Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjui, kuris dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir / ar ją sudarančios dalys, todėl pareiškėjui iš Vilniaus PN priteistinas vienas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektas, o iš Lietuvos valstybės – žalos atlyginimas už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

2.2. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau – ir Statutas), jo 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis, priešingu atveju šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo / neišmokėjimo. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui neteikė, kita vertus, pareiškėjui nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Taigi, atsakovas nevykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) (administracinės bylos Nr. A552-2695/2012, Nr. A662-2567/2012), Vilniaus PN turėtų būti įpareigotas išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu.

2.3. Remiantis 2012 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-199, kuriame patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai (įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 27 d.), Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, kol nustatyta tvarka bus išduota šiame įsakyme patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 174 patvirtintą uniformą; konkretūs terminai, kada pareigūnams turi būti išduodama naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, nenurodyta, tačiau, pareiškėjo nuomone, vėliausiai ji turi būti išduodama tada, kai baigiasi turimų dėvėti tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas. Šią dieną yra pasibaigę pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai, todėl jam turėtų būti išduotos trūkstamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplekto dalys (1 žieminė kepurė, 1 vasarinė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora batelių, 1 pora demisezoninių batų, 1 pora žieminių batų, 1 odinis diržas kelnėms, 1 golfas), o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.

2.4. Dėl žalos atlyginimo

2.4.1. Pareiškėjas, pagrįsdamas šį reikalavimą, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2696/2012), nurodo, kad, Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo išblukusią uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje dėvėti už savo lėšas įsigytus marškinius, pirštines, avėti už savo lėšas įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius ir pan. Duomenys apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, pateikti Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 14-2379, kurioje nurodyta, kad neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė – 2 763,68 Lt. Pareiškėjo asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas uniformos dalis yra tikslesni nuo minėtoje pažymoje pateiktų duomenų, nes asmens kortelėje pažymima apie kiekvieną faktinį uniformos dalies išdavimą, todėl, siekiant tikslumo, apskaičiavimai bus paremti ne tik minėta pažyma, bet ir asmens kortelės duomenimis.

2.4.2. Pareiškėjui neišduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, kad vienu metu negali būti išduoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių skaičius viršija vieną uniformos komplektą, pareiškėjas prašo žalos atlyginimo. Iš atsakovės Lietuvos valstybės turėtų būti priteista 857,43 Lt žalos atlyginimo už šias 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 4 žiemines kepures (neišduotos 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m.) – 7,17 Lt; 2 vasarines kepures (neišduotos 2003 m., 2005 m.) – 18,00 Lt; 1 vasarinę striukę (neišduota 2005 m.) – 32,7 Lt; 8 kelnes (neišduotos 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 144,00 Lt; 2 megztinius (neišduota 2003 m., 2005 m.) – 36,90 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis (neišduota po dvejus 2005 m., 2007 m., 2010 m., 2011 m., po vienerius – 2004 m., 2006 m., 2012 m.) – 141,90 Lt; 10 marškinių trumpomis rankovėmis (neišduota po dvejus 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., po vienerius – 2006 m., 2008 m.) – 114,00 Lt; 2 kaklaraiščius (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 6,60 Lt; 7 poras batelių (neišduota 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m.) – 211,68 Lt; 2 poras žieminių batų (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 88,20 Lt; 2 poras demisezoninių batų (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 72,21 Lt; 9 poras megztų pirštinių (neišduota 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 18,90 Lt; 9 poras odinių pirštinių (neišduota 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 54,00 Lt.

2.4.3. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.273 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, atsakovė šiuo atveju yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

2.5. Šioje administracinėje byloje atsakovu trauktini Vilniaus PN, tiesiogiai išduodavę tarnybines uniformas, vertindavę uniformų poreikį, tinkamumą dėvėti turimas tarnybinės uniformos dalis, priimdavo sprendimą neišduoti tarnybinės uniformos ir nemokėti piniginės kompensacijos. Laiku neįgyvendinta atsakovo pareiga turi būti įvykdyta, o pareiškėjo teisė būti valstybės lėšomis aprūpintam tarnybinėmis uniformomis – apginta.

2.6. Remiantis administracinių teismų praktika šio pobūdžio bylose, įstaigų pateikti raštai apie tarnybinių uniformų dalių neišdavimo priežastis ir neišduotų tarnybinių uniformų kiekį laikomi informaciniais raštais, o ne skundžiamais administraciniais sprendimais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl Vilniaus PN pateikti atsakymai šioje administracinėje byloje neskundžiami, o ginčijamas paties tarnybinių uniformų neišdavimo per teisės aktuose nustatytus terminus ir kompensacijos neišmokėjimo teisėtumas.

II

1. Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų, Vilniaus PN savininkė yra valstybė.

2. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. 14-2379 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2003 m.–2013 m.; pažymoje nurodytos uniformos (jos dalių) vertės. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas. Tikslesni duomenys apie pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertę pateikiami 2014 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 14-2197.

3. Pareiškėjas 2003 m.–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pagal Tvarką pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už pareiškėjo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

4. Remiantis pareiškėjo asmens kortele: vasarinė kepurė išduota 2003 m., 2008 m. ir 2009 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kiekvienais metais, nuo 2009 m. – kas antrais metais; žieminė kepurė išduota 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės pareiškėjui išduotos 2003 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamos kiekvienais metais; pusvilnonis megztinis išduotas 2008 m. ir 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamas dvejiems metams; vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis išduoti 2003 m. – 2 vnt., 2004 m. – 1 vnt., 2006 m. – 1 vnt., 2008 m. – 2 vnt., 2009 m. – 2 vnt., 2012 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami kiekvienais metais po 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2003 m. – 2 vnt., 2006 m. – 1 vnt., 2008 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami dvejiems metams po 2 vnt.; kaklaraištis išduotas 2003 m. ir 2008 m., pagal Tvarką turėjo būti išduotas kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 metus; bateliai išduoti 2003 m., 2007 m., 2009 m., pagal Tvarką viena pora batų turėjo būti išduodama kiekvienais metais; žieminiai batai, kurių dėvėjimo terminas – 2 m., išduoti 2003 m. ir 2008 m.; demisezoniniai batai, kurių dėvėjimo terminas – 2 m., išduoti 2003 m., 2008 m., 2012 m.; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu pareiškėjui neišduotos odinės pirštinės, pagal Tvarką turėjo būti išduodama 1 pora 4 metams; megztos pirštinės turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. kiekvienais metais po porą; vasarinė striukė, kurios dėvėjimo terminas – 3 m., išduota 2003 m., 2008 m. 2013 m. lapkričio mėn.–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neteisingai įvardija kai kurių neišduotų uniformų dalių kiekį.

5. Vilniaus PN šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos neskirtos. Papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Be to, skaičiuojant kompensacijos dydį, Vilniaus PN prašo taikyti senaties institutą, t. y. pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27, 219 straipsniais, bendromis teisės normomis, taikyti 3 m. senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Remiantis pareiškėjo asmens kortele, pareiškėjui išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2003 m. balandžio mėn. – 1 kepurė, 1 kostiumas su bliuzonu, 1 kaklaraištis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 antpečiai, 2 juostelės, 2 mažos sagos, Jogailaičių kryžius (2 vnt.), rugsėjo mėn. – 1 vasarinė striukė, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora demisezoninių batų, diržas su įdėklu, 1 antpečiai, 1 antpečiai maršiniams, 11 mažų sagų, spalio mėn. – 1 žieminės striukė, po porą batelių ir žieminių batų, 1 antpečiai, 2 mažos sagos; 2004 m. rugsėjo mėn. – vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis; 2006 m. birželio mėn.: 1 kelnės, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis; 2007 m. gegužės mėn. – 1 pora batelių, birželio mėn. – 1 kostiumas su bliuzonu; 2008 m. sausio mėn. – 1 žieminė striukė, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 megztinis, po porą demisezoninių ir žieminių batų, 1 kaklaraištis,1 šalikas, 1 diržas kelnėms, balandžio mėn. – 1 vasarinė kepurė, 1 vasarinė striukė, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis; 2009 m. sausio mėn.: 1 vasarinė kepurė, 1 kostiumas su švarku, pora batelių, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2012 m. sausio mėn. – 1 žieminė kepurė, vasario mėn. – 1 megztinis, 1 kelnės, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, balandžio mėn. – pora demisezoninių batų (b. l. 15, 22).

1.2. Remiantis Vilniaus PN 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 14-2379 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-2379), pareiškėjui 2003 m.–2013 m. neišduota: 2 žieminės kepurės, suma – 11,96 Lt; 5 vasarinės kepurės – 150,00 Lt; vasarinė striukė – 106,90 Lt; 5 kelnės, suma – 360,00 Lt; 3 pusvilnoniai megztiniai – 184,50 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis – 473,00 Lt; 4 marškiniai trumpomis rankovėmis – 152,00 Lt; 4 kaklaraiščiai – 44,00 Lt; 7 poros batelių – 705,60 Lt; 2 poros žieminių batų – 294,00 Lt; 2 poros demisezoninių batų – 240,72 Lt; pora odinių pirštinių – 20,00 Lt; 3 poros megztų pirštinių – 21,00 Lt (b. l. 14).

1.3. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą dėl neišduotų tarnybinių uniformų laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. (b. l. 10–11), 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. 9-355(03) „Dėl tarnybinių uniformų“, be kita ko, nurodė: tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas; pareiškėjas 2003 m.–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis; Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 12–13).

1.4. Remiantis Vilniaus PN 2014 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 14-2197 „Apie E. C. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-2197), pareiškėjui 2003 m.–2013 m. neišduota: 2 žieminės kepurės, suma – 11,96 Lt; 5 vasarinės kepurės – 150,00 Lt; vasarinė striukė – 106,90 Lt; 6 kelnės, suma – 432,00 Lt; 3 pusvilnoniai megztiniai – 184,50 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis – 473,00 Lt; 6 marškiniai trumpomis rankovėmis – 228,00 Lt; 6 kaklaraiščiai – 66,00 Lt; 7 poros batelių – 705,60 Lt; 2 poros žieminių batų – 294,00 Lt; 2 poros demisezoninių batų – 240,72 Lt; 2 poros odinių pirštinių – 40,00 Lt; 4 poros megztų pirštinių – 28,00 Lt (b. l. 21).

2. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

3. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003 m.–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

4. Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, golfą, odinį diržą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų. Šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip minėta, nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, o pareiškėjas skunde, surašytame 2014 m. kovo 14 d., prašė išduoti uniformos dalis, kurios jau vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

5. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 857,43 Lt už 2003 m.–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–9).

5.1. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovė neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui neišmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma patikslinta neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 2 960,68 Lt ir jos 30 proc. – 888,20 Lt (b. l. 21).

5.2. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

5.3. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovo neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2014 m. kovo 17 d. (b. l. 1)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 888,20 Lt (b. l. 21).

6. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte inter alia nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus PN. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Vilniaus PN (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. C. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus pataisos namų 888,20 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų ir dvidešimties centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.