- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 1-21-213/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00321-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. A., A. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), sandėlio vadybininku, neteistas,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
D. Ž. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: kaltinamasis 2016 m. balandžio 23 d., apie 22 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete dukra J. Ž. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius diržu J. Ž. į kairę šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas kairės šlaunies šoniniame paviršiuje. Tokiu būdu nežymiai sužalojo savo nepilnametę dukrą J. Ž..
Kaltinamasis D. Ž. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką teisiamojo posėdžio metu nepripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2016-04-23 apie 21-22 val. tarp jo ir dukters įvyko buitinis konfliktas dėl to, kad J. Ž. išplovė lėkštę ir ją šlapią įdėjo į spintelę, dėl to ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu penkiolikmetė J. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad paskutiniu metu su dukra negalėjo susikalbėti, iki šio incidento ginčai kildavo tarp jo ir žmonos, kuri paskutiniu metu negrįždavo namo, o jis turėjo rūpintis vaikais. Nurodė, kad po konflikto, jis į J. Ž. kambarį nunešė lėkštę, kad ją sutvarkytų. Dukra jį vėl išvadino visokiais necenzūriniai žodžiais, tuomet jis išsitraukė kelnėse turėtą diržą, tačiau su juo nemušė J. Ž., o tik pagasdino. Nurodė, kad nežino, iš kur pas J. Ž. ant kojos atsirado žymės, jis jų negalėjo padaryti. Mano, kad ji buvo mamos įtakota taip pasakyti. Po to jis nuėjo parūkyti, grįžęs nuėjo vėl pakalbėti su dukra, tačiau ji į kalbas nesileido. Vėliau atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Jis su medikais nėjo pas dukrą ir liko su pareigūnais, vėliau atvyko dar vienas ekipažas. Kiek jam teko girdėti, jo žmona nuolat skambino policijos pareigūnams. Tuo metu namuose buvo ir jo sūnus, kuris buvo išsigandęs policijos ir jo vieno palikti negalėjo, todėl jis iškvietė buvusios žmonos brolio žmoną, kuri atvyko ir paėmė dukrą, o sūnus liko su juo. Nurodė, kad neatsimena, ar paliko diržą pas dukrą kambaryje. Vaikus jis prižiūri ir jais rūpinasi, o policiją nuolat kviesdavo J. Ž. motina, kuri nuo 2015 metų su juo negyvena, ir jis vienas turėdavo prižiūrėti vaikus. Nurodė, kad jokio smurto dukters atžvilgiu nebuvo ir prašė jį išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nepripažino, jo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir įrodymų tyrimo teisme ištirtais įrodymais:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nepilnametės J. Ž. pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2016-08-31 duoti parodymai, kur ji nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio ji gyvena pas močiutę Pakalniškių kaime. Iki tol gyveno Šaltupio g. 2, Pilypiškių kaime. Nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį, tikslios datos negalėjo įvardinti, norėjo ilgiau pailsėti, tačiau tėtis pradėjo priekaištauti, kad ji ilgai miega, kad nieko nedaro. Penktadienį, įvykio išvakarėse, manė, kad tėtis bandė prisijungti prie jos el. pašto. Jų santykiai buvo įtempti, ir jie penktadienį susipyko. Šeštadienį, dieną nieko kaip ir neveikė, o paskui tvarkėsi, tėtis atėjo į jos kambarį, priekaištavo, kad išmėtyta viskas kambaryje. Ji pasakė, kad tvarkosi, kad jei nepatinka, tai tegu pats tvarkosi. Jis ją sunervino, nes nuolat priekaištauja. Pavalgius virtuvėje tėvas pasakė jai, kad išsiplautų lėkštę, ką ji ir padarė, po to lėkštę šiek tiek pavalė ir padėjo. Tuomet ji nuėjo į kambarį, atėjo tėtis ir pradėjo priekaištauti, kad blogai išplovė lėkštę. Ji buvo susierzinusi ir nunešė lėkštę atgal. Jie vėl pradėjo pyktis, jis išvadino ją narkomane. Jis išsitraukė diržą ar iš kelnių, ar atsinešė, atminty neįstrigo, užsimojo, ji stovėjo lovos gale, jie vienas ant kito rėkė. Jis užsimojo diržu grasindamas, ji tada pakėlė koją, tada jis pradėjo sakyti: „kad ką prieš mane kojas kilnoji?“. Tada užsimojo diržu ir trenkė jai per kairę koją, per šlaunį. Vėliau išryškėjo diržo žymės. Trenkė gal 4, gal ir daugiau, neužfiksavo, neskaičiavo. Paskui gal susivokė, ką padarė, išėjo į lauką, skambino mamai. Mama paskambino jai, pasakė, kas atsitiko. Mama pasakė, kad kviestų policiją. Jai buvo nedrąsu kviesti policiją, tai mama iškvietė policiją. Jai buvo gėda. Paskui grįžo tėvas, atėjo į jos kambarį, pasakė, kad taip būna, kad viskas gerai. Ji pasakė, kad išeitų iš kambario, jis išėjo. Paskui atvažiavo policija, jis pamatė, pasakė, kad kokias nesąmones sugalvojo. Tėtis atėjo su policininku ir ji atėjo. Policininkas klausė, kas įvyko. Paklausė, ar buvo smurtinė situacija, ji pasakė, kad taip. Buvo apačioje, liepė eiti į viršų, pažiūrėti, ar yra žymės. Ji