- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-16
- Bylos Nr.
- N-502-373-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Š. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties Š. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos (toliau – VPK VP) Eismo priežiūros tarnybos vyr. postinis 2005 m. rugsėjo 2 d. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį surašė Š. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2005 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.21 val. vairuodamas automobilį neblaivus ir apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, reguliuojamoje Kalvarijų g. - Šeimyniškių g. - Konstitucijos pr. sankryžoje, Vilniuje, sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam priešinga kryptimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abi transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 200 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektorius už administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą pažeidimą 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skyrė pareiškėjui administracine nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir vietoj specialiosios teisės atėmimo paskirti jam švelnesnę nuobaudą – piniginę baudą. Pareiškėjas nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas gali sukelti jam ir jo artimiesiems sunkias pasekmes, kadangi jis netektų darbo, t. y. pajamų šaltinio, taip pat jam tektų atsisakyti studijų. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba UAB „Srovėtaka“ elektriku-montuotoju, darbo reikalais kiekvieną dieną savo automobiliu turi vykti į įvairius bendrovės aptarnaujamus objektus. Kadangi priimant jį į darbą buvo sutarta, kad darbo reikalais jis naudosis savo automobiliu, dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis gali būti atleistas iš darbo. Tokiu atveju jis taip pat netektų galimybės susimokėti už studijas (3400 Lt per metus) Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje. Be to, pareiškėjas nurodė, kad gyvena su tėvais, kuriuos jam tenka materialiai paremti, kadangi tėvo atlyginimas nėra didelis, o motina nedirba, turi invalidumo grupę. Be to, pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jis automobilį vairuoja nuo 2001 metų, šiuo metu galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad svarstant klausimą dėl nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo normos, numatančios atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijos nustatytose ribose, turi būti įvertinta ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visuma ir tokiu būdu nustatyta, ar yra pagrindas keisti skundžiamą nutarimą. Teismas nustatė pareiškėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau konstatavo ir pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio 13 d. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už 2003 m. rugsėjo 5 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas taip pat nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 21 d. ir 2003 m. balandžio 17 d. nutarimais skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja (ATPK 36 straipsnis), tačiau jų skyrimo faktai yra pareiškėją kaip eismo dalyvį charakterizuojanti medžiaga, kuri patvirtina, jog jis nėra drausmingas eismo dalyvis ir per 4 metus, kai turi teisę vairuoti transporto priemones, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas UAB „Srovėtaka“ prašymo nelaikė patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo darbo santykius su minėta bendrove, administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjas jokių duomenų apie savo darbovietę ir einamas pareigas nenurodė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdyje nepateikė Socialinio draudimo pažymėjimo ar kito patikimo darbo santykius patvirtinančio dokumento. Be to, teismas pažymėjo, kad net jei dėl pareiškėjo nurodytų darbo santykių su UAB „Srovėtaka“ ir nekiltų jokių abejonių, elektriko-montuotojo darbas pagal visuotinai žinomą jo pobūdį nėra susijęs su automobilio vairavimu, todėl nepateikus nustatyta tvarka patvirtinto pareigybės aprašymo ar nuostatų, nėra pagrindo konstatuoti, kad konkrečiu atveju elektriko-montuotojo darbas yra susijęs automobilio vairavimu. Be to, teismo teigimu, net tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, vien tik ši aplinkybė nebūtų pagrindu keisti administracinės nuobaudos rūšies ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tarp jų ir į padaryto pažeidimo pobūdį. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra tyčinis, šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų teismas nustatė, kad po eismo įvykio, kuris kilo dėl pareiškėjo kaltės, patikrinus buvo nustatytas ne tik šio pažeidėjo neblaivumas, bet ir tai, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos –tetrahidrokanabinolio karboksilinės rūgšties. Iš šio fakto teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda visiškai atitinka ir yra adekvati jo padaryto teisės pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui. Be to, teismas nurodė, kad klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo, numatyto sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus asmens, ar apsvaigusio nuo narkotikų, neskyrimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Pareiškėjas tokios pažymos nepateikė, todėl net ir tuo atveju, jei būtų nustatytos aplinkybes, suteikiančios pagrindą keisti administracinės nuobaudos rūšį, to nebūtų galima daryti. Skundo motyvus, susijusius su kaltininko šeimos pajamomis ir jo finansiniais įsipareigojimais mokėti už studijas, teismas įvertino kaip nesuteikiančius pagrindo keisti įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui parinktos ir paskirtos nuobaudos rūšies. Teismas atkreipė dėmesį, kad už visus anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjui buvo skiriamos švelnesnės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau iš to, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas sąmoningai atsisėdo už vairo apsvaigęs, darytina išvada, jog jos nepadarė kaltininkui ATPK 20 straipsnyje numatyto poveikio. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu kaltininkui paskirtas tik minimalus sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo nuobaudos terminas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą – Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti, skirti jam už padarytą pažeidimą piniginę baudą, o jei skirti baudą galimybės nėra – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones laiką įmanomai sumažinti. Apeliaciniame skunde kartojamos skunde išdėstytos aplinkybės, nurodoma, kad teismas neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus dėl darbo santykių su UAB „Srovėtaka“. Apeliantas akcentuoja, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tikina, kad tokių pažeidimų ateityje nebedarys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens. Šio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, pažeidimo padarymo neginčija ir apeliantas. Apeliaciniame skunde keliama administracinės nuobaudos rūšies parinkimo ir paskirtos nuobaudos griežtumo problema.
Už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta sankcija – bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų. Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyr. inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimu apeliantui paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimt keturiems mėnesiams.
Parenkant vieną iš sankcijoje numatytų nuobaudos rūšių, turi būti vadovaujamasi ATPK 30 straipsnyje numatytomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, t. y. turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (šio straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, tiek pareigūnas, priėmęs nutarimą byloje, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės priėjo tinkamų išvadų dėl nuobaudos rūšies parinkimo. Tinkamai įvertintas pažeidimo pobūdis. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų kaip kvalifikuojantis pažeidimo požymis yra tyčinis, šiurkštus piktnaudžiavimas suteikta specialia teise. Teisingai įvertinti pareiškėjo asmenybę ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės – pakartotinumo (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) – buvimą apibūdinantys faktai. Būtent pažeidimo pobūdis ir aplinkybės, kad pareiškėjas Kelių eismo taisyklių pažeidimus daro sistemingai bei kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, yra lemiančios, parenkant nuobaudos rūšį. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėjo gailėjimąsi. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinto ATPK 30 straipsnio 2 dalyje įvardytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant nuobaudą. Vien tik pareiškėjo gailėjimasis neįgalina skirti švelnesnę alternatyvią nuobaudą, nes turi būti įvertintas ne tik atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekis, bet ir jų reikšmingumas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šiuo atveju visiškas nuobaudos – specialios teisės atėmimo – neskyrimas neleistų pasiekti ATPK numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad už visus anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjui buvo skiriamos švelnesnės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau iš to, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas sąmoningai atsisėdo už vairo apsvaigęs, padaryta pagrįsta išvada, jog jos nepadarė kaltininkui ATPK 20 straipsnyje numatyto poveikio. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi ne tik nubausti apeliantą ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimta teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kaip nesudarančias pagrindo keisti nuobaudos rūšies. Pareiškėjas neįrodė, kad teise vairuoti transporto priemones tiesiogiai pagrįsta jo darbinė veikla (elektros montuotojo pareigos UAB „Srovėtaka“). Tai, kad apeliantas gyvena su tėvais, kuriuos jam tenka materialiai paremti, taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti skiriama administracinė nuobauda – bauda, tuo labiau, kad baudos paskyrimas tik apsunkintų apelianto galimybę materialiai paremti tėvus.
Dėl paskirtos nuobaudos griežtumo pasakytina, kad apeliantui paskirta minimalios sankcijoje numatytos trukmės nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymas (mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, skyrimas) turi remtis išimtinėmis aplinkybėmis (paprastai, kelių lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, kt.), kurių šiuo atveju pagrįstai nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą byloje, parinko tinkamą administracinės nuobaudos rūšį, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas įstatymo normų, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
Š. G. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.