Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3088-624/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-07
Bylos Nr.: I-3088-624/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01206-2012-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: V. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Algimantas Medelis

Kategorijos

6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3088-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01206-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 15.2.3.2; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjui V. B. (V. B.) ir jo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, nedalyvaujant atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. skunde, kurį patikslino 2012-10-26 ir 2012-11-19, prašo teismo: 1) sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29,30, 48, 52 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2012-03-08 sprendimą Nr. 1D-1669 (11); 3) įpareigoti VRM mokėti nustatytą 2267.33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 4) priteisti iš VRM 12 236.91 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01; 5) priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 20 000 Lt neturtinę žalą; 6) priteisti iš VRM nuo skundo priėmimo teisme, t. y. nuo 2012-04-27 iki 2012-10-01 5 procentų metines palūkanas nuo neišmokėtos 12 226.91 Lt sumos; 7) priteisti iš VRM bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jam 2009 m. buvo paskirta ir mokama 2267.33 Lt valstybinė pareigūnų pensija. Įsigaliojus 2010-01-01 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatoms, jo pensija buvo perskaičiuota, kadangi jis turėjo draudžiamųjų pajamų, ir paskirta 790.66 Lt dydžio pensija. Nuo 2012-01-01 iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėta pensijos dalis sudaro 12 226.91 Lt. Dėl to kreipėsi į VRM, kuri ginčijamame sprendime atsakė, kad 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. l d., 5 str. 1 d., 15 str. paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 2 priedą. Mano, kad jo, kaip dirbančio pensininko, pareigūnų ir karių pensija nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumažinta nenustatant jokio kompensavimo mechanizmo, jis negali laisvai dirbti, diskriminuojamas kaip vienos rūšies pensijos gavėjas, pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir interesai, teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės principai ir kt. Taip pat nurodo, kad taikant Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, jam buvo nepagrįstai mokama perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dėl to susidarė nepriemoka, kurią atsakovė atsisako grąžinti. Taip pat nurodo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. (2010-07-02 redakcija) pakeitus Seimo 2011-12-20 priimtu Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas inter alia valstybinėms pensijoms pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir tokie diskriminaciniai veiksmai, kuriais buvo pažeistos jo teisės ir interesai gauti visą paskirtą pensiją, jam padarė žalą, kurią vertina 20 000 Lt ir kurią turi atlyginti atsakovai. Mano, kad nepagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, nebuvo atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, nebuvo įvertinti atitinkamų subjektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; nebuvo atsižvelgta į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; nebuvo įvertinta, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Taip pat nurodo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos praktiškai nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Mano, kad priimant Laikinojo įstatymo nuostatas ir jas pratęsiant dar vieneriems metams, buvo pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su socialinėmis žmogaus teisėmis (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 str., 7 str., 17 str. nuostatos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatos ir kt.). Taip pat pareiškėjas remiasi Europos Teisingumo Teismo praktika dėl valstybių narių taikomų priemonių socialinės politikos srityje, priimtais sprendimais dėl diskriminacijos ir kt. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010-04-20 sprendime „Dėl Konstitucinio teismo 2002-11-25, 2003-12-03, 2006-01-16, 2007-09-26, 2007-10-22, 2007-11-22, 2008-12-24 nutarimų ir 2009-01-15 sprendimo nuostatų išaiškinimo“ išaiškino 3 p., kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 str. ši teisė turi būti saugoma ir ginama. Todėl šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VRM sumokėti neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 turi būti sprendžiamas tiesiogiai taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., Europos socialinės chartijos 12 str., Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Dėl tokių valstybės ir VRM veiksmų sumažėjo pareiškėjo pasitikėjimas valstybe ir teise. Taip pat pažymėjo, kad VRM 2012-03-08 sprendimas Nr. 1D-1669(11) neišsamus, biurokratinis atsirašinėjimas, nepaaiškinant aplinkybių, lėmusių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą. Atsakovai - LR Vyriausybė ir VRM - turėjo teisę kreiptis su parengtais atitinkamų įstatymų projektais ir teikti juos Vyriausybei dėl Laikinojo įstatymo pakeitimo ir jo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms, tačiau to nedarė, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos valstybės atsakomybė kyla tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Pareigūnų ir karių pensija buvo perskaičiuota ir išmokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl LR Vyriausybės ir VRM veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, jis negavo dalies pagrįstai ir teisėtai įgytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, jis ir toliau nuo 2012-01-01 negauną pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės diskriminacinis teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta valstybės institucijos taikant teisės aktą, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.). Taigi atsakovai neturėjo teisinio pagrindo sumažinti pareigūnų ir karių pensiją, todėl teismas turėtų pripažinti valstybės institucijų neteisėtus veiksmus nustatytais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 str. 2 d. Mano, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusių atsakovų kaltę, pareiškėjo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos ir Europos Žmogaus Teisių Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir turi būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, nes yra minėtų įstatymų nuostatų auka, patyrė šoką dėl neteisėtų įstatymo nuostatų taikymo ir jų pratęsimo galiojimo jo atžvilgiu, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimus, jo reputacija pablogėjo, neturi piniginių lėšų išlaikyti savo šeimą, apmokėti kreditą, dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų priverstas skolintis piniginių lėšų ir dirbti, dėl to jaučia dvasinę skriaudą, visi nurodyti išgyvenimai nėra vienkartinio pobūdžio ar momentiniai. Valstybės institucijų padaryti neteisėti veiksmai buvo itin intensyvus ir ilgalaikiai. Mano, kad jam nepagrįstai neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri neteisėtai buvo sumažinta, be to nėra įstatyme numatyta teisingo mechanizmo atlyginimo, atsakovas privalo išmokėti nemokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalį, taip pat delspinigius ir palūkanas (b. l. 1-23, 101-103, 133).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės VRM ir Lietuvos valstybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2012-02-21 su skundu kreipėsi į VRM prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. VRM 2012-03-08 rašte Nr. 1D-1669-(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Kitas pareiškėjo pensijos sumažinimo įstatyminis pagrindas - Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012-09-21, ir į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo praktiką (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2010-12-22, 2011-10-25) preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, mano, kad ministerija priimdama skundžiamą 2012-03-08 sprendimą Nr. 1D-1669-(11) nepažeidė pareiškėjo teisių ir /ar jo teisėtų interesų, kadangi pensija jam buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių, teisėtų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Abiem atvejais konstatuojamas teisės viešpatavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi būti pagrįsti įstatymu. Atsakomybės už turtinę žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.271 str. įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti VRM neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Tik nustačius visas paminėtas sąlygas atsiranda prielaidos pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalaudamas iš VRM ir Lietuvos valstybės pagal 2010-07-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 992 atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Taip pat nurodo, kad CK 1.1 str. apibrėžti šio teisės akto reglamentuojami teisiniai santykiai. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Tarp pareiškėjo ir atsakovų - ministerijos bei Lietuvos valstybės - yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš VRM ir valstybės priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių - procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Pažymėjo, kad analogiškoje pagal bylos nagrinėjimo dalyką administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2012-07-23 nutartyje Nr. A552- 2747/2012 dėl įsakymų pakeitimo, teisėjų valstybinės pensijos ir palūkanų priteisimo pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos - Nacionalinės teismų administracijos - kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Nurodytoje byloje LVAT konstatavo, jog pensijas išmokančios institucijos veiksmai / sprendimai buvo teisėti ir, kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo, kad pareiškėjas nedetalizuoja (nepagrindžia) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl VRM veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu (b. l. 41-43, 128-130).