nuėjo, nieko kaip ir nepastebėjo. Policininkas pasakė, kad meluoja, kad kažkas atsitiko, kad blogai, kad apsimelavo. Kai atvažiavo policija, tėtis, kaip ir sutiko, kad trenkė. Policininkas sakė, kad jei meluoji, tai bus negerai. Konflikto metu ji atsisėdo ant lovos, jai skaudėjo. Jis ją stūmė link sienos, ji prisėdo ant lovos. Ji nukritus nebuvo. Jis ėjo link jos, o ji ėjo atgal. Jis atsirėmė į lovą nugara, kaip ir atsisėdo ant čiužinio. Jai skaudėjo kairės kojos pėdos vidurį. Jis trenkė su diržu, kadangi buvo pakėlusi koją, tai pirmiausia trenkė per pėdą. Skaudėjo gal 10 min. Ji buvo su maike ir kelnėmis. Kai ėjo apsižiūrėti, tai kelnes nusiėmė. Buvo basa. Ant šlaunies pradžioje diržo žymių nesimatė. Vėliau, atvažiavo greitoji ir ją apžiūrėjo. Konfliktas prasidėjo po 10 val. Vėliau išryškėjo dryžiai ant kojos, ant šlaunies, jų buvo gal 5, gerai neprisimena. Jie buvo apie 20 cm ilgio. Kai policininkas pasakė, kad gal meluoja, dar pažiūrėjo, pamatė, kad yra dryžiai, tai pasakė dar antrame aukšte. Atvažiavo greitoji, suteikė pagalbą. Atvažiavo gal iš Vievio vaikų gydytoja, apžiūrėjo, gal ir matė dryžius. Mamai nusiuntė žinutę per faceebok su nuotrauka, kurią nufotografavo telefonu. Mama kalbėjo su tyrėju, ir mano, kad jie iškvietė. Policininkai norėjo, kad liktų namuose, bet ji bijojo. Kitą dieną buvo žymės ant kojos, ant pėdos nebuvo. Ją nuvežė pas močiutę, nuėjo miegoti, o ryte atsikėlusi pamatė, kad pradėjo ryškėti geltona mėlynė ant šlaunies šono šalia kelio. Toks kartas, kad būtų tėtis trenkęs su diržu, buvo vienas. Prieš tai buvo kelis kartus kviečiama policija, nes tėtis prie mamos kibo, prie jos irgi kabinėjosi. Pas močiutę gyvena iki šiol. Kai fotografavo sužalotą koją, sėdėjo viena kambaryje, niekas nematė, bet ant nuotraukos yra laikas, kada fotografuota. Pas močiutę tą vakarą ją vežė jos mamos brolis su žmona. Jie atvažiavo ir nuvežė. Tą vakarą koją matė močiutė, daugiau niekas. Parodė koją močiutei prieš einant miegoti. Dėdė su žmona nematė. Jie atsigėrė arbatos, jau buvo vėlu ir išvažiavo. Šiuo metu su tėčiu nėra toks bendravimas, kaip anksčiau, labiau tokie santykiai, kaip pažįstamų žmonių. Kviečia važiuoti kur nors, bet ji nenori su juo niekur važiuoti. Tą vakarą atvažiavusi greitoji pagalba vaistų davė, kad nusiramintų, į vandenį įlašino lašiukų, nebuvo skanu. Tą vakarą pas močiutę važiuoti norėjo, nenorėjo likti namuose, nes baisu buvo. Kai kalbėjo su mama ir pasakė, kad nenori likti namuose, mama paskambino močiutei - savo mamai ir tada atvažiavo dėdė su teta ir nuvežė. Mamos konflikto metu namuose nebuvo, nes ji buvo išėjusi į darbą. Kai nuvažiuoja į namus, tėtis filmuoja, nors prašo, kad nefilmuotų, tai paskui papasakoja močiutei. Jos pasikalba apie situaciją, bet ką sakyti, tai nesitaria. Ji su tėčiu stengiasi kuo mažiau bendrauti, kai pasilieka vieni, tai vyksta kaip terorizavimas, sako, kad mama ją nuteikinėja, kad neklausyt mamos, nes ji prikalba visokių nesąmonių. Ji stengiasi kuo mažiau bendrauti, nes kai bendrauja, susinervina. Tėčiui nejaučia jokios neapykantos. Jis nepripažįsta, ką jis padarė. Tie jausmai, kurie buvo, dingo, dabar jaučia antipatiją. Stengiasi nekreipti dėmesio, ką jis šneka. Stengiasi kuo mažiau bendrauti. Pasikalba dar su savo geriausia drauge. Anksčiau kalbėjo apie tą situaciją. Ji pati mato, kaip jis elgiasi su mama, su ja. Jis pastoviai šneka, kad mama bloga, močiutė bloga, visi aplinkui blogi. Ji susidariusi pati nuomonę apie jį, niekas jos nenuteikinėja. Ji pati mato, kaip elgiasi, šneka vienaip, o daro visai kitaip. Jų akivaizdoje mama tėčio nevadina kitaip, įžeidžiančiais žodžiais nevadina. Kai kalba su kitais žmonėmis, niekada negirdėjo, kad kitokiais žodžiais tėvą vadintų. Ji nenori taikytis su juo, daug laiko praėjo, o jis nepripažįsta, ką padaręs, kaltina ją. Jei būtų iš karto atsiprašęs, pripažinęs, o dabar nenori su juo taikytis, bendrauti, supranta, kad teks bendrauti, bet nenori, jis kaip svetimas žmogus. Dėl tų jo poelgių, žodžių, ji susidarė savo nuomonę. Ar pasikeis nuomonė - abejoja. Yra skaudu. Taikytis su tėčiu nenorėtų. Žymė ėjo per koją, virš 5 dryžių buvo tai tikrai, bet tiksliai neatsimena. Viena mėlynė buvo virš kairės kojos kelio, o dryžiai tai daugiau kaip 5. Smūgių sudavė gal 5, gal ir daugiau, neatsimena gerai. (1 tomas, b. l. 68-70)
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-16 apklausta nukentėjusiosios nepilnametės J. Ž. įstatyminė atstovė kaip liudytoja R. Ž. (dabar – M.) parodė, kad 2016-04-23 jai būnant darbe Vilniuje, į jos mobilų telefoną paskambino dukra J. Ž., kuri verkdama pasakė, kad tėtis, t. y. D. Ž., muša ją, tiksliai neatkartojo žodžių, kuriuos jai sakė tačiau ji buvo labai susijaudinusi, sunkiai galėjo kalbėti. Kiek suprato iš jos pasakojimo, tai tėtis jai sudavė diržu per koją dėl to, kad ji neiššluostė puodelio ar pan. Kadangi buvo darbe, negalėjo padėti savo vaikui, jai pačiai buvo didelis šokas, todėl ji iš karto iškvietė policiją. Tuo pačiu metu visą laiką bendravo su dukra telefonu, darė garso įrašą. Atvykus pareigūnams, nebekalbėjo su J. Ž.. Kitu telefonu dar bendravo su pareigūnu, kuris paaiškino, kad iškvies medikus. Ji į telefoną gavo dukros darytas jos kojos nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matėsi smurto žymės. J. Ž. buvo išvežta pas jos mamą į Pakalniškių k., kur iki šiol ten gyvena, nes ji nenori grįžti namo. 2016-04-24 jau po darbo grįžus pas mamą namo, dukra jai parodė savo kairę koją, ant kurios matė jau susiformavusias mėlynes. Ji su dukra dar kelias dienas fotografavo jos koją. Visos nuotraukos yra jos telefone. Dukra jai sakė, kad jai skaudėjo ir kai sudavė smūgius diržu, mėlynės buvo skausmingos (1tomas, t., b.l. 38)
Nukentėjusiosios nepilnametės atstovė adv. Violeta Bazienė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl pačio įvykio abejonių nekyla, įvykis įvykęs 2016-04-23. Šiuo atveju J. iš karto informavo savo motiną apie tą įvykį ir buvo iškviesta policija ir tas faktas buvo užfiksuotas. Mano, kad kad nėra pagrindo netikėti mergaitės žodžiais. Jos parodymai yra teisingi ir jais galima vadovautis.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-02-07, metu, apklaustas liudytojas S. G., parodė, kad 2016-04-23 dirbo Elektrėnų PK tyrėju ir kaltinamąjį prisimena. Adresu (duomenys neskelbtini). iš pradžių nuvyko patruliai, o tada pranešė, kad reikia tyrėjo, nes buvo sumuštas vaikas. Nuvykus, pamatė, kad vaikas nepilnametis ir jis jo apžiūrėti negalėjo, todėl kvietė medikus, nes nematė sumušto vaiko, J. Ž. buvo susinervinusi. Mergaitei buvo gal 13-14 metų. Ji sakė, kad jai trenkė, o vyras sakė, kad netrenkė, tik diržą buvo paėmęs. Mergaitė sakė, kad su tėčiu konfliktavo, nes ji kažką atsisakė daryti. Sakė, kad pas ją mėlynės buvo ant kojų. Mergaitė pasakė, kad jai tėvas trenkė su diržu, bet vyras sakė, kad diržą buvo paėmęs, bet jai netrenkė. Tuomet jie iškvietė medikus, bet medikai, kiek jis atsimena, sužalojimų nerado. Jie sakė, kad jai buvo šokinė būsena. Medikės dar pažymą rašė. Jiems reikėjo priimti sprendimą, nes vienas mažas vaikas miegojo, tėvo jie išvežti negalėjo. Jie iškvietė gimines ir nusprendė, kad vaiką reikia išvežti pas senelius. Mama jiems šaukė telefonu, kad apsaugotų vaiką, jie siūlė mamai grįžti namo, bet ji pasakė, kad dirba ir negali grįžti. Mergaitė įsiaudrinusi buvo, nes buvo konfliktas. Jis su mergaite nedaug bendravo, nes vaikas yra nepilnametis. E. R. - B. buvo su mergaite nuėjusi į viršų ir su ja kalbėjo. Mergaitę atidavė giminaičiams ir jie išvažiavo.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-02-07, metu apklausta liudytoja I. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. 2016-04-23 vakare, apie 22 val. paskambino jos dukra iš darbo, ir paklausė, ar ji gali nuvažiuoti ir paimti jos dukrą, nes tėtis ją muša. Ji pasakė, kad negali, tuomet ji paskambino marčiai ir sūnui ir pasakė, kad atvežtų J. Ž. pas ją. Jie mergaitę atvežė gal apie 2 val. Mergaitė buvo labai susinervinusi, verkė. J. Ž. jai parodė koją, ant kurios buvo raudoni dryžiai. Ji pasakė, kad ją mušė tėvas, nes ji blogai lėkštes išluostė. Mergaitė buvo sukrėsta. Ji ir dabar gyvena kartu su mama ir dar vienu jos anūku pas ją. Nutrodė, kad jos žentas yra smurtautojas. Nurodė, kad ji su anūke sutaria gerai. Nurodė, kad J. Ž. buvo ujama tėčio. Yra kažkas sakęs, kad jis negerai elgiasi su dukra. Tačiau negalėjo nurodyti, kokie santykiai buvo tarp tėvo ir anūkės. Matydavosi iš šalies, kad jis visą laiką ant tos mergaitės puola. Anūkė pasakė, kad tą vakarą mamai nusiuntė nuotraukas. Ji nematė, kaip ji fotografavo kojas, nes ji savo namuose jas fotografavo, o atvažiavusi rodė jai telefone padarytas nuotraukas. Ant kojų buvo raudonos spalvos juostelės. Nurodė, kad mergaitė negali dėl to meluoti, santykiai su žentu šiai dienai yra blogi.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-02-07 metu, apklausta liudytoja R. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos vyro sesers vyras. 2016 metų balandžio pabaigoje paskambino vyro mama ir pasakė, kad mergaitę skriaudžia tėvas, todėl jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir tuo metu atvažiavo policija. Po kurio laiko jiems paskambino D. Ž. ir paprašė, kad jie paimtų mergaitę, ką jie ir padarė. Kai nuvyko paimti J. Ž., jau buvo atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba. J. Ž. drebėjo ir verkė ir jiems nieko nepapasakojo. Nurodė, kad D. Ž. berniuką myli labiau nei dukrą. Jis dabar šneka, kad J. Ž. ne jo dukra. J. Ž. yra gera mergaitė, jos charakteris neblogas. Ji tikrai šito įvykio sugalvoti negalėjo. Girdėjo, kaip greitosios pagalbos felčerė apžiūrėdama J. Ž. minėjo, jog matosi, kad yra suduota.