Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26030-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Jonavos r. sav., išsituokęs, nedirbantis, Lietuvoje neteistas, teistas Didžiojoje Britanijoje 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2017 gegužės 27 d., apie 16.45 val., kelio (duomenys neskelbtini), 34 kilometre, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – O. Ž. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 nustatytas 2,43 promilių neblaivumas), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

D. Ž. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaltu prisipažino ir apklauso metu paaiškino, jog jis nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę – automobilį, bet turi įgūdžių šią transporto priemonę vairuoti. Jis gyvena su sugyventine V. V. (duomenys neskelbtini) Jo sugyventinė turi įgijusi teisę vairuoti automobilį. 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje jo sugyventinės draugė O. Ž., išvykdama į Ameriką, leido naudotis jai priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 27 d., apie 9 val., būdamas vienas namuose, sugalvojo nuvaryti minėtą automobilį pas pažįstamą į kaimą pakeisti automobilio stabdžių kaladėles. Būdamas blaivus nuvažiavo pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie tai, kad paėmė automobilį, sugyventinei nieko nesakė. Būdamas kaime išgėrė apie 200 gramų degtinės ir kažkiek alaus. Automobilį baigė remontuoti apie 16.30 val. ir nusprendė grįžti namo. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miestelio keliu (duomenys neskelbtini) Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, apie 16.45 val., jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, alkotesteris rodė 2,43 promiles. Jis kategoriškai atsisakė duoti kraujo mėginį, kadangi prisipažino, buvęs neblaivus, nenorėjo, kad jam durtų į ranką. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 91, 101–103).

Liudytojos V. V. apklausos protokolu nustatoma, kad D. Ž. yra jos sugyventinis, vaiko tėvas, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini) ji susitiko pažįstamą O. Ž., kuri planavo išvykti į Ameriką ir pasiūlė jai pasaugoti bei naudotis jos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O. Ž. jai perdavė automobilį ir dokumentus. Automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, registruotas O. Ž. vardu. Ji naudojosi minėtu automobiliu. D. Ž. neturi įgijęs teisės vairuoti automobilį ir niekada jos neturėjo. Automobilį ji laikė kieme, o rakteliai visada būdavo namuose. 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje, jos nebuvo namuose, apie 17 val. jai paskambino D ir pranešė, kad jį, vairuojantį automobilį „VW Passat“ sustabdė policijos pareigūnai, jis vairavo neblaivus. Ji D. nebuvo davusi leidimo imti automobilį. Automobilio raktus jis pasiėmė pats. Apie tai, kad D neblaivus vairavo O. Ž. priklausantį automobilį „VW Passat“, ji automobilio savininkei nesakė, nes jos tuo metu nebuvo Lietuvoje, be to, ji neturi jos kontaktų (b. l. 48–50).

Liudytojo vyr. patrulio E. K. apklausos protokolu nustatoma, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 16.45 val., Jonavos r., kelio (duomenys neskelbtini) 34 kilometre buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Ž.. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės dokumentus, pastarasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis neįgijęs teisės vairuoti automobilį. Vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, stipriai svirduliavo. Alkotesteriu patikrinus D. Ž. blaivumą, alkotesteris rodė 2,43 promiles. Vairuotojas buvo pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jis taip pat buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas vidutinis – 2,31 prom. neblaivumas. Kraujo mėginį D. Ž. duoti griežtai atsisakė aiškindamas, kad bijo užsikrėsti ŽIV. Vėliau D. Ž. buvo pristatytas į Jonavos r. policijos komisariatą (b. l. 43–45).

Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017 m. gegužės 27 d., 17.01val., D. Ž. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 55).

Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017 m. gegužės 27 d., 17.41val., gydymo įstaigoje D. Ž. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b. l. 55–56).

2017 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolu nustatoma, kad Jonavos miesto ribose, A-6 kelyje (duomenys neskelbtini) 34 kilometre, dešiniame kelio kelkraštyje stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos (b. l. 19–23).

