Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-2350/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2-2350/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Turto ir nuosavybės tresto valda“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Ūkio bankas“
Civilinė byla Nr. 2-2350/2011
2-55-3-01164-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.6.1.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-5439-611/2011 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Turto ir nuosavybės tresto valda“ dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, ir byla perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Turto ir nuosavybės tresto valda“ sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0872 ha bendro ploto žemės sklypą, ir jame esantį nebaigtą statyti poilsio namelį, esančius Grūto k., Druskininkų sav., pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko. Kartu su atsiliepimu pateikė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „Turto ir nuosavybės tresto valda“ dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine ir bylą perdavė bankroto bylą iškėlusiam ir nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Turto ir nuosavybės tresto valda“, kuriam ieškovas yra pareiškęs turtinio pobūdžio reikalavimus, buvo iškelta bankroto byla, civilinė byla sustabdoma ir perduodama bankroto bylą nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju nėra privalomojo bylos sustabdymo, numatyto CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Apeliantas atsakovui pareiškė reikalavimą dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Jokių finansinių reikalavimų apeliantas atsakovui nekelia. Patenkinus ieškinį apeliantas finansinio reikalavimo į atsakovą neįgytų, bet teismo sprendimo pagrindu turėtų teisę įregistruoti nuosavybės teises į ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai asmuo įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kitą, kaip jos įforminimą.Atsakovo bankroto byla yra nagrinėjama tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, kaip ir byla pagal apelianto pareikštą ieškinį. CPK teisės normos nenustato, kad visas bylas, kuriose atsakovu yra bankrutuojanti įmonė, privalo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas.Civilinė byla pagal apelianto ieškinį atsakovui negali būti prijungta prie atsakovo bankroto bylos, nes proceso dalyviu taip pat yra trečiasis asmuo AB „Ūkio bankas“, nes ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kurio hipoteka yra užtikrintas prievolių AB „Ūkio bankas“ įvykdymas. Su nagrinėjamu ginču preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine yra glaudžiai susijęs ir hipotekos pabaigos klausimas. Vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvaus bylų nagrinėjimo principais, siekiant kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką, nekilnojamojo turto hipotekos pabaigos klausimą tikslinga spręsti toje pačioje preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine byloje. Be to, sustabdžius bylą, yra ribojama apelianto galimybė pasinaudoti CPK 141 straipsnyje numatyta teise.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Turto ir nuosavybės tresto valda“ bankroto administratorius A. G. su apelianto skundu bei jame nurodytais argumentais sutiko, prašė atskirąjį skundą tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „Turto ir nuosavybės tresto valda“ dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sustabdyta ir perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas, sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla ar restruktūrizavimo byla, bylą perduoda bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 163 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tokiu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, šie reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo pareikštas ieškinio reikalavimas pripažinti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine sutartimi nėra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą bei perdavė ją bankroto bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G, bylos Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K., A. C. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord lizingas v. UAB „AGV Transport“, G. Č., A. Č., bylos Nr. 2-510/2010). Taigi, kaip jau minėta, ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčo preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi šalims atsirastų pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t.y. apeliantas privalėtų sumokėti atsakovui sutartyje nurodytą turto pirkimo kainą, o atsakovui atsirastų pareiga turtą perduoti apelianto nuosavybėn. Taigi apeliantas įgytų nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu atsakovas įgytų pinigines lėšas, tačiau netektų balansinio turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl apelianto pareikštas ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o ieškinio sumą sudaro preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto vertė. Pažymėtina, kad reikšdamas ieškinį apeliantas pats nurodė ieškinio sumą – 490 876 Lt, bei sumokėjo žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą.

Įstatymas numato privalomą nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai, sustabdymą, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla. Tokiu atveju byla yra perduodama teismui (teisėjui ar teisėjų kolegijai), nagrinėjančiam atsakovo bankroto bylą, prijungimui prie bankroto bylos. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad visi turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, būtų nagrinėjami būtent konkrečioje bankroto byloje, nes visų kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami laikantis įstatymuose nustatyto eiliškumo bei proporcingumo. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo civilinės bylos stabdyti ir perdavinėti jos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes tiek nagrinėjama civilinė byla, tiek atsakovo bankroto byla yra nagrinėjamos viename teisme, yra nepagrįstas.

Apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi yra ribojama jo galimybė pasinaudoti CPK 141 straipsnyje numatyta teise, yra nepagrįsti, nes atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) ją atnaujins ir pridės prie bankroto bylos. CPK 141 straipsnyje numatytomis teisėmis apeliantas turės galimybę pasinaudoti atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą. Atnaujinus bylą joje taip pat galės būti sprendžiamas ir nekilnojamojo turto hipotekos klausimas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant civilinės bylos sustabdymo ir perdavimo atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui klausimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVytas Milius Nijolė PiškinaitėDonatas Šernas