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-02-07 metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad 2016 metų balandžio mėnesį vakare paskambino mama ir pasakė, kad neva yra nuskriausta dukterėčia ir klausė, ar jie gali nuvažiuoti jos paimti. Nuvažiavus į Pylipiškes, jau buvo pareigūnai. Atvažiavę pasakė, kad nori paimti Justę, bet jiems jos niekas nedavė. Jie porą valandų pralaukė ir gavo atsakymą, kad jie negali jos išsivežti ir tuomet išvažiavo namo. Kai grįžo namo, už kokių 10-15 min. paskambino D. Ž. ir pasakė, kad paimtų J. Ž.. Nuvažiavus su žmona prie jų namų, atėjo apsiverkusi J. Ž.. Jis liko sėdėti mašinoje, o mergaitės nuėjo paimti jo žmona. J. Ž. visa drebėjo, buvo apsiverkusi, tačiau jis nesigilino, ar ji ką pasakojo, jis jos nieko neklausinėjo. Negali pasakyti, ar D. Ž. smurtautojas, tik žino, kad šeimoje yra nesutarimų. J. Ž. sakė, kad jai tą dieną sudavė. Nurodė, kad dukters ir tėvo santykiai nebuvo geri, jie nesutarėiš abiejų pusių būdavo impulsyvus elgesys.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-02-07 metu, apklausta Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. parodė, kad bendravo su J. Ž., kai teikė išvadą teismui dėl ištuokos, kuri prasidėjo po šio įvykio. Iki tol jokios informacijos apie šią šeimą neturėjo. Kreipėsi D. Ž. teigdamas, kad R. Ž. mažai skiria dėmesio vaikams, kad ji daug dirba ir nežiūri vaikų. Skyrybų procese teikė išvadą dėl skyrybų ir ji buvo išsami. Nurodė, kad jie neturi J. Ž. charakteristikos iš mokyklos, tik turi duomenis, kad ji gerai mokosi ir neturi elgesio problemų.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-04-20, metu, apklaustas ekspertas J. R. parodė, kad ekspertu dirba 26 metus. Jam teko apžiūrėti nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotos nukentėjusios mergaitės šlaunys. Jis tik apžiūrėjo nuotraukas, kuriuose matė tik dryžių formas. Jis mergaitę apžiūrėjo, kad įsitikinti, ar tikrai tą koja yra nukentėjusiosios. Jam reikėjo matyti visą kūną, o ne tik koją. Ten buvo apgamai ir tai yra individualus dalykas ir pagal tai buvo nustatyta, kad tai buvo ta pati koja. Iš nuotraukų matyti, kad ant kojų yra pailgos formos dryžiai, tokių sužalojimų negalima padaryti kumščiu, koja. Tai yra pailgas daiktas, lankstus ir labiausiai tikėtina, kad tai buvo diržas. Nurodė, kad galima stengtis imituoti sužalojimą, tačiau tai yra labai sudėtinga. Jeigu tas nuotraukas vertintų profesionalas, tai jis atskirtų, kur yra grimas, o kur ne. Jam policijoje pateikė nuotraukas ir jis turėjo pasakyti, ką jis mato ir ar ta koja priklauso nukentėjusiajai. Nurodė, kad kraujosruva pageltonuoja dažniausiai po 5 parų, bet tai priklauso nuo organizmo. Jeigu sužalojimai tepami gydomaisiais tepalais, kurie skatina gijimą, tai gali kraujosruva pageltonuoti ir po trijų dienų.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-04-20 metu, apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad dirba VšĮ Elektrėnų asmens sveikatos priežiūros centre, bendruomenės slaugytoja. Nurodė, kad buvo iškviestą į įvykį, tačiau tiksliai įvykio detalių neprisimena. Ji buvo iškviesta į apklausą policijoje, kurioje buvo apklausta dėl mergaitės, kuri sukonfliktavo ir tėvas jai su diržu sudavė. Nuvykus į Pilypiškių kaimą, jai teko bendrauti su mergaite, 14-15 metų amžiaus. Mergaitę rado namo antrame aukšte. Ji sėdėjo atsirėmus rankomis į kelius ir buvo buvo apsiverkusi. Ji pasakė, kad buvo susipykusi su tėčiu, nes ji išplovė indus, o tėtis liepė jai juos nusausinti ir ji pradėjo grubiai kalbėti su tėčiu. Ji išorinių sužalojimų nematė ir jai pasiūlė vykti gydytojo konsultacijai. Ji pasakė, kad su diržu sudavė per šlaunį, tačiau jokių nubrozdinimų nebuvo. Pirmos pagalbos nesuteikė, nes nebuvo reikalo. Ji siūlė mergaitei važiuoti pas gydytojus, bet ji atsisakė važiuoti. Mergaitė išvažiavo pas tetą. Mergaitė nesakė, kad jai skauda, kad ji negali paeiti. Jeigu ji butų nuvykusi pas medikus, tai ją būtų apžiūrėjęs chirurgas. Ji tik gailėjosi, kad su tėčiu negražiai kalbėjo ir verkė. Savo darbe jai teko matyti sužalojimus su diržu, tai būna paraudimas, jei su sagtimi suduota, tada būna odos nubrozdinimai, o mėlynės atsiranda vėliau. Nurodė, kad paraudimą matė, bet galvojo, kad gal čia nuo jos rankų, kad ji pati nuspaudė. Įvykio dieną ji buvo su kelnėmis. Pareigūnai buvo apačioje. Suaugusiųjų su ja nebuvo, tik brolis. Ji matė, kad mergaitė yra nepilnametė. Jeigu yra aplinkoje suaugęs žmogus, tai jie turi paimti suaugusį žmogų, kuris atsakingas už tą vaiką. Jeigu nėra suaugusiųjų, tai tada patys paima vaiką. Šiuo atveju buvo suaugęs žmogus, jie pasakė, kad pas medikus nevažiuos.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-04-20 metu apklaustas liudytojas Ž. A. parodė, kad dirba Elektrėnų PK vyr. patruliu. Prieš metus balandžio mėnesį dirbo su kolega R. J. ir buvo gautas pranešimas, kad Pilypiškių kaime smurtauta prieš vaiką. Nuvykus į vietą, jie rado vyriškį D. Ž. su dukra. Kaip suprato iš situacijos,kad vyriškis su diržu dukrai davė per sėdmenis. Jie iškvietė tyrėją ir jis aiškinosi situaciją. Su mergaite bendravo labai trumpai, ji pasakė, kad jai sudavė su diržu. Jie tos vietos neapžiūrėjo. Nurodė, kad D. Ž. nustatinėjo girtumą, bet buvo 0 promilių. Atvykus tyrėjui, jie išvažiavo. Mergaitė pasakė, kad jai sudavė su diržu, nes indų neišplovė.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-04-20 metu, apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad dirba Elektrėnų PK vyr. patruliu. D. Ž. žino iš matymo. Incidento dieną buvo gautas iškvietimas dėl įvykio su dukra, kad vyko kažkoks konfliktas, todėl nuvyko į Pilypiškių kaimą. Atvykę, suprato, kad tarp tėvo ir dukros įvyko barnis, dukra verkė, kad tėvas ją skriaudė. Kadangi mergaitė buvo nepilnametė, tai jie į įvykio vietą iškvietė tyrėją, taip pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Mergaitė buvo antrame aukšte ir su ja nebendravo. D. Ž. pasakė, kad dukra nebuvo išplovusi indų ir įvyko konfliktas. Tėvas sakė, kad motina nuteikinėja mergaitę prieš jį. Taip pat sakė, kad motina namie nebuvo tris paras. Kai slaugytoja atvyko, jie dar buvo. Kiek pamena, tai mergaitės į ligoninę nevežė, nes mergaitė nenorėjo. Parodė, kad buvo atvažiavusi mergaitės teta, kuri tą mergaitę išsivežė, D. Ž. neprieštaravo, kad ją išsivežtų.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-08-11 metu apklausta liudytoja E. R. – B. parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate 5 metus. Kaltinamasis jai matytas darbo reikalais. Įvykio dieną buvo iškviesta į įvykio vietą. Ją iškvietė tyrėjas S. G., kuris pranešė, kad jis pagal iškvietimą atvyko ir liko vienas ir gali būti, kad jam reiks pagalbos, nes namuose yra du nepilnamečiai vaikai, kuriuos gali reikėti nuvežti į globos namus. Į Pilypiškių kaimą ji nuvyko su Kublicku. Ji bendravo tik su J. Ž. antrame namo aukšte. Name taip pat buvo greitosios pagalbos darbuotoja. J. Ž. verkė, buvo streso būsenoje. J. Ž. pasakė, kad įvyko konfliktas su tėčiu ir pasakė, kad ji nenori čia būti, nori važiuoti pas senelius. Medikė jau prieš tai buvo su ja bendravusi ir kaip suprato, jai jau buvo davę raminamųjų. Mergaitė sėdėjo užsidarius savyje, ji labai verkė ir pasikūkčiodama pasakė, kad nenori likti namie. Pasakė, kad mama dirba. Mergaitė liko su medike, o ji nuėjo į pirmą aukštą. Tada jos atvyko paimti kažkas iš giminaičių. Nurodė, kad mergaitė verkė, buvo susinervinusi, bet smurto žymių nesimatė. Namai buvo tvarkingi, jokių grumtynių požymių nesimatė.
Iš 2016-08-16 apžiūros protokolo matyti, kad J. Ž. telefone rastos jos sužalotų kojų nuotraukos, kurias ji siuntė savo motinai. (1 tomas, b.l. 45-56)
Iš 2016-11-03 J. Ž. ir nuotraukų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas med. ekspertas J. R. pateikė išvadą, kad pateiktose kairės šlaunies šoninio paviršiaus fotonuotraukose, atliktose 2016-04-23 (3 nuotraukos), 2016-04-24 (3 nuotraukos), 2016-04-27 (2 nuotraukos) kairės šlaunies apatinio-vidurinio trečdalio riboje šoniniame paviršiuje matyti skersai orientuoti (šlaunies ašies atžvilgiu), dryžių formos, neryškūs ir tarpusavyje susiliejantys odos plotai, kurių spalva išsiskiria nuo aplinkinės odos. Nustatyti tikslų kraujosruvų skaičių nėra galimybės dėl kraujosruvų pobūdžio (susiliejančios) ir fotonuotraukų kokybės. 2016-04-23 nuotraukose šių plotų odos spalva rausvos spalvos, 2016-04-24 – pilkšvai melsvos spalvos, 2016-04-27 – gelsvos spalvos. Šie odos plotai gali būti vertinami kaip buvusių poodinių kraujosruvų pėdsakai, laikui bėgant keičiantys spalvą nuo rausvos iki gelsvos spalvos. Apžiūrėjus tiriamosios J. Ž. kairę šlaunį ir remiantis šlaunies odoje esamų apgamų kiekiu, dydžiu ir išsidėstymu, darytina išvada, kad pateiktose fotonuotraukose užfiksuota kairioji šlaunis ir tiriamosios J. Ž. kairioji šlaunis yra vienas ir tas pats objektas. Protokole užfiksuota, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galima teigti, kad aplinkybėse nurodytu metu, t. y. 2016-04-23 nukentėjusiajai galėjo būti padarytos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, galimai suduodant ne mažiau kaip du smūgius diržu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b. l. 58)
Iš byloje esančio 2016-07-11 R. Ž. pateikto CD-R kompaktinio disko, kuriame buvo garso įrašas su dukra ir dukros kojos nuotraukos. Atidarius garso įrašą matyti, kad įrašo trukmė 29 min. 12 s. Paleidus garso įrašą girdisi du moteriški garsai:
