Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl pervestų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrius iki 2016-08-31 mokėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) M. Z., pervedant ją į AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas 2016 rugpjūčio pabaigoje gavo informaciją, kad M. Z. 2016-06-10 mirė. Nurodo, kad pinigų suma išmokėta kaip pensija laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31 turi būti sugrąžinta iš banko sąskaitos ieškovui, nes mirus asmeniui pensijos mokėjimas nutraukiamas. Ieškovas nurodo, kad socialinio draudimo pensija buvo išmokėta po jos gavėjo ir sąskaitos savininko mirties. Ieškovo pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pensijos, kurių mokėjimas neterminuotas, mokamos iki gyvos galvos, o pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Kadangi pensijos gavėjui mirus pasibaigia jo teisinis subjektiškumas, t. y. jis nebegali būti laikomas jam paskirtos išmokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa šio asmens nuosavybe, jo palikimo dalimi. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-376-415/2015 pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo ir permokų grąžinimo, 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pasisakė, kad paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams, todėl šioje byloje esminę teisinę reikšmę įgyja aplinkybės, ar asmenys jų mirties dieną turėjo teisę į pensijų sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje. Kadangi po asmenų mirties ieškovas į šių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke „Swedbank“ pervedė pensijas už laikotarpį, kai jie jau buvo mirę, t. y. pasibaigus pensijų teisinių santykių subjektiškumui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad mirusieji asmenys palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. Ieškinyje pažymėta, kad po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos už laikotarpį po jo mirties netampa asmens nuosavybe, o bankas nėra asmens sąskaitoje esančių pinigų savininkas, taigi konstatuotina, kad šių piniginių lėšų savininkas yra asmuo, kuriam priklauso pinigai, t. y. VSDFV. Ieškovo papildomai nurodyta, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl atsakovas turėtų VSDFV grąžinti mirusiems asmenims neteisėtai įskaitytas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius mokėjo M. Z. valstybinę socialinio draudimo pensiją. Išrašas apie M. Z. mirtį rodo, kad jis mirė 2016 m. birželio 10 d. Kadangi informacija apie M. Z. mirtį nebuvo gauta laiku, ieškovas be pagrindo pervedė į M. Z. vardu atidarytą sąskaitą banke AB „Swedbank“ 627,40 eurų pensiją už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31, šios lėšos įskaitytos po sąskaitos savininko mirties. Dalį pinigų pasisavino nenurodyti asmenys. Sąskaitoje permokos likutis yra 553,64 eurai, kurią atsakovas privalo grąžinti. CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią - sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Kaip matyti iš bylos duomenų, miręs asmuo M. Z. su atsakovu AB ,,Swedbank“ buvo sudaręs banko sąskaitos sutartį. Šiuo atveju, atsakovas banko sąskaitos sutartimi įsipareigojo priimti ir įskaityti pinigus į kliento M. Z. atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas (CK 6.913 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visos išmokos, įskaitant ir pensiją, buvo pervedamos ir įskaitomos minėtoje banko sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju M. Z. mirė 2016 m. birželio 10 d., tačiau valstybinio socialinio draudimo pensija ir toliau buvo mokama pervedant išmokas į atsakovo žinioje esančią sąskaitą. Už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31, pensijos lėšos įskaitytos po sąskaitos savininko mirties. Ieškovas neturėdamas informacijos apie M. Z. mirtį, tai yra teikdamas netikslius duomenis apie lėšų gavėją bankui, nesant įstatyminio ir faktinio pagrindo pervedė į M. Z. sąskaitą iš viso 627,40 eurų, todėl ieškovo pervesti pinigai į M. Z. sąskaitą po jo mirties yra be pagrindo įgytas turtas, todėl atsakovas privalo pinigus grąžinti ieškovui. Dalį piniginių lėšų pasisavino nenustatyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovui pagrįstai gali grąžinti be pagrindo gautas ir esančius banko sąskaitoje 553,64 eurus. CK 6. 922 str. 2 d. numatyta, jog, nesant kliento nurodymo, lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu. Teismas įpareigojo atsakovą grąžinti 553,64 eurus. Pinigų kilmė ir paskirtis yra aiški – socialinio draudimo lėšos. Senatvės pensija pervesta be jokio pagrindo, nes asmuo buvo miręs. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pensijos, kurių mokėjimas neterminuotas, mokamos iki gyvos galvos, o pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Asmenų, kuriems būtų perėję teisės ir pareigos pagal banko sąskaitos sutartį nėra (pagal testamentų registrą testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra registruota). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. 2016 m. birželio 10 d. mirus M. Z., pensija jam negalėjo būti mokama. Atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į mirusiojo lėšas, todėl nepagrįstai atsisakė nurašyti lėšas iš M. Z. sąskaitos be kliento ar jo įpėdinių nurodymo (CK 6.922 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.237 str. 1 d. ieškinį tenkina.

Sprendimui įsiteisėjus, teismas, vadovaudamasis LR CPK 150 str., panaikina laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96 str., iš atsakovo valstybės naudai priteisia žyminį mokestį – 16 eurų 60 centų.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Įpareigoti AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (juridinio asmens kodas 191630223) 553 eurus 64 centus, nurašant juos iš M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“.

Išieškoti iš AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) žyminį mokestį valstybės naudai 16 eurų 60 centų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo mėn. 21 d. ir 2016 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. (Turto arešto aktų indentifikavimo kodai Nr.2016043452 ir Nr.2016043452).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.