Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-05 · Administracinė byla Nr. I-320-413/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
I-320-413/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
H. J.
Atsakovas
Pravieniškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-320-413/2009
Procesinio sprendimo kategorija 21.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R ENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,dalyvaujant pareiškėjui H. J. ,atsakovo atstovui Aurelijui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių 1- iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2008 m. spalio 10 d. raštą Nr.12/05-8155, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. spalio 28 d. raštą Nr.2S-3713 ir įpareigoti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją įvykdyti Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimus – suteikti vienam drausmės grupės nuteistajam 5 kv.m. kameros ploto.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo perkeltas į drausmės grupę ir nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. apgyvendintas pataisos namų 2 būrio 3 sekcijoje. Sutinkamai su Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, drausmės grupės gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus, o gyvenimo ir buities sąlygos turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas HN 76:1999, taigi ir šių normų 6.15 punkto reikalavimus, užtikrinančius tokio tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems minimalią 5 kv.m. ploto normą vienam žmogui. Kadangi jo patalpoje yra 2 kartus daugiau žmonių, nei numato higienos norma HN 76:1999, todėl prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose yra trys zonos: 1) gamybinė; 2) gyvenamoji, kuri suskirstyta į lokalinius sektoriais; 3) drausminė, į kurią patenka baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpos. Pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę, kuri randasi gyvenamojoje zonoje. Sutinkamai su kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2003 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4/07-193 patvirtintomis Drausmės grupės pataisos įstaigose statinių įrengimo, saugos ir eksploatavimo taisyklėmis, drausmės grupėje yra įrengiami gyvenamieji kambariai, o ne kamerų tipo patalpos. Todėl drausmės grupės patalpose taikoma ne 5 kv.m. ploto vienam žmogui higienos norma, bet 3 kv.m. ploto higienos norma, kuri pagal HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimus taikytina pataisos namų bendrabučio gyvenamosioms patalpoms. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkami aiškina teisės aktų reikalavimus, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis taip pat garantuoja teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Aiškinant šias teisės normas, išryškėja du reikalavimo teisės aspektai: procesinis teisinis, apimantis teisę kreiptis į teismą, ir materialinis teisinis – teisė į reikalavimo patenkinimą. Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Nors kreipimuisi į teismą pakanka asmens subjektyvaus suvokimo, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeidžiami, tačiau būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą teisme įtvirtina ABTĮ normų visetas (ABTĮ 23 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga yra ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 57 ir 81 straipsniai). Tik kiekvienu konkrečiu atveju nustatęs, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu.

Įvertinusi H. J. skundo motyvus ir jo paaiškinimus teismo proceso metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas savo reikalavimų tinkamai nepagrindė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Pareiškėjo argumentai, jog jo gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau žmonių, nei leidžia tai daryti higienos normos, negali būti besąlyginis pagrindas tenkinti skundo reikalavimus, kadangi pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisės pažeidimas, atsakovui neužtikrinus jo (pareiškėjo) manymu higienos normos reikalavimų, ir kokios tokio pažeidimo pasekmės (padaryta žala).

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad mažesnio ploto suteikimas kalinamiems asmenims savaime nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti kitaip baudžiamas, nuostatos. Sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Pavyzdžiui byloje Testa prieš Kroatiją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 20877/04), Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip tinkamą, pageidautiną kameros plotą nurodė 4 m² vienam kaliniui. Byloje Valašinas prieš Lietuvą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 44558/98), Europos Žmogaus Teisių Teismas, nustatęs, kad Pravieniškių kalėjime pareiškėjui buvo skirta atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 m² ploto, bet patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto, ir juose netrūko nei šviesos, nei oro, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių ar kiemą nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, konstatavo, kad santykinai mažą plotą kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų išmatavimai bei suteikta judėjimo laisvė. Teismas šioje byloje konstatavo, kad bendros įkalinimo sąlygos Konvencijos 3 straipsnio nepažeidė.

Minėta, kad pareiškėjas savo teisės pažeidimo tinkamai nepagrindė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsniais, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius