Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1-159/2008

Teisėjas Rimgaudas Mickus Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6, 63.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2008 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Eglei Venckienei ir Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės AB banko „Hansabankas“ atstovui Vincentui Šupiniui, atsakovui L. S. Š., jo atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės banko ,,Hansabankas“ ir atsakovų G. ir L S. Š. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006-02-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-47/2006 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams G. ir L. S. Š. dėl skolos grąžinimo bei pagal ieškovės akcinės bendrovės banko ,,Hansabankas“ ieškinį atsakovui A. V., tretieji asmenys G. Š., L. S. Š., T. V., dėl įkeitimo sutarčių pasibaigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1997-05-19 Palangos m. notarų biuro notaras R. Stankaitis patvirtino sutartį Nr. 2, reg. Nr. 1189, ja G. ir L. S. Š. lygiomis dalimis iš A. V. dešimties metų laikotarpiui, t. y. iki 2007-05-19, pasiskolino 200 000 Lt. Trečiųjų asmenų – G. ir L. S. Š. prievolių pagal 1997-05-19 paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 1997-05-19 to paties notaro patvirtintomis įkeitimo sutartimis, reg. Nr. 1190, Nr. 1193. Jomis buvo įkeista: gyvenamasis namas – šeimyninis viešbutis su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1580 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 129 kv. m ploto dalis bei 650 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini).

Tretieji asmenys, turėdami tikslą grąžinti atsakovui A. V. skolas pagal 1994-01-10 bei 1997-05-19 sutartis, kreipėsi į ieškovę, t. y. AB banką ,,Hansabankas“ dėl kredito suteikimo. 2002-07-22 paraiškoje kreditui gauti L. S. Š. nurodė, kad atsakovui A. V. skolingas 550 673 Lt. Paskolos dydis, kaip nurodė L. S. Š., iš pradžių buvo 680 818 Lt, t. y. 200 000 Lt pagal 1997-05-19 paskolos sutartį ir 480 818 Lt pagal 1994-01-10 paskolos sutartį, kitų įsiskolinimų nenurodė.

2002-09-10 L. S. Š. su AB banku ,,Hansabankas“ sudarė 600 000 Lt sumos kredito sutartį Nr. 02-007835-Fa, G. Š. laidavo bankui už L. S. Š. prievolių tinkamą įvykdymą pagal kredito sutartį. Atsakovas A. V. davė sutikimą, jį 2002-08-12 patvirtino Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarė G. Šiško, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, kad pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartis su G. Š. jam, t. y. A. V., įkeista namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), būtų pakartotinai įkeista AB bankui ,,Hansa-LTB“ už paskolą, suteiktą S. L. Š., kurios paskirtis – paskolų, suteiktų G. Š., refinansavimas, taip pat įsipareigojo nedelsiant atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartis, jam, t. y. A. V., į nurodytą sąskaitą banke pervedus 618 807 Lt negrąžintų paskolų sumą.

Pagal Kredito sutarties 3.2 p. tretieji asmenys ieškovui (bankui) turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius 18 807 Lt sumos pagal 1994-01-10 ir 1997-05-19 paskolos sutartis sumokėjimą, t. y. skirtumo tarp bendros G. ir L. S. Š. įsiskolinimo A. V. sumos, nurodytos A. V. 2002-08-12 sutikime, ir banko suteikiamo pagal kredito sutartį kredito sumos sumokėjimą. 2002-09-10 mokėjimo pavedimu iš G. Š. sąskaitos į A. V. sąskaitą buvo pervesta 18 807 Lt suma, mokėjimo pavedime buvo nurodyta, kad mokama už 1994 m. ir 1997 m. suteiktas paskolas pagal 2002-08-12 sutikimą, reg. Nr. 2-8153. Ieškovui suteikus kreditą pagal Kredito sutartį, 2002-10-02 mokėjimo pavedimu iš L. S. Š. sąskaitos į A. V. sąskaitą buvo pervesta 600 000 Lt, mokėjimo pavedime buvo nurodyta, kad mokama už 1994 m. ir 1997 m. suteiktas paskolas pagal 2000-08-12 sutikimą, reg. Nr. 2-8153.

Ieškovo manymu, tarp šalių buvo sudarytas aiškus susitarimas, pagal kurį atsakovas A. V. įsipareigojo atsisakyti įkeitimo teisių pagal įkeitimo sutartis, kai jam bus sumokėta 618 807 Lt. Ieškovui priklauso teisė reikalauti, kad ši prievolė būtų įvykdyta, nes atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti prisiimtą įsipareigojimą. Vadovaudamasis CK 6.50 str., 6.191 str., 6.193 str., 6.125 str., ieškovas teismą prašė:

1. Pripažinti, kad įkeitimo teisės pagal turto įkeitimo sutartį, patvirtintą 1997-05-19 Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. 1190, kuria įkeistas gyvenamasis namas (šeimyninis viešbutis) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal įkeitimo sutartį, 1997-05-19 patvirtintą Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeista 1580 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 129 kv. m ploto dalis bei 650 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pasibaigė, ir išregistruoti anksčiau minėtas įkeitimo sutartis iš Hipotekos registro;

2. Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 3–6).

Teismas remdamasis 1994-01-10 ir 1994-02-12 sutartimis sprendime nurodė, kad paskolos davėjas A. V. suteikė paskolos gavėjams G. ir L. S. Š. keturiolikai metų neprocentines 480 818 Lt ir 276 852 Lt paskolas, o paskolos gavėjai įsipareigojo pradėti jas grąžinti nuo 1998 metų rugsėjo mėnesio. Šalys šias sutartis pasirašė, neginčijo, vykdomus atsiskaitymus patvirtindavo parašais. Remdamasis sutartimis ir jų priedais teismas nustatė, kad A. V. suteikė G. ir L. S. Š. 757 670 Lt paskolą, tačiau ieškinio padavimo dieną, t. y. 2003-06-18, atsakovai ieškovui sumokėjo 354 828 Lt, o turėjo sumokėti 439 406 Lt, tačiau už tarpinius mokėjimus atsakovai liko skolingi ieškovui 84 577,26 Lt, todėl šią sumą iš atsakovų solidariai priteisė ieškovui (CK 3.92 str. 3 d., 3.109 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

Atmesdamas AB banko ,,Hansabankas“ ieškinį, teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2002-12-06 nutartimi G. Š. prašymas dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų išbraukimo iš Hipotekos registro buvo atmestas, nutartis nebuvo skundžiama ir ji yra įsiteisėjusi. Nors 2002-08-12 A. V. sutiko, kad pagal 1994 ir 1997 metų paskolos sutartis su G. Š. jam įkeista namų valda būtų pakartotinai įkeista bankui už paskolą, suteiktą L. S. Š., kurios paskirtis – paskolų, suteiktų G. Š., refinansavimas, tačiau, A. V. teigimu, jam dar nesugrąžinta 200 000 Lt paskola, todėl 2002-10-02 L. S. Š. padarytas 600 000 Lt mokėjimo pavedimas buvo skirtas kitoms skoloms padengti (t. 2, b. l. 191–194).

Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. vietoje CK 4.197 str. pritaikė CK 4. 224 str., reglamentuojantį kilnojamojo turto įkeitimo pasibaigimą, o ne hipotekos pabaigą (t. 2, b. l. 197–198).

Teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti pinigų perdavimo faktą, šalims nurodžius skirtingas pinigų gavimo pagal paskolos sutartis aplinkybes, nes pagal 1994-01-10 bei 1994-02-12 priedo – papildomos sutarties pasirašymo metu galiojusio 1964 m. CK 291 str. 2 d., nuostatas paskolos sutartis buvo laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu.

Ieškovas A. V. negalėjo įrodyti, iš kur jis 1994 m. turėjo tokią pinigų sumą, kurią neva paskolino apeliantams. Tiek baudžiamojoje byloje apklausiamas liudytoju, tiek civilinėje byloje A. V. teigė, kad jis kartu su keturiais verslininkais iš Lietuvos bei Rusijos ketino pirkti butus Palangoje, todėl pinigai buvo šių verslininkų, jie jau yra mirę. Baudžiamojoje byloje apklaustiems A. V. nurodytų dviejų mirusių verslininkų artimiems giminaičiams V. P. Č. žmonai R. Č. ir sūnui V. Č. bei B. A. S. sūnui T. S. nežinoma apie V. P. Č. ir B. A. S. ketinimą įsigyti Palangoje butus ar apie jų paskolas A. V.. Nėra jokių duomenų, kad V. P. Č. buvo verslininkas.

Teismas neteisingai vertino 1994-02-12 priedą – papildomą sutartį, nesiaiškino, kodėl 1994-01-10 sutarties 8 p. ir 9 p. minima 1994-02-12 papildoma sutartis, nes šių abiejų sutarčių galiojimas susietas. 1994-10-10 sutarties 9 p. nurodyta, kad šiai sutarčiai nutrūkus, nutrūksta ir sutarties priedas – papildoma sutartis. Teismas neatkreipė dėmesio, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažino, jog priedas – papildoma sutartis buvo perrašoma keletą kartų (A. V. parodymai, t. 2, b. l. 181–182), nes faktiškai priede – papildomoje sutartyje buvo nurodyta palūkanų suma už suteiktą paskolą ir ji buvo perrašoma dėl padidėjusių apeliantų kreditinių įsipareigojimų ieškovui. Palūkanos už paskolą 1994-01-10 sutartyje negalėjo būti nurodytos, nes pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 292 str. nuostatas imti palūkanas pagal paskolos sutartį buvo leidžiama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat vykdant visuomeninės savišalpos kasų ir miestų lombardų paskolines operacijas. Be to, ieškovas nenorėjo turėti problemų dėl gautų palūkanų deklaravimo. 1994-01-10 pasirašius sutartį apeliantai pinigų iš A. V. negavo, todėl 1995-09-16 sudarė sutartį su Ūkio banko Kėdainių filialu, iš kurio gavo 557 000 Lt paskolą su 30 proc. dydžio palūkanomis laikotarpiui iki 1996-03-31. Būtent šią paskolą su palūkanomis už apeliantus Ūkio banko Kėdainių filialui grąžino A. V. 1996-05-09 595 257 Lt pervesdamas į L. S. Š. sąskaitą. Tai yra vienintelis dokumentas, įrodantis pinigų gavimo iš ieškovo faktą. Apeliantų teigimu, tuo metu tarp jų ir ieškovo buvo sudaryta 595 257 Lt sumos paskolos sutartis. Už šią paskolą ketino atsiskaityti turtu. Tai matyti iš apeliantų ir ieškovo sūnaus T. V. 1996-05-08 sutarties, tačiau ši sutartis nebuvo užregistruota per tris mėnesius registro įstaigoje ir neteko galios pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. 2 d. nuostatas.

Susidarius tokiai situacijai apeliantai turėjo kitokiu būdu spręsti paskolos grąžinimo klausimą. Praėjus metams, t. y. 1997 m. gegužės mėnesį, 595 257 Lt paskola išaugo iki 680 818 Lt dėl ieškovo apskaičiuotų palūkanų bei ieškovo pareikalautų garantijų dėl paskolos grąžinimo. Apeliantai sutiko ieškovui įkeisti už suteiktą paskolą savo namą bei žemės sklypą, 1997-05-19 sudarę turto įkeitimo sutartis. Tą pačią dieną su ieškovu pasirašė 200 000 Lt paskolos sutartį, tačiau šioje sutartyje nebuvo konstatuotas pinigų gavimas. Sutarties 1 p. nurodyta, kad apeliantai iš A. V. pasiskolino lygiomis dalimis 200 000 Lt neprocentinę paskolą. 2006-01-19 teismo posėdžio metu A. V. teigė, kad neva šiuos pinigus jis atidavė G. Š. – 5 pakelius po 100 JAV dolerių. Toks ieškovo paaiškinimas apeliantams nesuprantamas, nes neaišku, kuriam tikslui tuo metu prireikta pinigų. Be to, sunku patikėti, kad negrąžinus 595 257 Lt paskolos, A. V. teigimu, apeliantai dar buvo neva skolingi pagal 1994 m. paskolos sutartis 757 670 Lt, ieškovas dar kartą papildomai apeliantams skolintų 200 000 Lt, tuo padidindamas skolą iki 1, 55 mln. litų.