-eik iš čia.; -kas yra mažute?; -eik iš čia tiesiog supratai?;-duok man jį pašnekėt; -jisai nesveikas, pasiėmęs diržą pradėjo mušt mane; -tave mušt? Kviesk policiją. Kviesk policiją.; -(verksmingu balsu, sunku suprasti) jis dabar atėjęs man ten kažką aiškina, kad tu narkomanė, kad ruoškis į mokyklą, kad tau ten kažkokį narkotikų testą padarys, nes tau su galva blogai, jisai pradėjo, kad man su psichika blogai, kad aš narkomanė, kad vartoju, ir tokių nesąmonių pradėjo šnekėt, dabar stovi žiūri ir klausosi; -paklausyk manęs. Jisai gėrė kažką?; -ką žinau, aš nežinau, gal ir gėrė, neprognozuojamas, pradėjo, pradėjau aš gintis (verkia, sunkusuprast, ką kalba); -kviesk policiją. Kviesk policiją, J.; (fone girdisi vyriškas balsas, ką sako nesigirdi); -jis man dabar kažką aiškina, kad aš pradėjau jį daužyti... (verkia, sunku suprasti, ką sako) eik iš čia...; -kur R., J., kur R., kur R.?; -nežinau, jis turbūt apačioj žaidžia su kompiuteriu; -duok tu man jį pašnekėt; -paskambink tu jam, aš nenoriu jam savo duoti, nes žinau, kad dar atims; (girdisi verksmas, fone moters balsas, girdisi „ar galit J. atvažiuot paimt, primušė Justę, verkia, aš negaliu... prilupo su diržu ją... aš nežinau, ką man dabar daryt... nesumušė, aš nežinau...“); -mušė tave?; -pradėjo per kojas daužyti; (girdisi fone moteriškas balsas „per kojas sakė...“ toliau kalba labai tyliai, nesigirdi, ką sako); -ar girdi mane? Tikrai tave mušė?; -(verkia, sunku suprasti, ką sako, girdisi „labai skauda...“); -ar gali pati paskambinti į policiją?; -(verkia, nesigirdi, ką sako), -J., aš prašau tavęs, nes kitaip jo neatsikratysim, aš neįrodysiu, kad jis skriaudžia tave, būk gera paskambink 112. Ar girdi mane?; -(verkia, sunku suprasti, ką sako); -ar girdi? Prašau iškviesk policiją. Jį tikrai išveš, aš nesutvarkysiu jo. Prašau tavęs; -(verkia, sunku suprasti, ką sako, girdisi „atėjo, sako važiuosi į mokyklą, tau pas psichologą; reikia... visaip pradėjo šnekėti... vėliau diržą išsitraukė)(fone girdisi: „labas vakaras... labas vakaras... aš noriu iškviesti policiją... čia bus Elektrėnų savivaldybė, (duomenys neskelbtini)... čia bus Vievio seniūnija... taip. (duomenys neskelbtini) ...taip. Savivaldybė... (duomenys neskelbtini)... Matot, aš esu darbe ir dukra paskambino, kad tėtis ją primušė... Aš nieko negaliu padaryti, aš šiuo metu esu Vilniuje, esu darbe... Aš nežinau, sakė ją su diržu mušė... paklausykit, vaikas verkia... 14 metų mergaitei...aš nežinau, aš esu darbe, jinai verkia... (balsas labai tylus nesigirdi, ką sako) ne. Jau anksčiau... būsiu R. Ž. (nesigirdi, ką sako) verkia vaikas, verkia...tėtis muša, visokiais žodžiais vadina... ); -aš iškviečiau policiją... prašau kalbėk. Gerai? Pasakyk viską, kaip yra, nes aš kitaip nieko negaliu padaryti, nesusitvarkysiu su juo kitaip, nes jisai matai, kaip, jis nuvažiuoja, gerutį pavaizduoja ir niekas nieko nedaro. Kur jis dabar yra?; -...išėjo; -kur? Išėjo? Kur?; -išėjo į lauką; (kurį laiką tyla, tada girdisi moters balsas: klausau... aš iškviečiau policiją, viskas, kitaip nieko negaliu padaryt... tegul niekas jos neišveža, aš iškviečiau policiją... tegul važiuoja, bet aš norėjau, kad jūs kažkas būtumėt... ką ten R. padarys, nu ką jinai padarys...tas burbuliuos...tai, kaip man Justę ten palikt); (verkia); -nu gerai, neverk. Labai skauda?; -(verkia, sunku suprasti, ką sako); -kodėl? Kas atsitiko? Dėl ko?; -viskas prasidėjo, aš pavalgiau, sako išsiplauk indus (sunkus suprast, ką sako)... sako, tu jos neiššluostei; -tai jisai gėrė šiandien, ką nors? Alų?; -aš nežinau, nemačiau; -atvažiuos policija, prašau kalbėk, gerai, netylėk, sakyk viską, kaip yra, aš nieko negaliu tau padėti, jeigu tu tylėsi, tai gaunasi tik mano žodžiai prieš tavo, supranti, kad šneku, o vaikas nieko nesako, supranti, kaip gaunasi, gaunasi, aš neteisingas iškvietimas ir jisai vėl laimi, jis rankom (trina, kad nieko tu nepasiekei, aš tikrai nieko nepasieksiu, jeigu tu tylėsi (fone girdisi pokalbis moters su savo mama apie tai, kad J. dabar kalba su ja ir negali atsiliept, oji pati yra darbe); -kur dabar esi?; -kambary sėdžiu; -o kur jisai yra?; -išėjo; -o tai kodėl jis tave mušė? Už ką?; -(verkia, sunku suprast) sako, baik taip su manim šnekėt; -J., tu pati matai, kad jis ieško ir tu geriau neužsiimk su juo ginčytis; -man jau atsibodo jo tie, ateina ir šneka, kokia aš bloga, kokia aš ana, kokia aš tokia; -bet susitvarkyt namuose tu turi, tu tikrai nesitvarkai... ir čia yra ne tavo kova, J., čia yra mano kova; -ko jis visą laiką kimba prie manęs?; -jeigu tu atsikalbinėji, tai jisai ir kimba, supranti, jam niekad gerai nebus; -jis ateina, išeina, ateina, išeina ir vėl ateina ir pradeda... aš tyliu, tyliu, tyliu... bet aš ir negaliu, nes jis... (verkia); -dabar netylėk, kai atvažiuos policija, prašau sakyk, kas kaip yra, kad tave mušė, kad tave įžeidinėjo, manęs namuose nėra, prašau kalbėk,nes kitaip jisai karaliaus ir darys, ką nori. Aš į policiją kreipiausi, į vaikų teises kreipiausi ir niekas neveikia, supranti, aš neturiu jėgų su juo kovoti, aš neturiu, kur išeiti, aš negaliu Roko palikti (verkia) buvau ir Vilniuj čia Moterų kriziųcentre, niekas nieko, sako skirkis, kaip su juo išsiskirti, aš net pinigų tam neturiu, tave reikia į keliones išleisti, tu nori visur važiuoti, aš neuždirbu tiek; -(verkia, neina suprasti, ką sako); kurį laiką tyla, girdisi verkimas; -nestumdė jis tavęs?; -(verkia, sunku suprast, ką sako, girdisi“gavosi taip, jisai pradėjo kelt diržą, ir aš koją pakėliau...prieš mane kojas kilnoji...pradėjo, pradėjo...trenkė man... tada ir aš jam sudaviau, kad nelįstų prie manęs...sako, kaip tu drįsti prieš mane rankas kilnoti... sakau, kaip tu gali prieš mane kilnoti...