Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-481-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
AN2-481-593/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00405-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-481-593/2019;Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00405-2019-8;Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.12; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos M. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. L. 2019 m. birželio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje padarymą t. y. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 6 d. nuo 11.59 val. iki 13.20 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), stoviniavo važiuojamojoje dalyje.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 64-ANR_2386-2019 M. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje ir nubaustas 11 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. L. pateikė dėl jo skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi M. L. skundą tenkino, Institucijos specialistės R. S. 2019 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 64-ANR-N-2386-2019 panaikino nesant administracinio nusižengimo požymių ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. L. 2019 m. gegužės 6 d., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), vykdė savo darbines funkcijas bei vykdė teisėtą ir galiojantį antstolio L. Lukšio patvarkymą, o būtent, atliko jam patikėto turto apsaugą, t. y. užstojo kelią vilkikui, kuris neleistinai norėjo išvežti trąšas. Žemesniojo teismo vertinimu, M. L. nepažeidė Asmens ir turto apsaugos įstatymo ir vykdė savo darbo funkcijas, t. y. užblokavo išvažiavimą iš teritorijos taip sustabdydamas vilkimą, todėl minėtoje situacijoje nebuvo pėsčiasis ir nedalyvavo eisme kaip eismo dalyvis, be to stovėdamas prieš transporto priemonę ir neleisdamas jai išvažiuoti, galimai užkirto kelią nusikalstamai veikai ir daug didesnei žalai atsirasti, kadangi išieškotojui padaryta žala viršija tris milijonus.

4. Institucija skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Institucijos vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog M. L. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku stovėdamas važiuojamoje kelio dalyje ir užstodamas vilkikui kelią tik vykdė savo darbines funkcijas ir teisėtą bei galiojantį antstolio L. Lukšio patvarkymą, todėl nepažeidė Asmens ir turto apsaugos įstatymo, teigiant jog nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-019 patvirtintuose apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatose nėra numatyta, kad apsaugos darbuotojas gali užtikrinti savo darbinių funkcijų vykdymą pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus ir dar tokiu būdu, kuris yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pristato save kaip „Apsaugos tarnyba Nr. 1“ bei kurios pardavimų pajamos pagal internetinio portalo „Rekvizitai.LT“ duomenis 2018 metais buvo 20 000 000 – 30 000 000 eurų be PVM, sudarydamas komercinę sutartį su UAB „B.“ dėl apsaugos funkcijų vykdymo, savo darbuotojų neinstruktavo ir neapmokė kaip elgtis iškilus konfliktinei situacijai, vykdant apsaugos funkcijas, neieškojo teisinių būdų ir priemonių kaip užtikrinti sudarytos sutarties vykdymą nerizikuojant darbuotojų sveikata ar net gyvybe bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apklausiamas teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad jis pats sugalvojo kokiu būdu užtikrinti jam pavestų apsaugos funkcijų vykdymą, t. y. jis nusprendė savo kūnu sustabdyti važiuojančią transporto priemonę. Institucijos manymu, šiuo atveju aptariamą nutarimą priėmęs pareigūnas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai perdavė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja V. G. neįsigilinusi į šiuo atveju reikšmingų aplinkybių visumą ir neišanalizavusi teisės aktų, priėmė skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

5. M. L. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo minėto apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nuodugniai ištyręs administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog 2019 m. gegužės 6 d., būdamas adresu (duomenys neskelbtini) jis vykdė savo darbines funkcijas bei teisėtą ir galiojantį antstolio L. Lukšio patvarkymą, t. y. atliko jam patikėto turto apsaugą ir užstojo kelią vilkikui, kuris ketino neleistinai išvežti trąšas. M. L. manymu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtoje situacijoje jis vykdė veiklą, siekdamas pašalinti kitiems asmenims ar jų teisėms gresiantį pavojų, kadangi šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala yra ženkliai mažesnė už tą žalą, kurios siekta išvengti (ANK 16 straipsnis). Taip pat atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pažymima ir tai, jog minėtame apeliaciniame skunde nėra paneigti skundžiamos nutarties argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą, kad M. L. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog Institucija ginčija skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog M. L., jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, nurodytu laiku ir vietoje, stovėdamas važiuojamoje kelio dalyje ir užstodamas kelią vilkikui vykdė savo darbines funkcijas ir teisėtą bei galiojantį antstolio L. Lukšio patvarkymą, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos Asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatų. Neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.

