- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eI-6894-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01151-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- E. B.
nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui, atsakovei E. B.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėja) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama priteisti iš atsakovės E. B. (toliau – atsakovė) 226 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 ir bylinėjimosi išlaidas.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovė, todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė E. B. pateiktame atsiliepime nurodė, kad jos vardu įsigytame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą atsakovės mama. Atsakovės mamai nuosavybės teise priklauso senos statybos namo dalis adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu mamai skaičiuojama ir siunčiama vietinė rinkliava, nors mama ten seniai negyvena, o namas tuščias. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), šiuo adresu atsakovė ir moka mokesčius. Butą (duomenys neskelbtini). atsakovė pirko ir apgyvendino mamą. Vietinės rinkliavos paslauga šiuo adresu naudojasi mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017-03-01) (TAR, 2013-05-30, Nr. 2017-03364) (toliau – 2013 m. nuostatai). 2017-02-23 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2017-03-02) (TAR, 2017-03-01, Nr. 2017-03364) (toliau – 2017 m. nuostatai).
Dėl senaties taikymo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2018-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2017-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 atmestinas.
Dėl reikalavimo pagrįstumo
2017 m. nuostatų 2 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. 2017 m. nuostatų 51 punkte numatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys. Vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. nuostatų 37 – 43 punktuose. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam Deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato Administratorius (37 punktas). Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas Administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh) (38 punktas). Jeigu Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 38 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 38 punkte nurodytas reikšmes, Administratorius perskaičiuoja tokiam Rinkliavos mokėtojui mokėtiną Vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą (39 punktas).
Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama būsto savininkui įgyvendinus anksčiau paminėtus atitinkamai 2013 m. nuostatų ar 2017 m. nuostatų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi pareiškėjai 2017 m. nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014-01-28 nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad atsakovei nuo 2015-11-05 nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis butas, esantis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė savo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, jame negyveno, savaime nepaneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šios aplinkybės gali būti aktualios sprendžiant klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar vietinės rinkliavos sumažinimo, teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016).
Kadangi atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo būsto, esančio Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkė, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 yra 166 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjai (CK 6.38 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 18,15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme, 1,71 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba ir skolų administravimo specialistai (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.tratc.lt/kontaktai/).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
Nuostatų 7 punkte numatyta, kad Administratorius Registro duomenų bazėje teisės aktų nustatyta tvarka registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus (toliau – Rinkliavos mokėtojai): Rinkliavos mokėtojo vardas, pavardė, gimimo data arba juridinio asmens pavadinimas, kodas (7.1. punktas); nekilnojamo turto unikalus numeris (7.2. punktas); nekilnojamo turto adresas (7.3. punktas); rinkliavos mokėtojo kodas apskaitos sistemoje (7.4. punktas); kiti duomenys, būtini Registrui administruoti (7.5. punktas). Taigi duomenis iš nekilnojamojo turto registro bei gyventojų registro pareiškėja turėjo turėti prieš apskaičiuodama vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidos dėl nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimo nelaikytinos būtinomis.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-5752021 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės E. B. 166 Eur (šimtas šešiasdešimt šeši Eur 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.