(verkia)); -prašau sakyk, kaip buvo viskas, netylėk; (tyla, po kurio laiko paklausė, ką valgei ir kalba apie tai, ką valgė); -dar niekas neatvažiavo?; -ne... padą skauda...; -ką skauda?; -padą, nu kojos pėdą; -jis tau per pėdą trenkė?; -aš nežinau... aš turbūt kažkaip koją pakėliau ir gavosi, kad per pėdą trenkė... ir pas mane ten toks randelis yra... skauda... aplink jį... jau turbūt atvažiavo... taip...; -būk stipri, sakyk viską, kaip yra. Gerai?; -gerai; -nueik į apačią, nes kitaip policija nematys tavęs verkiančios, prašau eik pasakyk tiesą, gerai, Juste, netylėk, paskambink man arba nedėk ragelio, gerai; -gerai; -eik į apačią, prašau, pasirodyk policijai, gerai; (fone girdi pokalbis, bet neina suprast, ką sako, girdisi, kad verkiančiu balsu pasakoja, kaip viskasbuvo, pasakoja apie išplautą ir neiššluostytą lėkštę, kad jai trenkė); -Juste, duok man su policija pakalbėti. J....J...J...duok man pakalbėti su policija (1 tomas, b.l. 26-29).
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos apnuogintos kojos dalis su rausvomis bei melsvomis žymėmis. (1 tomas, b.l. 30-31)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2016-11-28 apžiūrėtas BPC pateiktas pagalbos skambučio 2016-04-23 garso įrašas, kuriame girdisi, kaip R. Ž. kviečia policiją dėl to, kad dukrą mušė su diržu dukros tėtis, dukra verkia. (1 tomas, b. l. 34-35)
Iš byloje esančio VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos kvietimo kortelės formos Nr. 110/a matyti, kad 2016-04-23 atvykę greitosios medicinos pagalbos specialistai išorinių sužalojimų ant J. Ž. nepastebėjo (1 tomas, b.l. 77)
Iš byloje esančio 2017-06-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-122(17) matyti, kad tyrime buvo tirtas mobilaus ryšio telefonas ‚Asus Zenfone 2 Z00AD“, IMEI 357872062550067, priklausantis nukentėjusiajai J. Ž.. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nuotraukos P_20160423_231953.jpg, P_20160423_232002.jpg, P_20160423_232029.jpg, P_20160424_150052.jpg, P_20160424_150107.jpg, P_20160424_150125.jpg, P_20160427_220726.jpg, P_20160427_220730.jpg padarytos 2016-04-23, 2016-04-24 ir 2016-04-27 dienomis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad esančių nuotraukų data galėjo būti nustatyta ir/ar pakeista rankiniu būdu ir neatitikti realios nuotraukų datos, tačiau tyrimo metu požymių, kad laikas būtų keistas, nėra (1 tomas, b.l. 99-101).
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž. veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai dėl nepilnametės nukentėjusiosios dukros (šeimos nario) J. Ž. nežymaus sužalojimo ir neabejotinai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis D. Ž. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-04-23 apie 21 - 22 val. namuose tarp jo iš J. Ž. įvyko konfliktas, dėl to, kad J. Ž. pagal kaltinamąjį po vakarienės netinkamai išplovė savo lėkštę. Kaltinamasis pripažino faktą, kad incidento metu nuėjo į nukentėjusiosios kambarį ir iš kelnių buvo išsitraukęs diržą, tačiau su juo smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis neigė, kad buvo sudavęs su diržu savo dukrai nepilnametei J. Ž., tačiau tokie jo parodymai laikytini gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą dalį atmeta.
Pažymėtina, kad J. Ž. 2016 m. spalio 10 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad jos ir tėvo (D. Ž.) santykiai yra įtempti. 2016-04-23 konflikto metu, į jos kambarį atėjęs D. Ž., išsitraukė iš kelnių diržą ir trenkė su juo J. Ž. per koją. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios J. Ž. parodymais, kadangi duomenų, jog šios apklausos metu J. Ž. parodymus davė kieno nors įtakota, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iškart po incidento, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodomų tyrimo teisme metu patvirtino, jog į D. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą, esančią Pilypiškių kaime atvyko dėl smurto šeimoje, o praėjus kelioms valandoms po incidento, nukentėjusiąją namuose apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, tačiau išorinių sužalojimų nenustatė. Nukentėjusiosios sužalojimai (kraujosruvos) išryškėjo vėliau, tai patvirtina byloje esančios foto nuotraukos, užfiksuotos pačios nukentėjusiosios. Teisiamojo posėdžio apklaustas ekspertas J. R. nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-04-23, galimai suduodant ne mažiau, kaip du smūgius diržu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą.