8. Kaip jau minėta anksčiau, 2019 m. birželio 5 d. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 6 d. nuo 11.59 val. iki 13.20 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), stoviniavo važiuojamojoje dalyje ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punktą. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog minėtoje vietoje ir laiku M. L. buvo vykdydamas savo darbines funkcijas, t. y. pagal 2006 m. vasario 22 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „F. S.“) dirbdamas apsaugos darbuotoju, vykdė areštuoto turto apsaugą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra neginčytinai įrodytos administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir ginčo dėl jų teisingumo šiuo atveju nėra. Tačiau Institucijos apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas M. L. veiksmų, vykdant jo darbines funkcijas, teisėtumas, teigiant, kad areštuotą turtą jis galėjo saugoti tik pasinaudodamas teisėtomis priemonėmis, kadangi, nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme, nei UAB „(duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 įsakymu Nr. V-019 patvirtintuose apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatose nėra numatyta, kad apsaugos darbuotojas gali užtikrinti savo darbinių funkcijų vykdymą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus ir dar tokiu būdu, kuris yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

9. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, tiek Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas, tiek minėti apsaugos darbuotojo pareiginiai nuostatai suteikia teisę apsaugos darbuotojams, vykdantiems savo darbines funkcijas, esant tam tikroms situacijoms atlikti daugybę veiksmų, kurie įprastomis sąlygomis, būtų laikomi neteisėtais (t. y. panaudoti fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir t. t.). Ir nors minėtame įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, jog apsaugos darbuotojai vykdydami savo darbines funkcijas gali daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad ANK 16 straipsnyje nurodyta, jog asmuo neatsako, pagal administracinių nusižengimų kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Aptariamos bylos medžiaga patvirtina, jog 2019 m. birželio 5 d. iš UAB „A.“ teritorijos, kuri (ir joje esantis turtas) yra saugoma įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dviem vilkikais buvo bandoma išvežti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi areštuotą turtą (trąšas). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. L. ir V. L. dėl aktyvių UAB „E.“ ir UAB „A.“ darbuotojų veiksmų, t. y. apsauginės tvorelės, užkertančios patekimą į saugomą UAB „A.“ teritoriją bei jų pačių (t. y. M. L. ir V. L.) stūmimo už minėtos teritorijos ribų, siekdami apsaugoti areštuotą turtą, buvo priversti imtis ryžtingų veiksmų – prasiveržti pro apsaugines tvoreles ir jas stumiančius žmones bei savo kūnais minėtiems vilkikams užblokuoti išvažiavimą iš aptariamos teritorijos. Pažymėtina, kad įvertinus minėtas aplinkybes, šie M. L. ir jo kolegos veiksmai, laikytini visiškai pagrįstais, kadangi yra akivaizdu, jog jie neturėjo galimybių jokiomis kitomis, mažiau pavojingomis priemonėmis, užkirsti kelio galimam teisės pažeidimo padarymui. Ir nors Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai nėra tinkamai apmokyti kaip spręsti konfliktines situacijas nepažeidžiant teisės normų, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, be kita ko pažymint, kad jame nenurodyta kokie M. L. veiksmai, Institucijos vertinimu, šioje situacijoje būtų buvę teisingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad šiais M. L. veiksmais būtų buvusi padaryta kokia nors reali žala, tačiau kaip jau minėta anksčiau, jais buvo užkirstas kelias galimam teisės pažeidimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog M. L. 2019 m. gegužės 6 d., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), vykdė savo darbines funkcijas ir teisėtą bei galiojantį antstolio L. Lukšio patvarkymą, t. y. atliko jam patikėto turto apsaugą, užstodamas kelią vilkikui, kuris neleistinai bandė išvežti trąšas iš saugomos įmonės teritorijos ir todėl, tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ar pažeidžiantys Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatas.

10. Institucijos apeliaciniame skunde, be kita ko nurodyta, ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristato save kaip „Apsaugos tarnyba Nr. 1“, o jos pardavimų pajamos pagal internetinio portalo „Rekvizitai.LT“ duomenis 2018 metais buvo 20 000 000 – 30 000 000 eurų be PVM, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės neturi jokios reikšmės teisingam aptariamos administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui ir todėl plačiau dėl jų nepasisako.

11. Aptartų aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė