- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- I-7534-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01418-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos dalies išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. P. 2015-03-02 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2015-02-13 sprendimą Nr. (6.5)I-1082; 2) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį – 5 764,18 € (b. l. 1-2).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimu, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 str. nuostatas. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus skyrius pažeidė teisinės valstybės, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-16).
Paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus skyrių kreipėsi 2014-12-17, o šis persiuntė prašymą Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetenciją. Pažymėjo, kad pensijos buvo mažinamos vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo teisės normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-26).
Nurodė, kad Fondo valdyba, įvertinusi, jog pareiškėjui pirmoji sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Fondo valdyba 2015-01-26 pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimą, o juos įvertinusi, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, konstatavo, kad pagrindo atnaujinti terminą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką nutrauktina.
Kita skundo dalis netenkintina.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga patvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 25-26).
Pareiškėjas 2014-12-17 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas išmokėti susidariusį senatvės pensijos skirtumą (b. l. 27). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-12-29 raštu Nr. (10.1)3-155320 persiuntė šį prašymą nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 25-26).
Fondo valdyba 2015-01-26 sprendimu Nr. (6.5)I-561 konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl sumažintos senatvės pensijos mokėjimo paduoti, ir pasiūlė prašyti atnaujinti šį terminą bei pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis (b. l. 28-29).
Pareiškėjas 2015-02-11 pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, motyvuodamas tuo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 pripažino Laikinojo įstatymo nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai (b. l. 30-31).
Fondo valdyba 2015-02-13 sprendimu Nr. (6.5)I-1082 neatnaujino praleisto termino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 32).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Fondo valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, bei teritorinio skyriaus atsisakymo išmokėti šią nepriemoką, teisėtumo.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. detalizuota, jog Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. d. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises jis sužinojo ar turėjo sužinoti nurodytu metu. Šiuo atveju pareiškėjo Fondo valdybos Vilniaus skyriui paduotas 2014 m. gruodžio 17 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jam pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. pagrindu sumažinta pensija.
Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo motyvavo tuo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojęs tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą. Teismas sutinka su Fondo valdybos išvada, kad pareiškėjas jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų termino praleidimą, nenurodė. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo termino praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (žr., pvz., šias LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A602-1401/2014, 2015 m. sausio 22 d. Nr. eA-59-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-61-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-66-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-167-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamame Fondo valdybos 2015-02-13 sprendime atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti, todėl panaikinti sprendimą nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad ginčas dėl pareiškėjo neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš esmės, todėl pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šis pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl šio reikalavimo yra nutrauktina (ABTĮ 101 str. 8 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, jog kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
bylą dalyje dėl pareiškėjo V. P. reikalavimo įpareigoti išmokėti pensijos dalį nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.