Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. B.,a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: 2016 m. gegužės 13 d. apie 12⁰⁰ val. atėjusi į M. N. priklausantį butą, esantį J. B. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, trečiame aukšte, tyčia išmetė per buto langą M. N. priklausančią (duomenys neskelbtini) kalę, dėl to gyvūnas žuvo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) S. B. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (53-54, 57-58 b. l.), kuriuose nurodyta, kad ji 2016 m. gegužės 13 d. ryte su sugyventiniu V. A. namuose, esančiuose J. B. g(duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gėrė alų. Neprisimena, kiek išgėrė alaus, bet nuo jo išgerto kiekio jautėsi apsvaigusi. Tos dienos ryte apie 11⁰⁰ val. piniginėje pasigedo 160 €. Apieškojo visą kambarį, bet jų nerado. Kadangi 2016 m. gegužės 12 d. pas ją namuose buvo kaimynė M. N. ir vartojo alkoholį, pamanė, kad ji pavogė pinigus. Aiškintis dėl dingusių pinigų apie 11³⁰ val. nuėjo pas kaimynę M. N., gyvenančią tame pačiame name trečiame aukšte, buto Nr. (duomenys neskelbtini). Jos buto durys buvo atrakintos. (duomenys neskelbtini) (M. N.) kambaryje buvo viena. (duomenys neskelbtini) kaltino, kad ji iš jos pavogė 160 €.. (duomenys neskelbtini) neigė, kad pavogė pinigus. Buvo įsiutusi, pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. (duomenys neskelbtini) išėjo iš kambario ir nuėjo pas kaimynę J. G.. Ji nusekė jai iš paskos. (duomenys neskelbtini) (J. G.) įsileidus jas į butą, išplūdo (duomenys neskelbtini) įvairiais necenzūriniais žodžiais, reikalavo, kad grąžintų pinigus, sudavė jai delnu vieną kartą delnu į veidą. (duomenys neskelbtini) puolė jų į tarpą. (duomenys neskelbtini) liepė jai išeiti iš buto. Išėjusi iš buto, buvo labai susinervinusi, nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris rado neužrakintas. Dėl girtumo negali paaiškinti, kodėl ten nuėjo, bet neturėjo tikslo išmesti jos šuns per langą. Ji užėjo į (duomenys neskelbtini) butą, ant jos ėmė loti (duomenys neskelbtini) veislės kalytė. Šuo puolė ant jos kojų, tačiau neįkando. Būdama susinervinusi, spontaniškai paėmė į rankas kalytę ir išmetė ją per langą. Nenorėjo, kad gyvūnas žūtų, nesitikėjo tokių pasekmių. Pripažįsta, kad žiauriai pasielgė su (duomenys neskelbtini) veislės kalyte, kad dėl jos kaltės žuvo šuo. Dėl girtumo nepamena, ar langas tuo metu buvo praviras, ar ji jį prasidarė, ar šuo cypė. Ji dar tebebuvo kambaryje, kai atėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji greit išėjo iš buto, nepamena, ar joms ką nors sakė. Grįžo namo, užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdama blaivi nebūtų išmetusi pro langą šuns. Atlygino M. N. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jos atsiprašė.

Nukentėjusiosios M. N. pareiškimu ir parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (20, 30-31, 33-34 b. l.), kuriuose teigiama, kad S. B. yra jos kaimynė. Ji gyvena bendrabučio tipo daugiabučiame name adresu J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, trečiame namo aukšte. Gyvena viena. Tame pačiame name bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) (S. B.). Prieš 10 metų iš asmens, gyvenančio Kuršėnų mieste, nusipirko (duomenys neskelbtini) veislės kalytę. Už ją mokėjo 600 Lt, pirko be dokumentų. Šunį pavadino (duomenys neskelbtini). Iki įvykio santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo normalūs. (duomenys neskelbtini) dažnai geria, girta ji yra agresyvi, be priežasties kabinėjasi prie žmonių, juos plūsta. Kai (duomenys neskelbtini) yra blaivi, su ja galima normaliai bendrauti.