Teismas tinkamai neišsiaiškino aplinkybių dėl ieškovo paskolos refinansavimo iš AB banko ,,Hansabankas“ (ankstesnis pavadinimas AB bankas „Hansa-LTB“) kredito, taip pat neišsiaiškino ir neargumentavo, kodėl A. V. 2002-08-12 sutikime minimas būtent 1994 m. ir 1997 m. paskolų likučio grąžinimas, nes A. V. įrodinėjo, kad neva įskaitė 1996 m. gegužės mėnesio paskolą.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes akivaizdžiai matyti, kad ieškovas pateikė 1994-01-10 ir 1994-02-12 sutarčių kopijas, kurios pagal rašyseną ir paskolos gavėją skiriasi nuo AB bankas ,,Hansabankas“ pateiktų 1994-01-10 ir 1994-02-12 sutarčių kopijų. Teismas nesiaiškino, kas surašė šias sutartis ir kodėl jos skiriasi. Vadovaudamiesi CPK 114 str. 2 d. apeliantai prašė teismą įpareigoti ieškovą pateikti teismui šių paskolų sutarčių ir priedų originalus, tačiau teismas prašomų dokumentų originalų neišreikalavo ir neargumentavo, kodėl tokį prašymą atmetė. Taip pat teismas atmetęs prašymą iškviesti liudytoju A. G. pažeidė apeliantų procesines teises, nes šio prašymo atmetimo neargumentavo (CPK 42 str. 1 d.).

Teismas tinkamai įvertino atsakovo duotus 2002-08-12 ir 2002-09-27 sutikimus, nes juose kalbama apie leidimą pakartotinai įkeisti nekilnojamąjį turtą, kas ir buvo padaryta, bei kalbama apie įkeitimo atsisakymą, jeigu bus sumokėtos 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartysenurodytos sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad tai padaryta nebuvo.

