Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-153-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1S-153-810/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramūnas Antanavičius, Edita Dambrauskienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-153-810/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.Nuteistasis A. J. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, nurodo, kad pagal „OASys“ vertinimo sistemą teismas, vertindamas rizikos dydį ar jos pokyčius, turi atsižvelgti tik į balus ar jų kitimą. Nėra jokių įstatymų, kurie leistų teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovautis tokiomis aplinkybėmis kaip drausminės nuobaudos ir jų kiekis, ankstesnis teistumas, nusikaltimo padarymo priežastys ar jo sunkumo laipsnis. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas, savavališkai nustatęs šias perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sąlygas, priėmė neteisėtą sprendimą. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis, išskyrus pagal „OASys“ vertinimo sistemą nustatytą rizikos balų dydį ir jo mažėjimą, yra ne teismo kompetencija.Nuteistojo A. J. skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais dėl jo baustumo pataisos įstaigoje. Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatas, jis laikomas nebaustu, kadangi per vienerius metus nepadarė jokio nusižengimo ir jam anksčiau paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja. Kaip nepagrįsti laikytini ir teismo argumentai dėl nusikaltimų, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumo bei likusios neatliktos bausmės dalies. Pažymėtina, kad teismo nuosprendžiu jam skiriant atitinkamo dydžio laisvo atėmimo bausmę jau buvo atsižvelgta į nusikaltimo kategoriją pagal sunkumą. Todėl teismo argumentavimas dėl per didelės neatliktos bausmės dalies, yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatytam draudimui asmenį bausti už tą pačią veiką antrą kartą.Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jis yra skatintas 3 kartus, nors iš bylos duomenų matyti, kad jis yra skatintas 4 kartus. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad A. J. nustatytas rizikos balų mažėjimas laikytinas nepakankamu pagrindu manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas privalėjo pasisakyti kokiu pagrindu abejoja įdarbinimo pažyma, kadangi to nepadarė, jo nurodoma aplinkybė, kad laisvėje jis įsidarbins, nėra paneigta. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir vidutinė, mažėjo, be to, jis yra skatintas, nebaustas, vykdo finansinius įsipareigojimus, išlaiko mažametį vaiką, laisvėje turi gyvenamąją vietą, yra pateikęs pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius ir sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (58 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyta rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi 3 balais (prieš tai buvo 61 balas) ir toks mažėjimas sietinas su nuteistojo pateikta pažyma apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Tačiau apygardos teismas, įvertindamas tai, kad nuteistajam nustatytas rizikos laipsnis (vidutinė rizika) nepasikeitė, taip pat atsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių, sprendžia, kad vien tik minėtos neįpareigojančio pobūdžio pažymos pateikimas negalėtų būti vertinamas kaip nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką rodantis veiksnys.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, pagal kurį pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad socialinio tyrimo išvadoje A. J., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais teisės pažeidimais (anksčiau teistas keturis kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, yra pažeidęs jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas), taip pat problemos dėl išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti (nėra įgijęs vidurinio išslavinimo ir kol kas neturi įgijęs specialybės, laisvėje planuoja įsidarbinti ekspeditoriumi, tačiau neturi įgijęs teisės vairuoti sunkiasvorį automobilį), alkoholio vartojimas (nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio) bei jo mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniu jo gyvenimo būdu, yra gana statiški, tačiau korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad A. J., nors buvo 4 kartus paskatintas, nepasižymi išskirtinai pozityviu elgesiu – bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos nesilaikymą jis buvo net 25 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja ir pagal įstatymą jis laikomas nebaustu asmeniu, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir neleidžia teismui spręsti apie esminius jo elgesio pokyčius bei pažangą, mažinant su tuo susijusią nusikalstamo elgesio riziką, ypač įvertinant aplinkybes, kad A. J. buvo sistemingai baudžiamas už šiurkščius nustatytos tvarkos pažeidimus, tarp jų ir alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimą. Priešingai nei teigia nuteistasis, šių aplinkybių įvertinimas nelaikytinas teisės principo non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimu.Kaip ir apylinkės teismas teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nutarime nebuvo įvertintas ne tik aptartas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo mąstymo pokyčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis, nors ir pripažįsta, kad daromiems nusikaltimams turėjo įtakos alkoholio vartojimas, tačiau mano, kad šias problemas jau yra išsprendęs, neigia turintis priklausomybę, nors, kaip minėta, nuo alkoholio vartojimo jis nesusilaikė ir bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad A. J. yra linkęs elgtis impulsyviai, greitai prarasti savitvardą ir elgtis agresyviai, be to, jis ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes.Dėl išdėstytų priežasčių apygardos teismas sprendžia, kad tik nuo 2016 m. birželio 21 d. stebimas nuteistojo pozityvus elgesys ir daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinant paminėtas aplinkybes dėl neigiamos A. J. charakteristikos iki bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu, dar nėra pakankamas pagrindas padaryti pagrįstą išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys