Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-05 · Administracinė byla Nr. I-1240-643/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
I-1240-643/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02746-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. K.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1240-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02746-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjui D. K., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. K. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 75000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2012-10-29 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir LTI-K) kamerose, kuriose plotas yra 7-8 kv.m., kartu su dar 3-4 asmenimis. Nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos higienos normos HN 76:1999, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 6.15 punktas, kuriame nurodyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv.m. kameros ploto. Todėl, pasak pareiškėjo, jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis (pelės, žiurkės, tarakonai), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti 75000 Lt neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į skundą (b. l. 9-13) prašė pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai"), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti na mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjas su pertraukomis buvo laikomas LTI-K laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2012-10-29. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą - ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Laikotarpiais nuo 2011-10-27 iki 2012-03-20 ir nuo 2012-04-23 iki 2012-06-26 pareiškėjo nebuvo LTI-K, kadangi jis buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių. Paaiškino, kad LTI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad LTI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LTI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką bei švarą kamerose, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodamas į kameras, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, LTI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad remontas LTI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Paaiškino, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipė dėmesį, kad esant būtinumui pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai. Dėl neturinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į skundą (b. l. 52-54) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pažymi, jog sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar LTI-K pareigūnai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo ir tai tiesiogiai nesusiję su Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo LTI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Gintaras Motuzas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pirmą kartą D. K. į LTI-K atvyko 2011-10-06, išvyko – 2011-10-27. Antrą kartą D. K. į LTI-K atvyko 2012-03-20, išvyko – 2012-04-23. Trečią kartą D. K. į LTI-K atvyko 2012-06-26 ir išvyko 2012-10-29 (b.l.9-10,14-15). Skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų LTI-K teismui išsiuntė paštu 2012-10-28 (b.l.5).

2011-10-06 D. K. atvykęs į LTI-K, buvo patalpintas į kamerą Nr. 113, kurios plotas - 6,43 m², joje vakare buvo - 6 asmenys; 2011-10-07 kamera Nr. 113 (ryte - 6, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-10-08-2011-10-09 kamera Nr. 113 (ryte- 1, vakare-1 asmuo kameroje); 2011-10-10 kamera Nr. 113 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 154, plotas - 7,94 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-12 perkeltas į kamerą Nr. 184, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-13 -2011-10-26 kamera Nr. 184 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-27 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (b.l.9,14-15).

2012-03-20 atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į LTI-K, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 m², joje vakare - 4 asmenys kameroje; 2012-03-21 perkeltas į kamerą Nr. 181, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-03-22 - 2012-03-29 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-03-30 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-03-31 - 2012-04-01 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-02 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-03 - 2012-04-10 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-11 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-12 - 2012-04-16 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 142, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-18 - 2012-04-22 kamera Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-23 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (b.l.9-10, 14-15).

2012-06-26 D. K., atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į LTI-K, buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m², joje vakare - 3 asmenys kameroje; 2012-06-27 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-28 kamera Nr. 167 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-29 - 2012-07-03 kamera Nr. 167 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-04 kamera Nr. 167 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-05 - 2012-07-06 kamera Nr. 167 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-07 - 2012-07-08 kamera Nr. 167 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-07-09 perkeltas į kamerą Nr. 163, plotas - 7,56 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-10 kamera Nr. 163 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-11 kamera Nr. 163 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-07-12 - 2012-07-17 kamera Nr. 163 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-18 kamera Nr. 163 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-07-19 - 2012-08-01 kamera Nr. 163 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-08-02 perkeltas į kamerą Nr. 223, plotas - 6,83 m² (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-08-03 - 2012-08-21 kamera Nr. 223 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 198, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-23 - 2012-08-28 kamera Nr. 198 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 356, plotas - 8,31 m² (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-08-30 kamera Nr. 356 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-08-31 perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-01 - 2012-09-02 kamera Nr. 105 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-03 perkeltas į kamerą Nr. 291, plotas - 7,73 m² (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-04 - 2012-09-12 kamera Nr. 291 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-13 perkeltas į kamerą Nr. 375, plotas - 7,37 m² (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-14 - 2012-10-02 kamera Nr. 375 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-03 kamera Nr. 375 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-04 - 2012-10-18 kamera Nr. 375 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-19 perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas - 7,69 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-20 - 2012-10-29 kamera Nr. 283 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje) (b.l.10,14-15).

2011-10-06 pareiškėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai: Syphilis RPR, ŽIV teistai neigiami, plaučių rentgenologinis tyrimas geras (b.l. 26-35). 2011-11-07 pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl užsitęsusio kosulio, diagnozuotas lėtinis bronchitas; 2011-11-17 – dėl pūliavimo iš pilve esančių žaizdelių, skirtas gydymas tepalu; vėliau dar porą kartų kreipėsi dėl peršalimo ligų, dešiniojo peties sąnario raiščių skausmo, visais atvejais buvo paskirti gydymai (b.l.36-40). 2012-05-03 pareiškėjui diagnozuotas dešinės pusės veido nervų neuritas (nutirpimas), išsiųstas į ligoninę gydytis, 2012-08-06 pakartotinai dėl to paties išsiųstas į ligoninę tirtis ir gydytis (b.l.42-44, 47).

Iš 2012-11-13 LTI-K pažymos nustatyta, kad pareiškėjas D. K., būdamas LTI-K, raštu 2012-08-01 kreipėsi į administraciją su prašymu būti perkeltam į nerūkančiųjų kamerą, nes dėl sveikatos metė rūkyti (b.l.48-50).

2012-08-03 LTI-K direktoriaus sprendimu Nr. 22-1869, D. K. prašymas buvo patenkintas ir jis 2012-08-02 perkeltas į nerūkančiųjų kamerą (b.l.51).

LTI-K nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b.l.16-25).

Byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2012-10-29 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 3-4 asmenimis 7-8 m² ploto kamerose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201003-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 9-10, 14-15), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2012-10-29 LTI-K periodiškai kalėjo 181 dieną. Laikotarpiais 2011-10-07 vakare, nuo 2011-10-08 iki 2011-10-09, 2011-10-10 ryte, nuo 2012-07-07 iki 2012-07-08, nuo 2012-08-02 iki 2012-08-21, 2012-08-22 ryte, nuo 2012-08-29 iki 2012-08-30, 2012-09-03 ryte, 2012-09-13 ryte, 2012-10-03 ryte, 2012-10-19 ryte – pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą - ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Nors šie įrodymai ir patvirtina, kad LTI-K administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti D. K. arba iš jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, taip pat nors atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad kalinamųjų skaičius LTI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau teismo nuomone, toks pareiškėjo kalinimo vykdymo būdas ir metodas sukėlė jam sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punktą. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Pareiškėjo teiginys, kad buvimas per mažo ploto kamerose, pablogino jo sveikatą, yra pagrįstas byloje esančia medžiaga (b.l.42-44, 47). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo sirgtas ligas (dešinės pusės veido nervų neuritas ir kt.) sprendžia esant priežastiniam ryšiam tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (mažo kamerų ploto) ir kilusių pasekmių.Todėl vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į pareiškėjo kalinimo trukmę (kalėjo LTI-K net gi 181 dieną), pareiškėjui sukeltas sveikatos pasekmes bei pačius pareiškėjo veiksmus, siekiant pagerinti savo sveikatos būklę (prašymas perkelti iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą), taip pat į tai, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta imperatyviai įsakymu įtvirtinta jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą (3,6 kv. m.) – pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – į minimalų gyvenamąjį plotą (3,6 kv. m.) tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, sukeltas sveikatos pasekmes bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 300 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė