- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- A14.-559-880/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- UAB „Greenvesta“
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 15.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens UAB „Greenvesta“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,
protokolą surašiusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei O. S.,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „Greenvesta“, kurios juridinio asmens kodas 300869945, buveinės adresas Saltoniškių g. 29, Vilnius, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „Greenvesta“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento stato neypatingą kitos paskirties inžinerinį statinį (stoginę), sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ir šiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį.
Be to, UAB „Greenvesta“ 2019 metais savavališkai (turint statybos leidimą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas) pastatė neypatingą pastatą sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies, 4 punktą, 27 straipsnio 22 punktą.
Be to, UAB „Greenvesta“ savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento stato neypatingą gyvenamąjį pastatą, sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį.
UAB „Greenvesta“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Greenvesta“ su pažeidimais sutinka, statybas sustabdė ir prašė skirti subendrintą kuo mažesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl savavališkos neypatingo statinio statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 18 d. duomenų patikrinimo akto Nr. (23.53)-FAK-309 matyti, kad 2019 m. vasario 13 d. buvo atliktas statinio esančio sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo paskirtis žemės ūkio. Sklype statomas kitos paskirties inžinerinis statinys (stoginė su patalpomis). Statomo kitos paskirties inžinerinio statinio išmatavimai plane apie 30,8x12,70 m. dydžio, užstatytas plotas apie 391 m². Statomas pastatas vieno aukšto. Aplink patalpas pastatytos kolonos, ant kolonų sumontuota perdanga ir įrengta stogo konstrukcija. Kitos paskirties inžinerinio statinio aukštis (iš lauko pusės) apie 5 m. Tikrinimo metu atlikti darbai - sienos, kolonos, stogas, durys. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą statinys priskiriamas kitos paskirties inžinerinio neypatingiems statiniams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau - IS „Infostatyba“) esančius duomenis sklype statybos leidimo nebuvo išduotas. 2019-01-30 Vilniaus rajono savivaldybės administracija rašte Nr. A33(l)-640-(420) nurodė, kad duomenų apie sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statybos leidimą neturi. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Greenvesta“.
Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė O. S.. Su pažeidimu sutiko ir UAB „Greenvesta“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad UAB „Greenvesta“ kaltė savavališkai pastačius nesudėtingą statinį - stoginę yra įrodyta, pačios UAB „Greenvesta“ prisipažinimu, aukščiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad UAB „Greenvesta“ leidimas statyti stoginę nebuvo išduotas, statinys statomas UAB „Greenvesta“ priklausančiame žemės sklype ir kita bylos medžiaga.
Dėl savavališkos neypatingo statinio statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktą savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Greenvesta“ savavališkai (turint statybos leidimą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius pastatė neypatingą pastatą sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „Greenvesta“ kaltę įrodo 2019 m. vasario 18 d. duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.53)-FAK-306, kuriame nurodyta, jog 2019 m. vasario 13 d. savavališkos statybos užfiksuotos atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje. IS „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - SLD) statyti neypatingąjį (vieno buto) gyvenamąjį namą sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje sklypo pusėje, pagal projektuotojo UAB „MŽ projektai“ parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą“ Nr. MŽ-2014-15-TDP sklype suprojektuotas dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio išmatavimai plane yra 58,815x26,27 m dydžio. Pagal SLD gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo šiaurinėje pusėje, 9,14 m atstumu nuo sklypo ribos pažymėtos 01 - 02 (projektas sklypo plano dalis 12 lapas). Faktiškai pastatytas vieno aukšto pastatas, kurio išmatavimai plane 31x12,4 m dydžio. Pastatas pastatytas statmenai sklypo ribai 01-02, nukrypstant nuo SLD. Tokiu būdu UAB „Greenvesta“ pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Be šių rašytinių įrodymų UAB „Greenvesta“ kaltę savavališkai pastačius statinį patvirtina ir pačios UAB „Greenvesta“ atstovo parodymai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės O. S. paaiškinimas teisme.
Dėl savavališkos neypatingo statinio statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad UAB „Greenvesta“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento stato neypatingą gyvenamąjį pastatą, sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaltę dėl šio pažeidimo, be pačios UAB „Greenvesta“ kaltės pripažinimo, įrodo 2019 m. vasario 18 d. duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.53)-FAK-307, IS „Infostatyba“ duomenys, jog sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išduotas statybos leidimas, 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštas Nr. A33(l)-640-(420) kuriame nurodyta, kad sklype duomenų apie išduotą statybos leidimą savivaldybė neturi. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo paskirtis miškų ūkio. Sklype statomo pastato išmatavimai plane apie 58,6x21,6, užstatytas plotas apie 1267m2. Statomas pastatas dviejų aukštų. Prie pastato (sklypo pietinėje pusėje) terasa, kurios išmatavimai plane apie 22,4x9,8 m, plotas - 220m2. Dalis statomo pastato (šiaurinėje sklypo pusėje) patenka į sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje sklypo pusėje, statomas pastatas patenka į sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Statomo pastato pamatai - blokų, sienos - plytų, stogas sutapdintas. Tikrinimo metu atlikti darbai – pastatyti pamatai, sienos, stogas, langai. Pastato aukštis nuo žemės paviršius (iš lauko pusės) apie 11,5m. Asmuo. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Greenvesta“. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad UAB „Greenvesta“ kaltė dėl šio pažeidimo neginčytinai įrodyta.
