Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini) pr., vairavo transporto priemonę automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,73 promilės girtumas ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga ir vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, pažeidėjui skirtina nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, netaikant G. M. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Apeliaciniame skunde G. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą dalyje ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią papildomą administracinę nuobaudą skirti trumpesniam, nei numato įstatymas, terminui.Skunde dėstoma argumentacija dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir nurodoma, kad pažeidimo padarymo dieną alkoholio apeliantas nevartojo. Alkoholis buvo vartojamas iš vakaro. Pažeidimo rytą važiavo pas tėvus, nes apelianto tėvas pasijuto blogai, G. M. jautėsi žvalus, neapsvaigęs, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nes jis net nepagalvojo, jog ryte gerai jaučiantis, jam gali būti nustatytas lengvas 0,73 prom. girtumas. Skundas grindžiamas teigiama kaltininko charakteristika darbinių santykių kontekste. Teigiama, jog be atliekamų darbinių plaukimo trenerio funkcijų, vairuotojo pažymėjimas ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga važiuojant į varžybas, stovyklas ar kitus renginius, nes dėl lėšų stygiaus Kauno plaukimo mokykla neturi galimybės samdyti vairuotoją. Dėl minėtos apelianto teisės reikalingumo nurodoma ir apelianto tėvų sveikatos problemos, ligų pobūdis, poreikis padėti jiems bei namų buityje, kadangi tėvai gyvena ne Kaune, o užmiestyje. Pirmosios instancijos teismui nusprendus netaikyti ATPK 30¹ straipsnio ir kritikuojant šią išvadą skunde nurodoma teisminė praktika formuojama aukštesnės instancijos teismuose panašaus pobūdžio bylose ir manoma, jog skunde išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis taisyklėmis dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. Pažymima, jog už Kelių eismo taisyklių pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi, baudžiamojon atsakomybėn už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus netrauktas, neteistas, už vairavimą neblaivam anksčiau nėra baustas, šis pažeidimas atsitiktinis, apeliantas nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. M. apeliacinis skundas atmetamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju G. M. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija numato baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pagal ANK šis teisės pažeidimas prilyginamas 422 straipsnio 5 dalies dispozicijai ir šio kodekso sankcija numato baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų, o pagal to paties straipsnio 9 dalį numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Padarytos tiek ATPK, tiek ANK nurodytų normų analizės kontekste aukštesnysis teismas konstatuoja, kad G. M. atsakomybę sunkintų ANK normų taikymas, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi kuomet ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normasG. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti specialios teisės atėmimo arba skirti trumpesniam nei vienų metų terminui teisės vairuoti transporto priemones, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nubaustas administracine nuobauda su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones už grubų pažeidimą kuomet vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo (0,71 prom.) laipsnio, tokiu savo elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Apylinkės teismas sprendė, kad pagal bylos medžiagą ir nurodytas pažeidėjo aplinkybes dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra. Ši teismo išvada yra pagrįsta.Pagrindiniai argumentai, kurie, pasak apelianto, lemia ATPK 30¹ straipsnio išimties taikymą yra tai, jog tokio pobūdžio pažeidimas yra atsitiktinis, įvykdytas skubant pas tėvus, kur vienam iš jų, t. y. tėvui, pablogėjo sveikata. Taip pat apeliantas nurodo šios specialiosios teisės reikalingumą ir būtinumą dėl tėvų turimų sveikatos problemų, kur jų pasekoje reikalinga jo, kaip sūnaus, pagalba ne tik nuvežant juos pas gydytojus, bet ir namų ruošoje bei rūpinimusi jais. Taip pat darbinių funkcijų vykdymui. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teisme, į jas atsižvelgta skiriant minimalią administracinę nuobaudą numatyto pažeidimo sankcijos ribose. Skunde nurodytos aplinkybės, argumentai ir skundo grindimas dėl pagrindų keisti skundžiamą nutarimo dalį nelaikytini tais pagrindais, dėl kurių aukštesnysis teismas išanalizavęs ir dar kartą įvertinęs šias aplinkybes, nelaiko minėtų aplinkybių išskirtinėmis, prioritetinėmis ir absoliučiomis dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo G. M. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutartys bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009), kaip ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens šeiminė padėtis dėl tėvų interesų, kuri taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau G. M. elgesys kiek tai susiję su Kelių eismo taisyklių laikymusi, nebuvo išimtinai teigiamas. G. M. anksčiau baustas, nors nuobauda sumokėta, tačiau ji galiojanti. Teisingai nurodyta, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, tačiau sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių buvimo, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, kuri neatspindi apelianto išskirtinai teigiamo asmenybės charakterizavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, darydamas pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo ar jo šeimos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Apelianto nurodomų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo, nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę, todėl skundas atmestinas.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui bei nurodė motyvus dėl švelnesnės nei įstatymas numato administracinės nuobaudos neskyrimo su kuriais sutiktina. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.