Teismas tinkamai įvertino ir banko mokėjimo dokumentus, nes tretieji asmenys G. ir S. L. Š. teisminio nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde patvirtino atsakovo paaiškinimus, kad 2002-09-10 ir 2002-10-02 mokėjimo pervedimais per banką buvo atsiskaityta už atsakovo 1996-05-09 atliktą trečiojo asmens L. S. Š. 595 257 Lt paskolos dengimą Ūkio bankui, o ne atlikti mokėjimai pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pagal 1994-01-10 ir 1994-02-12 sutartis tretieji asmenys iš atsakovo pinigų negavo. Pinigų gavimo faktą įrodo sutartys, jų priedai, trečiųjų asmenų ranka darytos žymos dėl tarpinių mokėjimų pagal tas sutartis, sutarčių vykdymas iki 2001 m. rugsėjo mėnesio (CK 6.38 str., 6.873 str. 1 d., 1964 m. CK 176 str.) bei trečiojo asmens G. Š. rašytinis sutikimas, kad sutinka, jos trečiasis asmuo L. S. Š. padengtų jos būtent 1994 m. paskolas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Vilniaus apygardos teismas 2008-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-41/2008 pagal ieškovų G. Š. ir L S. Š. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims AB bankui ,,Hansabankas“, Palangos miesto notarų biuro notarui Romualdui Stankaičiui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nustatė, kad ieškovai G. ir L. S. Š. gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo 1994 m. liepos mėnesį, 1994-09-25 L. S. Š. buvo išduotas leidimas atlikti namo rekonstrukciją. 1994-11-02 L. S. Š., imdamas 25 000 JAV dolerių paskolą iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus, įkeitė minimą namą ir įsipareigojo iki 1995-05-02 bankui grąžinti paskolą. 1995-03-17 tarp ieškovų įmonės UAB „Lugenta“ ir Ūkio banko buvo pasirašyta 250 000 Lt sumos su 30 proc. metinėmis palūkanomis paskolos sutartis Nr. 56 iki 1995-12-15. Tokia paskola buvo paimta rekonstrukcijos (statybos) darbams užbaigti, tačiau iš šios paskolos buvo grąžinta ankstesnė – 25 000 JAV dolerių – paskola, likę pinigai buvo panaudoti statybos darbams. Pasirašant tokią paskolos sutartį, gyvenamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas bankui. 1995-09-18 L. S. Š. dar kartą gavo iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus 557 000 Lt dydžio paskolą su 30 proc. palūkanomis iki 1995-12-31 ir 32 proc. palūkanomis iki 1996-03-31, iš šios paskolos grąžino prieš tai paimtą 250 000 Lt paskolą. Minimai paskolai užtikrinti buvo įkeistas tas pats gyvenamasis namas. Remdamasis 1996-03-20 Klaipėdos apskrities valdytojo Valstybinės statybos inspekcijos pažyma, kad 1996 m. pavasarį namo rekonstrukcijos darbai iš esmės buvo baigti, namo rekonstrukcijos sąmata, kad pagal 1994-01-01 kainų lygį tokio masto rekonstrukcijos darbams pakako apie 400 000 Lt, teismas padarė išvadą, kad ieškovams papildomai skolintis pinigų iš atsakovo A. V. nei 1994 metais (1994-01-10 ir 1994-02-12 sutartys), nei 1997 metais (1997-05-19 sutartis) nereikėjo, tačiau paskutinės paskolos grąžinimo terminas baigėsi 1996-03-31, Ūkio bankas neketino šio termino pratęsti. Siekdami grąžinti paskolą 1996 metais ieškovai dėl namo pardavimo kreipėsi į Palangos nekilnojamojo turto agentūrą „Princas“, šios agentūros darbuotojas R. J. supažindino ieškovus G. ir L. S. Š. su pirkėju A. V.. 1996-05-16 tarp G. ir L. S. Š. ir T. V. (atsakovo sūnaus) buvo pasirašyta sutartis, pagal ją ieškovai nutarė parduoti, o T. V. nupirkti už 475 337 Lt 86/100 dalis po rekonstrukcijos nepriimto eksploatuoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 1996-05-16 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi L. S. Š. už 120 000 Lt pardavė T. V. žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir buvo numatyta 1996-05-08 tarp T. V. ir ieškovų G. ir L. S. Š. pasirašytoje sutartyje, pirkėjas, padengdamas ieškovų paimtą iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus 595 337 Lt sumos kreditą, tokiu būdu padengs perkamos namų valdos kaštus. Atsiskaitant pagal pastato ir žemės pirkimo– pardavimo sutartis, atsakovas (T. V. tėvas) 1996-05-09 pervedė Ūkio banko Kėdainių skyriui visą ieškovų paimtą paskolą – 595 336,90 Lt. A. V. (ar jo sūnus T. V.) 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyta tvarka neįregistravo 1996-05-16 sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių registre, todėl sutartys neteko galios. 1997 metų gegužės mėnesį A. V. galutinai nusprendus atsisakyti pirkinio ir pareikalavus grąžinti 595 337,00 Lt pinigų sumą bei jam investavus 84 481,00 Lt į namų valdos apdailos darbus, skolos suma sudarė 680 818 Lt, šalims iškilo restitucijos problema. Dėl faktinio restitucijos taikymo atsakovo reikalavimu ir ieškovų gera valia buvo pasirašytos: 1994-01-10 –480 818,00 Lt grąžintinos sumos paskolos sutartis ir notarine tvarka 1997-05-19 patvirtinta 200 000 Lt sumos paskolos sutartis, siekiant taip grąžinti atsakovo už ieškovus sumokėtus pinigus bankui pagal anksčiau šalių sudarytas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies pirkimo sutartis nuo visos atsakovo A. V. apskaičiuotos 680 818 Lt sumos, šalys taip pat pasirašė ir 1994-02-12 sutartį kaip priedą prie 1994-01-10 paskolos sutarties, kurioje numatė palūkanų sumą iki pat galutinio pinigų grąžinimo termino, t. y. iki 2007 metų, iš viso 276 852 Lt. Šalių sudarytas 1994-01-10, 1994-02-12 (priedą prie sutarties) ir 1997-05-19 sutartis įvertino kaip apsimestines (CK 52 str. įst. red. iki 2000 m., CK 1.78 str.), nes jomis buvo siekiama visiškai kito teisinio tikslo – pridengti kitą sandorį, t. y. atsiskaityti pagal realiai neįvykusį nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą, todėl abi sandorio šalys privalėjo viena kitai grąžinti viską, ką gavo pagal sandorius, ir tokiu būdu šalys išsprendė pinigų atsakovui A. V. grąžinimo klausimą. Atsakovas A. V. į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jis pagal visas tris paskolos sutartis perdavė paskolos gavėjams – ieškovams pinigus, iš viso 957 670 Lt. Vienintelis neginčijamas dokumentas, įrodantis pinigų iš atsakovo A. V. gavimo faktą, yra 1996-05-09 atsakovo A. V. 595 337 Lt pinigų pervedimas Ūkio banko Kėdainių skyriui padengiant G. ir L. S. Š. paskolą ir tokiu būdu atsiskaitant pagal šalių pasirašytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad atsakovas A. V. savo ranka tiksliai apskaičiavęs įrašė, kad 2002-08-13 negrąžintų pinigų suma buvo 618 807 Lt. Jis 2002-08-12 davė sutikimą AB bankui „Hansa-LTB“, kad pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartis įkeista namų valda būtų pakartotinai įkeista banko naudai už paskolą, kurios paskirtis refinansuoti A. V. nurodytas paskolos sutartis. Atsakovas A. V. įsipareigojo atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartį, kai į jo sąskaitą bus pervesta anksčiau nurodyta pinigų suma. 2002-10-02 L. S. Š. pervedė A. V. 600 000 Lt, G. Š. – 18 807 Lt, taigi ieškovai iki galo atsiskaitė su atsakovu A. V.. Pripažino negaliojančiomis sutartis: 1) 1994-01-10 sudarytą tarp L. S. Š., G. Š. ir A. V., pagal kurią A. V. suteikė 480 818 Lt paskolą L. S. Š. ir G. Š., 2) 1994-02-12 priedą – papildomą sutartį, sudarytą tarp L. S. Š. ir G. Š. ir A. V., pagal kurią A. V. suteikė 276 852 Lt paskolą L. S. Š. ir G. Š., 3) 1997-05-19 paskolos sutartį, registro Nr. 1189, sudarytą tarp L. S. Š., G. Š. ir A. V., pagal kurią A. V. suteikė 200 000 Lt lygiomis dalimis paskolą L. S. Š. ir G. Š. (t. 3, b. l. 174–181, 193–197, t. 4, b. l. 10–11).