2016 m. gegužės 12 d. pas (duomenys neskelbtini) kambaryje vartojo alkoholį. Alkoholį gėrė trise: ji, (duomenys neskelbtini) ir jos sugyventinis (duomenys neskelbtini) (V. A.), pavardės nežino. 2016 m. gegužės 13 d. ji su (duomenys neskelbtini) ir jos sugyventiniu alkoholio negėrė. 2016 m. gegužės 13 d. apie 11³⁰ val. pas ją atėjo (duomenys neskelbtini). Ji buvo neblaivi, plūdo ją įvairiais žodžiais. Nukentėjusioji nesuprato, kodėl ji taip elgiasi. Tada nuėjo pas kaimynę (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. Iš paskos atėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įleido jas į kambarį, (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo ją plūsti, delnu sudavė vieną kartą per veidą. Sudavė nestipriai, fizinio skausmo nepatyrė. Į jų tarpą puolė (duomenys neskelbtini) ir išprašė (duomenys neskelbtini) iš buto. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) kaltino ją pinigų vagyste. Už kelių minučių apie 12⁰⁰ val. dar būdama pas (duomenys neskelbtini), išgirdo savo šuns cypimą. Trečiame aukšte niekas iš gyventojų daugiau neturėjo šuns. Tada su (duomenys neskelbtini)a nubėgo į savo kambarį. Butą buvo palikusi atrakintą. Kambaryje pamatė stovinčią (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) jai ką nors sakė. Kambaryje savo šuns nematė, todėl žvilgtelėjo pro atvirą langą. Ant šaligatvio pamatė gulintį savo šunį. Ryte kambario langą pati buvo šiek tiek pradariusi, bet ne iki galo. Kai kambaryje rado (duomenys neskelbtini), kambario langas buvo visiškai atidarytas. Išbėgo iš kambario į lauką prie šuns. Nepastebėjo, kada (duomenys neskelbtini) išėjo iš jos kambario. Šuo gulėjo ant šaligatvio be gyvybės ženklų, buvo nebegyvas. Šalia šuns stovėjo kaimynas D. J.. Jis pasakė, kad matė, kaip šunį pro langą išmetė (duomenys neskelbtini). Prie šuns kraujo nebuvo. Pasiėmė šunį ir parsinešė į kambarį, padėjo ant lovos. Buvo stresinėje būsenoje, todėl nebematė, kas vyko aplinkui, nežino, kas iškvietė policiją. Ji policijos pareigūnų neįleido į savo butą. Tą pačią dieną šunį užkasė pievoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Turtinę žalą vertina 500 €. S. B. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jos atsiprašė, atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žala, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojos J. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (41-42 b. l.), kuriame pažymėta, kad ji gyvena bendrabučio tipo daugiabučiame name adresu J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tame name gyvena M. N. ir S. B.. Jos abi yra kaimynės, (duomenys neskelbtini) gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini). Jų butai yra daugiabučio namo trečiame aukšte. Su minėtomis kaimynėmis jos santykiai draugiški. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavyje nelabai sutaria. (duomenys neskelbtini)yra lėtesnė, o (duomenys neskelbtini) yra aršesnė. Jos dėl įvairių dalykų pykstasi. (duomenys neskelbtini) dažnai geria, o (duomenys neskelbtini) - tik retkarčiais. (duomenys neskelbtini) gyvena viena, o (duomenys neskelbtini) gyvena su sugyventiniu V. A.. Nuo 2016 gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) pradėjo girtauti, nes jos sugyventinis V. A. gavo pašalpą. 2016 m. gegužės 13 d. apie 11³⁰ val. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) beldėsi į jos buto duris, ji jas atidarė. Kaimynės įėjo į kambarį. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi, o (duomenys neskelbtini) „pagiringa“. Nežino, ar jos ryte abi kartu gėrė alkoholį, bet 2016 m. gegužės 12 d. matė (duomenys neskelbtini)pas (duomenys neskelbtini) bute, jos abi vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad dingo 190 €. (duomenys neskelbtini) turi savybę slėpti pinigus, paskui pamiršta, kur juos paslėpė, neradusi pinigų ima kaltinti kaimynus, su kuriais gerdavo. Paskui po kiek laiko tie pinigai atsirasdavo. (duomenys neskelbtini) kaltino (duomenys neskelbtini), kad ji pavogė iš jos pinigus. (duomenys neskelbtini) teigė, kad jų nevogė. Tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) trenkė delnu (duomenys neskelbtini) vieną kartą į veidą, apsistumdė abi. Jis puolė tarp moterų į tarpą ir išprašė (duomenys neskelbtini) iš buto. (duomenys neskelbtini) išėjo. Už kelių minučių apie 12⁰⁰ val. būdama su (duomenys neskelbtini) bute išgirdo šuns cypimą. (duomenys neskelbtini) turi 10 m. (duomenys neskelbtini) veislės kalytę vardu (duomenys neskelbtini). Tas šuo buvo ramaus būdo, nesikandžiojo. Kartu su (duomenys neskelbtini) nubėgo į jos butą pasižiūrėti, kas vyksta su šunimi. (duomenys neskelbtini) buto durys buvo nerakintos, nes ji gegužės 9 d. pametė raktus nuo buto durų. Kambaryje prie spintos pamatė stovinčią (duomenys neskelbtini). Ji joms kažką pasakė, tačiau nepameną ką, ir išėjo. (duomenys neskelbtini) ieškojo savo šuns. Kambaryje neradusi šuns, pažiūrėjo pro atvirą langą. Ji jai pasakė, kad jos šuo guli ant šaligatvio. Liudytoja pro langą nežiūrėjo. (duomenys neskelbtini) nubėgo į lauką ir parsinešė savo šunį į kambarį, paguldė jį ant lovos. Šuo buvo negyvas. Ant jo kraujo nesimatė. Ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) į kambarį policijos neįsileido. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) šunį užkasė pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. (41-42 b. l.).