Atsakovių atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-10-11 įsakymu Nr. 486 8.2 ir 10.1 punktais, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjime nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau - pensijos) skyrimo mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. Pareiškėjui V. B. 2009-01-15 sprendimu buvo paskirta 2267.33 Lt pensija už tarnybą nuo 2009-01-01 neterminuotai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8 (K = 0,8). Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjo pensijos dydis perskaičiuotas - 2267,33 Lt x 0,8 = 1813,86 Lt. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2010-03-01) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojanti nuo 2010-03-01) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, - perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, 2012-05-10 pateiktą sąrašą, pareiškėjas 2012 m. kovo mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., šio įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas 0,4100 (K = 0,4100), apskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pritaikius šį koeficientą pareiškėjui 2012 m. gegužės mėn. už 2012 m. balandžio mėn. buvo išmokėta 743.68 Lt dydžio pensija (1813.86 Lt x 0,4100 = 743.68 Lt). Toliau pareiškėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2012-12-31. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 str. Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dieną. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šis nutarimas „Valstybės žiniose“ turi būti oficialiai paskelbtas 2012-09-21. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų (tarp jų pareigūnų ir karių) perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl iki 2012-12-31 pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau - pensijos) ir toliau bus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., nes pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2012-12-31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiui turėjo draudžiamųjų pajamų) ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., pagal kurią paskirtos pensijos bendra suma vienam asmeniui buvo ribojama, ir negalėjo viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio (šis įstatymas pareiškėjui atitinkamu laikotarpiu nebuvo taikomas). Mano, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo. Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pareiškėjo pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui sumažintą pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios teisinės normos, reglamentuojančios visų rūšių pensijų mokėjimo santykius, dėl šių pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių - palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., manome, kad jos negali būti priteisiamos. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba šiuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui 2267,33 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo (b. l. 77-80, 131-132).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui V. B. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-01-15 sprendimu Nr. 11SP-139 nuo 2009-01-01 neterminuotai buvo paskirta 2267.33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 51). Pareiškėjas 2010-03-10 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą prašydamas paaiškinti, dėl ko jam paskirta pensija buvo sumažinta iki 790.66 Lt, išmokėti susidariusią nepriemoką ir mokėti paskirtą 2267.33 Lt dydžio valstybinę pensiją (b. l. 75-76). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiškėjo 2010-03-10 prašymą 2010-04-06 sprendime Nr. 1D-2579 (2) nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota, o kadangi pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, atitinkamai paskirta pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 73-74). Pareiškėjas su skundu 2012-02-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą prašydamas išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirto dydžio valstybinę pensiją, kadangi Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino Laikinojo įstatymo atitinkamas nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai (b. l. 72). Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2012-03-08 sprendime, įformintame raštu Nr. 1D-1669 (11), nurodė, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, o pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2012-12-31. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai nėra paskelbtas. Taip pat nurodė, kad neturi pagrindo mokėti pareiškėjui paskirtą 2267.33 Lt dydžio valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 69-70).