Pagal CPK 182 str. 2 punkto ir 279 str. 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-903-41/2008 dalyvavo tie patys asmenys, skyrėsi tik jų procesinė teisinė padėtis. Vilniaus apygardos teismo 2008-02-20 sprendimu 1994-01-10 ir 1994-02-12 šalių sudarytos sutarties ir priedo prie sutarties bei 1997-05-19 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais kaip apsimestinių sandorių faktai yra pagrindas teisėjų kolegijai šioje byloje taikyti prejudicinio fakto taisyklę ir tiek ieškovės AB banko „Hansabankas“, tiek atsakovų G. ir L. S. Š. apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Byloje esant pakankamai įrodymų, priimtinas naujas sprendimas, juo A. V. ieškinys atmestinas, AB banko ,,Hansabankas“ ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p). Bylą nagrinėjęs teismas sprendimu patenkino A. V. ieškinį dėl skolos grąžinimo ir iš atsakovų ieškovui priteisė 84 577, 26 Lt skolą, remdamasis 1994-01-10 šalių sudaryta sutartimi ir 1994-02-12 ir priedu prie sutarties (t. 1, b. l. 7–14), AB banko ,,Hansabankas“ ieškinį dėl įkeitimo sutarčių pasibaigimo atmetė, remdamasis tuo, kad G. ir L. S. Š. neįvykdė 1997-05-19 paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, A. V. nesugrąžino 200 000 Lt (t. 2, b. l. 13), ir konstatavo, kad įkeitimo teisės pagal 1997-05-19 turto įkeitimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19–22), nepasibaigė, nenustačius CK 4.224 str. numatytų įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindų, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2002-12-06 nutartimi atmetė G. Š. prašymą dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų apie įkeitimo sutarties, sudarytos iki 1998-04-01, išbraukimo iš Hipotekos registro duomenų bazės (t. 2, b. l. 47).

Iš 2002-08-12 sutikimo matyti, kad A. V. sutiko, kad pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolų sutartis su G. Š. jam įkeista namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), būtų pakartotinai įkeista AB bankui „Hansa-LTB“ už paskolą, suteiktą L. S. Š., kurios paskirtis –paskolų, suteiktų G. Š., refinansavimas, ir įsipareigojo nedelsiant atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartį, kai į jo sąskaitą Nr. 371189, esančią LŽŪB, bus pervestas paskolų likutis – 618 807 Lt. A. V. parašo tikrumą patvirtino Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė G. Šiško (t. 2, b. l. 42).

