Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams S. N. ir G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-10 nutarimo, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Pareiškėja ginčija D. Š. paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimą pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, tačiau prieš vertinant apelianto pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga visų pirma pasisakyti kitu klausimu.

6. Byloje nėra ginčijama, kad D. Š. savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statė du neypatingus statinius – gyvenamosios (dviejų butų) paskirties pastatą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai: paties D. Š. paaiškinimai, 2019-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto bei 2019-03-28, 2019-03-29 savavališkos statybos aktų duomenys. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 dalies; 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto; 27 straipsnio 22 dalies reikalavimai. Tokia veika atitinka ANK 351 straipsnio 5 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, sprendžia, kad tiek 2019-04-09 surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir pirmosios instancijos teismo 2019-05-10 nutarime nustatyti D. Š. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti kaip du atskiri administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

7. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Vieningas kaltininko sumanymas yra vienas iš pagrindinių tęstinės nusikalstamos veikos požymių, skiriančių ją nuo pavienio nusikaltimo. Šios baudžiamosiose bylose suformuotos teismų praktikos nuostatos aktualios ir sprendžiant administracinės atsakomybės klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. N1-1887/2007, Nr. N444-677/2009, Panevėžio apygardos teismo 2012-11-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-560-168/2012, Šiaulių apygardos teismo 2018-03-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-354/2018 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas nutarime veikos kvalifikavimą grindė tuo, kad D. Š. statė du neypatingus statinius. Tačiau šiuo atveju nebuvo įvertinta tai, kad dvibučio gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato pamatai buvo pastatyti tame pačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, tiek D. Š., tiek faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei savavališkos statybos aktus surašęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas G. J. patvirtino teismui, kad pamatai buvo statyti vienu metu. Inspekcijos atstovas taip pat patvirtino, kad šiems statybos darbams reikėjo vieno statybą leidžiančio dokumento. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti „Infostatyba“ bei statybos objekto projektinės dokumentacijos duomenys (b. l. 10-18). Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 12-13) taip pat matyti, kad abejuose objektuose atliktų darbų apimtys yra identiškos. D. Š. surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Vertindamas šiuos byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta viena tęstinė veika, susidedanti iš kelių tapačių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, todėl šie D. Š. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

9. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjos argumentus, sietinus su Kauno apygardos teismo 2019-04-04 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-348/2019, tačiau įvardytas teismų praktikos pavyzdys nagrinėjamu atveju nėra aktualus. Tiek administracinėse, tiek baudžiamosiose bylose teisminis precedentas įmanomas tik esant tapačioms arba labai panašioms faktinėms aplinkybėms. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytoje administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai dėl trijuose skirtinguose žemės sklypuose, skirtingu laiku ir skirtingos apimties atliktų savavališkų statybų, kas labai skiriasi nuo nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių.

10. Apylinkės teismas neištaisė minėtos administracinio teisės nusižengimo protokole padarytos D. Š. veikos teisinio kvalifikavimo klaidos, tad tai darytina apeliacinės instancijos teisme naikinant 2019-05-10 nutarimą ir priimant naują. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad D. Š. pripažino jam inkriminuotus veiksmus, gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina ir atliktų savavališkų statybų apimtį, taip pat tai, kad šiuo metu D. Š. ėmėsi veiksmų, siekdamas įteisinti atliktus statybos darbus. Teismas vertina ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. Š.. Duomenų apie jo anksčiau padarytus nusižengimus byloje nėra, dirba. Teismas sprendžia, kad jam skirtina minimali piniginė bauda.

11. Pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2019-05-10 nutarimą ir konstatavus, kad buvo padarytas vienas ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, ANK 38 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, sietinų su šio straipsnio nuostatų taikymu, nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 800 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias banke L. B., AB; (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”; (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”; (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale; ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.