Liudytojo D. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (47-48 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis gyvena J. B. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jo butas yra ketvirtame aukšte. Tame pačiame name trečiame aukšte gyvena M. N. ir S. B.. Jų buto numerių nežino. Su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrauja mažai, pasisveikina, ir tiek. (duomenys neskelbtini) daug geria, ją ne kartą matė girtą. (duomenys neskelbtini), būdama girta, yra priekabi, agresyvi: kabinėjasi prie žmonių, kelia triukšmą. (duomenys neskelbtini) girtos nėra matęs. Iš anksčiau žinojo, kad (duomenys neskelbtini)turi (duomenys neskelbtini) veislės kalytę (duomenys neskelbtini). Ji dažnai eidavo pasivaikščioti su ta kalyte. 2016 m. gegužės 13 d. apie 12⁰⁰ val. išlipo iš autobuso, ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Būdamas nuo namo apie 10 m. iš gatvės pusės, pamatė, kaip iš trečio aukšto kambario pro pravirą langą moteris išmetė šunį. Ta moteris buvo (duomenys neskelbtini), ją pažino iš išvaizdos. Šuo buvo išmestas pro (duomenys neskelbtini) kambario langą. Žino, kuriame bute (duomenys neskelbtini) gyvena, tik nežino buto numerio. Priėjęs arčiau pamatė, kad tai (duomenys neskelbtini) šuo, jis nebejudėjo, suprato, kad šuo nebegyvas, kraujo nesimatė. Iš namo išbėgo (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė šunį ir vėl įbėgo į namą. Jam ji nieko nesakė. Tuo metu pašalinių žmonių prie namo nebuvo.

Taip pat pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (8-11 b. l.), tarnybiniu pranešimu dėl iškvietimo (49 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį. Jos veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo.

Žiaurus elgesys su gyvūnu, jei dėl to gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 310 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 valandų. Panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (83 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio apibūdinama teigiamai (65-67 b. l.). Neįtraukta į (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą, (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro pacientų registrą (62-64 b. l.). Aštuonis kartus bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (ATPK 174, 178, 183 str.), turi dvi galiojančias nuobaudas (70-74 b. l.). Neteista, bet Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (75-81 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padariusi, gailisi; atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikaltimą (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, padarinius, kaltinamosios asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajai už pirmą kartą padarytą nusikaltimą galėtų būti prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kurių dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2-3 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-60 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, S. B. skirtą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 4 (keturių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmės, įpareigojant S. B. visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti S. B., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitokios rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.