Sprendime jau buvo minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-02-20 sprendimu nustatė, kad 2002-10-02 L. S. Š. pervedė A. V. 600 000 Lt, G. Š. 2002-09-10 – 18 807 Lt ir tokiu būdu G. ir L. S. Š. iki galo atsiskaitė su A. V. (t. 2, b. l. 49–50), todėl teisėjų kolegijai taikant prejudicinio fakto taisyklę yra pagrindas konstatuoti, kad A. V. nepagrįstai nevykdo 2002-08-12 duoto įsipareigojimo nedelsiant atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartis, kai į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LŽŪB, bus pervestas paskolų likutis – 618 807 Lt, todėl yra pagrindas pripažinti, kad įkeitimo teisės pagal turto įkeitimo sutartį, patvirtintą 1997-05-19 Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas gyvenamasis namas (šeimyninis viešbutis) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal įkeitimo sutartį, 1997-05-19 patvirtintą Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeista 1580 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 129 kv. m ploto dalis bei 650 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19–22), pasibaigė (CK 6.123 str. 1 ir 3 d., 6.125 str., 4.197 str. 2 d. 1 p.). Pagal CK 4.197 str. 5 d. nuostatas hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš Hipotekos registro momentas, todėl pateikus sprendimą bus pagrindas minėtas įkeitimo sutartis išbraukti iš Hipotekos registro duomenų bazės.

Nustatyta, kad pagal 2003-07-17 ir 2003-12-22 sutartis atsakovų G. ir L. S. Š. interesams atstovavo advokatė S. Šermukšnė, pagal 2006-04-30 sutartį atsakovės G. Š. interesams atstovauti buvo pavesta adv. G. Mekioniui (t. 1, b. l. 45, t. 2, b. l. 128, t. 3, b. l. 64, 19, 136–137). 2007-08-06 atsakovė G. Š. mokėjimo nurodymu Nr. 70 pervedė 1652 Lt advokatų profesinei bendrijai „M., G. ir partneriai“ (t. 4, b. l. 12–13). G. Š. už dokumento ir rašysenos ekspertizę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006-06-22 nutartį sumokėjo 900 Lt (t. 3, b. l. 68–70, 76). L. S. Š. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 2537 Lt ir pagal 2008-10-14 pinigų priėmimo kvitą bei advokatės S. Šermukšnės ataskaitą sumokėjo 2600 Lt už advokatės suteiktą teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 203, t. 4, b. l. 14–15).

Nustatyta, kad AB bankas ,,Hansabankas“, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 100 Lt (t. 2, b. l. 60, 199).

Anksčiau nurodytos atsakovų G. ir L. S. Š. ir ieškovės AB banko ,,Hansabankas“ patirtos išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismui byloje priėmus naują sprendimą iš A. V. G. ir L. S. Š. ir AB bankui ,,Hansabankas“ priteistinos jų patirtos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 4 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.10 p., 8.18 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

1. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2006-02-02 sprendimą.

2. Priimti naują sprendimą. A. V. ieškinį atsakovams G. Š. ir L. S. Š. dėl 84 577,26 Lt skolos priteisimo atmesti.

3. Patenkinti AB banko ,,Hansabankas“ ieškinį dėl įkeitimo sutarčių pasibaigimo ir pripažinti, kad įkeitimo teisės pagal turto įkeitimo sutartį, patvirtintą 1997-05-19 Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas gyvenamasis namas (šeimyninis viešbutis) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir pagal įkeitimo sutartį, 1997-05-19 patvirtintą Palangos m. notarų biuro notaro R. Stankaičio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeista 1580 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 129 kv. m ploto dalis bei 650 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pasibaigė.

4. Šis sprendimas yra pagrindas išbraukti įkeitimo sutartis iš Hipotekos registro duomenų bazės.

5. Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) AB bankui ,,Hansabankas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 200 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą išlaidų.

6. Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2537 Lt už apeliacinio skundo padavimą, 2600 Lt už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 5137 Lt, G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) – 900 Lt už dokumento ir rašysenos ekspertizės atlikimą, 1652 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 2552 Lt.