Dėl nuobaudų paskyrimo ir subendrinimo.
UAB „Greenvesta“ prašė skirti kuo mažesnes baudas ir jas subendrinti, nes UAB „Greenvesta“ neigiamas pasekmes patiria jau dabar, jai ne tik reikės sumokėti baudas, bet ir įteisinti statybas per inspekcijos nustatytą laikotarpį. Be to, UAB „Greenvesta“ prašė atsižvelgti į tai, kad visi statiniai, nors jie ir yra ne viename žemės sklype, jie yra kaip kompleksas statinių ir šiuo metu UAB „Greenvesta“ yra pradėjusi visų šių žemės sklypų sujungimo į vieną darbus. Be to, UAB „Greenvesta“ atstovas nurodė, kad jokia žala gamtai ar kitiems asmenims nepadaryta.
Skiriant nuobaudas už administracinius nusižengimus, teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „Greenvesta“ padarė tris administracinius nusižengimus, kiekvieno nusižengimo atveju yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad nuo pat pradžių UAB „Greenvesta“ bendradarbiavo su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaltės nuo pat pradžių neneigė, į tai UAB „Greenvesta“ nėra bausta administracine tvarka už analogiškus pažeidimus bei į tai, kad šiuo metu UAB „Greenvesta“ pateikus dokumentus žemės sklypų sujungimui bei deda pastangas įteisinti savavališkas statybas. Juridiniams asmenims už neypatingų statinių savavališką statybą atsakomybę numato Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 56 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog už šiuos pažeidimus skiriama bauda nuo 2000 iki 9000 eurų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus baudas artimas sankcijoje numatytam minimumui, t.y. už kiekvieną administracinį nusižengimą po 2200 eurų baudą.
Spręsdamas nuobaudų subendrinimo klausimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju jas subendrinti nėra pagrindo. Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus reglamentuoja ANK 38 straipsnis. Minėto straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. O šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tuomet, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, t. y. esant idealiai pažeidimų sutapčiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Greenvesta“ vienu metu padarė visus tris nusižengimus. Vien tai, kad visi pažeidimai buvo užfiksuoti tą pačią dieną ir vieną dieną surašyti administracinių nusižengimų protokolai, neduoda pagrindo išvadai, kad UAB „Greenvesta“ juos padarė vienu metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad savavališkai statomi neypatingi statiniai statomi skirtinguose žemės sklypuose, statiniai yra visiškai skirtingi, skirtingas jų baigtumo laipsnis, vienas iš jų pastatytas miško žemės sklype, visiems jiems reikėjo gauti tris statybos leidimus. Ir nors bylos buvo sujungtos, šioje situacijoje nėra pagrindo nuobaudas subendrinti taikant ANK 38 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas subendrinimo nuostatas, nes tokiu atveju būtų iškreipiama įstatymo prasmė, būtų sukuriama ydinga praktika, kai juridinis asmuo, padaręs vieną nusižengimą, gali daryti naujus, analogiškus nusižengimus, o atsakomybės realiai sulaukti tik už sunkiausią iš jų. Analogiškos praktikos laikėsi ir apygardos teismai, pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-348/2019 ir kt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
UAB „Greenvesta“, įmonės kodas 300869945, pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (savavališka neypatingo statinio statyba (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir skirti administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
UAB „Greenvesta“, įmonės kodas 300869945, pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (savavališka neypatingo statinio statyba (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir skirti administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
UAB „Greenvesta“, įmonės kodas 300869945, pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (savavališka neypatingo statinio statyba (duomenys neskelbtini) žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir skirti administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
Baudos, paskirtos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų surašytus administracinių nusižengimų protokolus už Statybos įstatymo pažeidimus, skirtos Aplinkos apsaugos rėmimo programai mokamos į VMI sąskaita įmokos kodu 5447 arba į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 (mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą ir pavardę, nutarimo administracinio nusižengimo byloje datą ir numerį, įmokos kodą 5447).
Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti protokolą surašiusiai institucijai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiant kvitą apie baudos sumokėjimą arba jo nuorašą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.