2017 m. liepos 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–38).

Transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. F 897976 ir VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones nustatoma, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra O. Ž. (b. l. 26, 29).

Informacija apie transporto priemones O. Ž. asmens duomenis nustatoma, kad ji gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatoma, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, 1.9 TDI, kurio kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1896 m³, variklio galia – 81 kW/110 AG, 1997 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 360 Eur (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad D. Ž. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis praeityje Lietuvoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėje (b. l. 65–69), baustas administracine tvarka (b. l. 70–74), nedirbantis (b. l. 75–77), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 81).

Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas kaltinamajam BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. Ž. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. gegužės 27 d., 17.10 val. iki 2017 m. gegužės 28 d., 15.20 val., t. y. 1 (vieną) parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę (b. l. 83, 85).

Kaltinamas D. Ž. prašo leisti jam atlikti arešto bausmę savaitgaliais, nes turi šeimą, augina mažametį vaiką, ketina artimiausiu metu įsidarbinti, kad išlaikytų šeimą (b. l. 107–109).

Bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais. BK 49 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

D. Ž. paskirtos galutinės 20 parų arešto bausmės trukmė neviršija BK numatytos maksimalios (45 parų) arešto bausmės trukmės, kuriai esant arešto bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba (2017 m. gruodžio 1 d. patikrinti Sodros duomenys), todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis negalės atlikti visos arešto bausmės iš karto. Be to, arešto atlikimas poilsio dienomis turi ypatumų. Pagal BVK 59 straipsnį, nuteistasis per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi susitarti su kalėjimų departamentu dėl bausmės atlikimo sąlygų: areštinės vietos, bausmės atlikimo dienų. Nuteistasis, atliekantis areštą poilsio dienomis, privalo pats savo lėšomis nuvykti į bausmės atlikimo vietą ir grįžti namo. Taigi, nuteistajam pačiam už savo paties pinigus keliolika kartų teks vykti atlikti bausmės, kurios vieta gali bus pakankamai toli nuo jo gyvenamosios vietos, kas pareikalaus papildomų išlaidų. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad turi šeimą, augina mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti, tačiau šiems argumentams pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei staiga pasikeistų aplinkybės, t. y. nuteistasis greitu laiku įsidarbintų, jis papildomai galės kreiptis su prašymu leisti atlikti paskirtą arešto bausmę poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, D. Ž. prašymas leisti jam atlikti arešto bausmę savaitgaliais netenkintinas.

Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsnyje nurodytus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis D. Ž. padarė nusikaltimą. Todėl teismas mano, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir D. Ž. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią D. Ž. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Ž. neblaivus, nes automobilis nėra jo nuosavybė, o byloje nenustatyta, kad automobilio teisėta savininkė O. Ž. galėjo žinoti ir žinojo apie kaltinamojo ketinimus, automobilio panaudojimo paskirtį, nusikalstamą veiką ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis neteisėtai automobilį vairuos neblaivus. Liudytoja V. V., kuriai automobilio savininkė O. Ž. buvo perdavusi automobilį laikinai saugoti ir naudotis, taip pat patvirtino, kad ji D. Ž. nebuvo davusi leidimo imti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–50).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant sunkų nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas daro išvadą, kad būtina iš kaltinamojo D. Ž. išieškoti konfiskuotino turto (darant nusikalstamą veiką panaudotos nusikaltimo priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ byloje pateiktų duomenų nustatoma, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, 1.9 TDI, kurio kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1896 m³, variklio galia – 81 kW/110 AG, 1997 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 360 Eur (b. l. 31). BK 72 straipsnio 5 dalis numato, jog turi būti išieškota „konfiskuotino turto vertė“, taigi šiuo atveju laikoma, kad turto vertė yra 1 360 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu D. Ž. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, išieškoti iš D. Ž. konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1997 m., vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.