Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., nukentėjusiajam J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) pareigūnas surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010-10-14, apie 11.29 val., Kalvarijų g. 66, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdantį automobilį. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 132 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.

Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-10-18 nutarimu Nr. F 523877 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, už KET 9 ir 132 punktų reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

Nukentėjusysis J. M. teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą galioti. Nurodė, kad 2010-10-14, apie 11.29 val. važiavo Kalvarijų g., pirma eismo juosta, paskui „Mazda“ automobilį, sustojo prie šviesoforo. Pajudėjęs iš sankryžos, išvažiavo į antrą eismo juostą, skubėjo, važiavo apie 50 km/h greičiu, o „Mazda“ važiavo lėčiau. Jis aplenkė leidžiamoje vietoje ir norėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Prieš jį važiuojantis geltonos spalvos automobilis staigiai sustabdė, parodė posūkį ir pasuko į dešinę, jis irgi sustabdė ir stengdamasis išvengti smūgio pasuko į kairę, nes ta juosta buvo laisva, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Persirikiavo prieš ištisinę liniją ir būtų persirikiavęs į antrą eismo juostą, jei ne įvykęs įvykis.

Institucijos, surašiusios nutarimą, Vilniaus apskr. VPK KPV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 9 straipsnyje apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2010-10-14, apie 11.29 val., Kalvarijų g. 66, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9 ir 132 punktų reikalavimus, nes buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino.

Atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 dalį kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 132 p. nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 11), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 13), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14), eismo įvykio dalyvių paaiškinimais (b. l. 15-16).

Iš byloje esančio pareigūno S. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 13) nustatyta, kad 2010-10-14 policija atvykusi į eismo įvykio vietą Kalvarijų g. 66, Vilniuje, rado du susidūrusius automobilius. Įvykio vietoje automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g., antra eismo juosta ir ties turgumi persirikiavo į pirmą eismo juostą. Ties posūkiu į H. Manto g., priekyje važiavęs automobilis staigiai pasuko, todėl vengdamas susidūrimo, jis stabdė savo automobilį ir suko vairą kairiau. Tada pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g., kai priekyje važiavęs automobilis „BMW“ staigiai stabdė ir bandė persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą. Jis taip pat stabdė savo automobilį, bet vis tiek atsitrenkė į „BMW“. Eismo įvykio liudininkų nebuvo.

Nukentėjusysis J. M. 2010-10-14 paaiškinime Vilniaus apskr.. VPK KPV nurodė, kad 2010-10-14 apie 11. 30 val. jis važiavo Kalvarijų g., 2 eismo juosta 40-50 km/h greičiu. Važiuojamoji dalis buvo šlapia, lijo. Iš 2 juostos persirikiavęs į 1 juostą pamatė priekyje stabdantį automobilį, staigiai stabdė, ir į jo automobilio dešinį galinį kampą atsitrenkė „Mazda“ automobilis. Po susidūrimo jo automobilis stovėjo tarp 1 ir 2 juostų, nes stabdydamas jis stengėsi išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu. Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad važiavo tiesiai ir jam buvo būtinybės persirikiuoti iš 2 į 1 eismo juostą, tačiau jis atliko persirikiavimo manevrą.

Iš byloje esančios medžiagos, eismo įvykio schemos, automobilių apgadinimų aprašymo (b. l. 6) nustatyta, kad susidūrimo metu apgadinti automobilio „Mazda 626“ variklio dangtis, kairės pusės priekinis žibintas, sudaužytas priekinis bamperis, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas. Automobilio „BMW 320“ deformuotas bagažinės dangtis, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas ir galinis bamperis. Pareigūnas, surašęs skundžiamą nutarimą, nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje, automobilio „BMW 320“ priekinė dalis nuo kelio bortelio nutolusi 2,4 m, o galinė dalis – 2,1 m, minėtas automobilis nesirikiavo į pirmą eismo juostą, o iš jos išvažinėjo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde ir teismo posėdyje teigia, kad eismo įvykio kilimą lėmė ne jo, o automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai, nes jis pats važiavo tiesiai, nedideliu greičiu (apie 50 km/h), laikėsi saugaus atstumo, tuo tarpu „BMW“ vairuotojas, nesilaikydamas KET reikalavimų, pavojingai manevravo, neleistinai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas ir staigiai stabdė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė įvykio vietos fotonuotraukas, kuriuose matyti kelio ženklinimas eismo įvykio vietoje ir automobilių padėtis po eismo įvykio (b. l. 21).

Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apie įvykio eigą visumą, teismas daro išvadą, kad jie patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą KET pažeidimą, t. y. vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdantį automobilį, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio vietoje tarp 1 ir 2 eismo juostų yra ištisinė kelio ženklinimo linija. Po įvykio užfiksuota automobilio „BMW“ sustojimo vieta – ant ištisinės kelio ženklinimo linijos, priekinė automobilio dalis nuo kelio bortelio nutolusi 2,4 m, o galinė dalis – 2,1 m. Važiuodamas leistinu greičiu ir laikydamasis saugaus atstumo „BMW“ vairuotojas turėjo galimybę laiku ir tinkamai sustabdyti savo vairuojamą automobilį, kai prieš jį važiuojantis automobilis, parodęs posūkio signalą, pasuko į kairę, ir jam nebuvo būtinumo kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją, kurią pagal KET reikalavimus draudžiama kirsti, ir įvažiuoti į antrą eismo juostą.

Vadovaujantis KET 122 p. ir 3 priedo 1.2 p., kirsti ištisinę ženklinimo liniją draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Pagal KET 9 p. reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 106 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal 109 p., persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas aplinkybes, kad „BMW“ vairuotojas nesilaikydamas KET reikalavimų, pavojingai manevravo, neleistinai kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas ir staigiai stabdė, todėl jo veiksmai, esant eismo įvykio metu nustatytoms aplinkybėms galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. kaltė neįrodyta, todėl byla grąžinama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų nustatytas tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, įvertinus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietoje esantį kelio ženklinimą, neatsiejamai nuo eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-10-18 nutarimą Nr. F 523877, kuriuo pagal LR ATPK 127 str. 2 d. V. P. skirta 150 Lt bauda, ir grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, įpareigojant atlikti papildomą teisės pažeidimų aplinkybių tyrimą ir nustatyti administracinio teisės pažeidimo subjektą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.