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-29.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-03-08 sprendimą Nr. 1D-1669 (11). Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, o pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2012-12-31. Taip pat nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas dar nėra įsigaliojęs, todėl neturi pagrindo mokėti pareiškėjui paskirtą 2267.33 Lt dydžio valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 69-70). Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. ir neproporcingai apribojo asmenų teises, įsigaliojo tik jį paskelbus, t. y. 2012-09-29, ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios jo priėmimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo nutarimu, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-03-08 sprendimas neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 12 236.91 Lt – už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, t. y. skirtumą, susidariusį tarp jam paskirtos (2267.33 Lt) ir perskaičiuotos, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas, valstybinės pensijos.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2009 m. sausio mėn. buvo paskirta 2267.33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 97). Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas iki 1813.86 Lt (2267.33 Lt x 0,8 (koeficientas) (b. l. 69-70). Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 buvo išmokėta 5911.73 (b. l. 97). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 susidarė 8599.15 Lt dydžio nepriemoka ((1813.86 Lt x 8 mėn.) – 5911.73 Lt).

Neišmokėta pensijos dalis pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos: nors pastarosios institucijos kaltės dėl to, kad ji, vykdydama galiojančių teisės aktų nuostatas, privalėjo perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjui valstybinę pensiją ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, neišmokėjo dalies pensijos nėra, t. y. valstybinės pensijos nepriemoka susidarė dėl įstatymo leidėjo kaltės, įvertinus tai, kad pareiškėjas šioje dalyje prašo priteisti ne turtinę žalą, o neišmokėtos pensijos, kurią pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas pareiškėjui skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, dalį, iš pastarosios ji ir priteisiama.

Pareiškėjas taip pat prašo nuo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisti jam 5 procentus metinių palūkanų. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso normos, todėl prašymas priteisti procesines palūkanas, delspinigius, negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją mokėti 2267.33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2010-04-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010, 2012-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2941/2011 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią kildina iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, veiksmų nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias jam buvo sumažinta valstybinė pensija. Dėl nepagrįstai taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, ir Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pratęsimo galiojimo jo atžvilgiu, jis patyrė šoką, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimus, jo reputacija pablogėjo, neturi piniginių lėšų išlaikyti savo šeimą, apmokėti kreditą, dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų priverstas skolintis piniginių lėšų ir dirbti, dėl to jaučia dvasinę skriaudą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto pensijos sumažinimo jis patyrė dvasinį šoką, išgyveno, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, atitinkamai – nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str. ir konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. Pareiškėjo nuomone, pratęsus įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų perskaičiavimu, inter alia tų, kurios tam tikra apimtimi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą, viena pensijų gavėjų grupė tampa diskriminuojama, pažeidžiamos jų teisės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime išsprendė Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimą, dėl to teismui nekyla abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo konstitucingumo klausimą netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą.

Pareiškėjas pateikė sąskaitą už advokato teisines paslaugas 640 Lt sumai (b. l. 121). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ne kartą yra pasisakyta, kad priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 ir kt.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad už advokato Algimanto Medelio suteiktas paslaugas pagal 2012-10-17 pateiktą sąskaitą Nr. V.B.-1/2012 joje nurodytą sumą pareiškėjas realiai sumokėjo, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo V. B. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 8599.15 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 15 ct) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasRosita Patackienė