Pažymėtina, kad tiesioginių liudytojų, mačiusių šį įvykį nėra, tačiau BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios nepilnametės J. Ž. parodymų nuoširdumu ir teisingumu stiprina tai, kad ji iš karto po kilusio konflikto paskambino savo mamai R. Ž. (dabar Maskvytienė). Iš byloje esančio garso įrašo, kuriame užfiksuotas J. Ž. ir jos mamos R. Ž. (dabar Maskvytienės) telefoninis pokalbis, girdisi J. Ž. verkimasir jos aiškinimai dėl kilusio konflikto su tėvu. Teisiamojo posėdžio metu VšĮ Elektrėnų asmens sveikatos priežiūros centro slaugytoja R. Š. patvirtino, kad matė ant J. Ž. kojos paraudimus, tačiau tuo metu manė, kad tie paraudimai buvo dėl to, kad nukentėjusioji buvo alkūnėmis pasirėmusi į savo kojas. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis po incidento su dukra laikė rankose diržą taip pat nėra ir nors nei pas kaltinamasis D. Ž. nei policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nerado minėto diržo, tai jokiais būdais neleidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis kilusio incidento metu nesudavė savo dukrai diržu. Teismo vertinimu, D. Ž., bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai paslepė nusikalstamos veikos įrankį (diržą), tam, kad byloje nebūtų nustatyta, ar būtent su minimu diržu galėjo būti padaryti nukentėjusiajai sužalojimai.
Sprendžiant, ar dėl tokio D. Ž. veikimo kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar buvo sužaloto nepilnametė dukra J. Ž., teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ar jis būtų nežymiai sužalotas. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju, J. Ž. dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, ji buvo apžiūrėta tik VšĮ Elektrėnų asmens sveikatos priežiūros centro slaugytojos R. Š.. Kaip matyti iš byloje ištirtų duomenų, sužalojimai (kraujosruvos) J. Ž. išryškėjo sekančią dieną.
Pirmiau aptarti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės, susiejus jas į visumą, leidžia spręsti, kad D. Ž., 2016-04-23, apie 22 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete J. Ž. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip su smūgius diržu J. Ž. į kairę šlaunį, tuo nežymiai sužalodamas ją.
Nagrinėjamu atveju ištirtos aplinkybės rodo, kad D. Ž. veika buvo tyčinė. Teismas tiki, kad kaltinamasis norėjo auklėti savo dukrą, kuri atsikalbinėjo prieš savo tėvą (D. Ž.), tačiau akivaizdu, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, koks yra D. Ž., suvokia, kad smūgio sudavimas diržu vaikui neabejotinai sukels skausmą ar nežymiai sužalos. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad diržu suduodamas smūgį dukrai J. Ž. į kairę šlaunį, kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmu sukels dukrai fizinį skausmą ar nežymiai sužalos, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, D. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas ir kad tokie jo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl jis ir yra baustinas.
Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Taip pat, pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas adhoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėja prašė atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes D. Ž. padaryta veika yra mažareikšmė, kaltinamasis neturėjo tyčios sukelti J. Ž. skausmą, jis buvo blaivas, nebuvo netekęs savitvardos, reali žala nebuvo padaryta.
Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą.
Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-86/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleisti asmenį, padariusį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.Todėl, pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo, BK 37 straipsnio taikymo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant nusikalstamiems padariniams – fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui.
Nagrinėjamuoju atveju, kaltinamasis D. Ž. suduodamas ne mažiau, kaip du smūgius diržu J. Ž. į kairę šlaunį, sukėlė savo dukrai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo gynėjos vertinimu, D. Ž. veika yra mažareikšmė, kadangi jokia reali žala nebuvo padaryta.
Vertinant BK 140 str. 2 d. nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius, kaip šiuo atveju nežymų sveikatos sutrikdymą, būtina pažymėti, kad kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo asmens patirtas fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindas, yra vertinimo dalykas. Be abejo, vienas asmuo tą patį fizinį skausmą ar sužalojimą vertina kaip nusikaltimą prieš jį, tuo tarpu kitas visiškai to nesureikšmina. Kaltinamojo gynėjos manymu, smūgis dukrai diržu per kairę koją tėra mažareikšmis įvykis kaltinamojo šeimos gyvenime.
Teismo nuomone, kad ir kaip skirtųsi tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, pateisinti tokį neadekvatų elgesį prieš dukrą negali jokios fizinės bausmės vaikų atžvilgiu. Taigi sutikti su kaltinamojo gynėjos pozicija, kad D. Ž. veiksmai yra mažareikšmiai, nėra ne tik teisinio, bet ir bendražmogiškojo pagrindo. Be abejo, auklėti vaikus yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, tačiau ne tokiu būdu, kokį šiuo atveju pasirinko D. Ž., todėl šiuo atveju teismas negali pateisinti kaltinamojo smurto vartojimą prieš nepilnametę dukrą.
Dėl D. Ž. skirtinos bausmės.
Teismas, skirdamas bausmę D. Ž. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) nesunkus smurtinio pobūdžio baigtas nusikaltimas prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą). Teismas įvertina ir kaltinamojo motyvą bei tikslą, veiką jis padarė siekdamas auklėtį dukrą. Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo D. Ž. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra išsiskyręs, dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas 2 kartus, turėjo vieną galiojančią nuobaudą (1 t., b.l. 147), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichikos sveikatos centre negydytas. Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad D. Ž. iš esmės nėra pavojingas visuomenei. Jo padaryta nusikalstama veika greičiau atsitiktinio pobūdžio, paskatinta siekio auklėti dukrą, tačiau pasirinktas netinkamas, normalaus, visuomenei priimtino vaiko auklėjimo ribas peržengiantis, būdas.
Teismo vertinimu, D. Ž. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, artimesnis minimaliam terminui, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl kardomosios priemonės
Byloje kaltinamajam D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė naikintina, nes teismas, įvertinęs D. Ž. asmenybę, nenustatė pagrindo palikti ją galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 str., 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304-308 str., 106 str. 2 d.,
Nusprendžia:
D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį paskelbus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.