, kad žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas kasmet atsižvelgiant į žemės vertę. To paties nutarimo 5.4 punkte nustatyta, kad žemės nuomininkai (naudotojai) - įmonės valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestį apskaičiuoja pačios ir mokesčio deklaraciją pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Analogiška tvarka galioja ir nuo 2001 m. liepos 1 d. teisinę galią įgijusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte nurodoma, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. To paties nutarimo 6 punkte, nustatyta kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė turėjo pareigą mokėti metinį valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovė kiekvienais metais (nuo 2003 m.) atsakovės registruotu buveinės adresu siuntė žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo deklaracijas bei ragino sumokėti žemės mokestį. Papildomai 2013 m. vasario 15 d. ieškovė atsakovei išsiuntė raginimą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už 2003 – 2012 m. mokestinį laikotarpį, kuriame išsamiai išdėstė visus metinius skolų apskaičiavimus. Pakartotinai raginimą išsiuntė ir 2013 m. gegužės 27 d. Tačiau, atsakovui nereaguojant į raginimus bei nemokant susidariusios skolos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, privalėjo kiekvienais metais pati apskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį ir jį apmokėti nustatyta tvarka. Todėl teismas teisėtai iš atsakovės ieškovei priteisė susidariusią skolą. Teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 5.4 punktą žemės nuomininkai nuomos mokestį apskaičiuodavo ir deklaracijas turėdavo teikti valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Tik nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčių mokėjimą administruoja savivaldybės. Tai reiškia, jog visą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpį nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. sausio 1 d. administravo Valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovė, tapusi valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo administratore tik nuo 2003 m. sausio 1 d., pagrįstai ir teisėtai reikalavimus atsakovei kėlė tik už laikotarpį nuo 2003 m. Todėl atsakovės teiginiai, susiję su valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimu nuo 1995 m. vasario 17 d. iki 2003 m. sausio 1 d. neturi būti vertinami bei nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovei buvo priteistas žemės nuomos mokestis su delspinigiais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žemės nuomos sutarties atlygintinumo

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakove 1995 m. vasario 17 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N85/95-0010, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 32,45 a. ploto žemės sklypus iki 2094 m. sausio 25 d. (b.l. 33-34). Sutarties 8.6 punkte numatyta, jog žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Sutarties 9 punkte nurodyta, jog „nuomotojas įsipareigoja:“, tačiau nėra nurodytas mokėtinas žemės nuomos mokestis. Atsakovė teigia, jog nuomos mokesčio dydžio nenurodymas reiškia, jog ji neturi pareigos mokėti ieškovei žemės mokesčio. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 297 straipsnį nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudoti už užmokestį. Pagal šiuo metu galiojančio CK 6.477 straipsnio 1 dalį pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomos sutarties sąlyga. Priešingu atveju, neatlygintinai naudoti daiktas yra perduodamas tik pagal panaudos sutartį. Nagrinėjamoje Sutartyje yra aiškiai apibrėžta, jog tai yra žemės nuomos sutartis, ir atsakovė šios aplinkybės neginčija. Todėl atsakovės argumentai, jog už išnuomotą žemės sklypą pagal Sutartį ji neprivalo mokėti žemės mokesčio, yra nepagrįsti.Nagrinėjamos Sutarties 8.6 punkte yra aiški nuoroda, jog žemės mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat Sutarties 10 punktas numato, jog už Sutarties pažeidimą šalys atsako pagal Žemės nuomos įstatymą. Nuo 1994 m. sausio 12 d. iki 2001 m. birželio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) už valstybinę žemę dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai ir šiuo metu galiojančio CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pagal Sutartį atsakovei išnuomoto žemės sklypo nuomos mokestis yra nustatytas ir apskaičiuojamas teisės aktų, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka. Todėl konkretaus fiksuoto žemės nuomos mokesčio nenurodymas Sutartyje nedaro jos negaliojančios, taip pat neatleidžia nuomininko (atsakovės) nuo pareigos mokėti žemės mokestį. Atsakovė neginčijo ieškovės reikalaujamo nuomos mokesčio dydžio bei jo apskaičiavimo teisingumo, todėl pripažintina, kad 1 342,08 Eur dydžio žemės nuomos mokestis ir 87,99 Eur delspinigių iš atsakovės buvo priteista pagrįstai ir teisėtai.

Dėl atsakovės reikalaujamų įrodymų reikšmės

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nurodyto laikotarpio pradžia sutampa su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, tai yra pagal anksčiau galiojusį Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 602 valstybinės žemės mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija, tuo tarpu Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 žemės mokesčio tarifo nustatymas bei apskaičiavimas buvo perduotas savivaldybių kompetencijai. Todėl ieškovė atsakovės mokėtiną žemės mokestį apskaičiavo tik nuo 2003 m. Aplinkybė, ar atsakovė faktiškai mokėjo žemės mokestį iki 2003 m., neturi įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi galimas atsakovės nurodomas nemokėjimo faktas nepanaikina Sutartyje ir įstatyme nustatytos žemės nuomininko pareigos mokėti žemės mokestį. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymų dėl duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą iki 2003 m. išreikalavimo bei ekspertizės skyrimo.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.