- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1624-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51077-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. V. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje, BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, stumdė ir tampė savo mamą V. S. V. už rūbų bei pastarajai du kartus ranka sudavė į galvos – pakaušio sritis, taip R. V. nukentėjusiajai V. S. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kartu su mama V. S. V. ir pastarosios draugu A. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 12 d. po pietų, su savo pažįstamais gamtoje išgėrė alkoholio. Vakare grįžus namo mama V. S. V. pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, mamą V. S. V. pastūmė verandoje ir pastarajai du kartus sudavė per galvą. Kokio stiprumo smūgiai buvo jis pasakyti negali. Nepamena ar mama V. S. V. po suduotų smūgių pargriuvo ant žemės. Mama V. S. V. supyko ir iškvietė policijos pareigūnus. Buvo sulaikytas. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 53, 60).
Nukentėjusioji V. S. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su savo sūnumi R. V. ir draugu A. M. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus R. V. niekur nedirba ir labai daug geria, o prisigėręs pradeda triukšmauti, muštis. Ji yra pensininkė, antros grupės invalidė, sunkiai vaikšto su lazdele. 2015 m. rugsėjo 11 d. vakare, sūnus į namus grįžo labai girtas. Namuose triukšmavo, o vėliau nuėjo miegoti. 2015 m. rugsėjo 12 d. ryte, sūnus pradėjo reikalauti atrakinti namų duris, kadangi norėjo nueiti nusipirkti degtinės. Po kiek laiko sūnus R. V. į namus grįžo nusipirkęs alkoholio. Sūnaus buvo vadinama necenzūriniais žodžiais, bijojo jam atsikirsti, kadangi bijojo būti sumušta. Vakare sūnus būdamas girtas pradėjo reikalauti pinigų bei trenkė jai vieną kartą per pakaušį. Vėliau pradėjo ją temti už drabužių apykaklės prie veidrodžio ir šaukdamas liepė žiūrėti į veidrodį. Vėliau sūnus R. V. dar kartą trenkė jai per pakaušį. Ji apsvaigo, pradėjo spengti ausyse, buvo silpna. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikytas. Konflikto metu namuose buvo ir jos draugas A. M., tačiau pastarasis buvo kitame kambaryje ir nieko nematė, be to, jis prastai girdi (b. l. 13-14, 16-17, 19).
Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., kuomet prieš jo sugyventinę V. S. V. buvo panaudotas fizinis smurtas nieko negali pasakyti, nes įvykio nematė. Buvo namuose, tačiau konflikte nedalyvavo. V. S. V. dažnai apsižodžiuoja su sūnumi R. V. R. V. yra agresyvus, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. R. V. dažnai kelia ranką prieš V. S. V., pastarąją apstumdo. R. V. 2015 m. rugsėjo mėn., yra smurtavęs ir prieš jį. Tuomet jis bandė "gesinti" konfliktą tarp S. V. V. ir R. V. (b. l. 22).
Iš 2015 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti įvykio aplinkybės be nukentėjusiosios patirtų smūgių lokalizacija (b. l. 4-5).
Iš nukentėjusiosios V. S. V. 2015 m. rugsėjo 12 d. pareiškimo matyti, kad jos sūnus R. V. po pietų grįžo į namus išgėręs ir sudavė du smūgius į galvą, nuo kurių apsvaigo (b. l. 6).
Iš 2016 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 41D(V)-782, elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas, kuriuo nukentėjusioji V. S. V. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val. 41 min. praneša apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 26-28).
Iš R. V. asmens duomenų matyti, kad V. S. V. yra kaltinamojo R. V. motina (b. l. 30.)
Motyvuojamoji dalis
R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 12 d. vakare grįžus namo mama V. S. V. pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, mamą V. S. V. pastūmė verandoje ir pastarajai du kartus sudavė per galvą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos atitinka ir nukentėjusiosios V. S. V. parodymai apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. vakare, sūnus į namus grįžo labai girtas. Namuose triukšmavo, o vėliau nuėjo miegoti. 2015 m. rugsėjo 12 d. ryte, sūnus pradėjo reikalauti atrakinti namų duris, kadangi norėjo nueiti nusipirkti degtinės. Po kiek laiko sūnus R. V. į namus grįžo nusipirkęs alkoholio. Sūnaus buvo vadinama necenzūriniais žodžiais, bijojo jam atsikirsti, kadangi bijojo būti sumušta. Vakare sūnus būdamas girtas pradėjo reikalauti pinigų bei trenkė jai vieną kartą per pakaušį. Vėliau pradėjo ją temti už drabužių apykaklės prie veidrodžio ir šaukdamas liepė žiūrėti į veidrodį. Vėliau sūnus R. V. dar kartą trenkė jai per pakaušį. Ji apsvaigo, pradėjo spengti ausyse, buvo silpna. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2015 m. rugsėjo 12 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti įvykio aplinkybės be nukentėjusiosios patirtų smūgių lokalizacija (b. l. 4-5). Be to, iš nukentėjusiosios V. S. V. 2015 m. rugsėjo 12 d. pareiškimo matyti, kad jos sūnus R. V. po pietų grįžo į namus išgėręs ir sudavė du smūgius į galvą, nuo kurių apsvaigo (b. l. 6), o iš 2016 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 41D(V)-782, elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas, kuriuo nukentėjusioji V. S. V. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val. 41 min. praneša apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 26-28).
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog R. V. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, stumdė ir tampė savo mamą V. S. V. už rūbų bei pastarajai du kartus ranka sudavė į galvos – pakaušio sritis, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Iš R. V. asmens duomenų matyti, kad V. S. V. yra kaltinamojo R. V. motina (b. l. 30.), o tai sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl R. V. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę R. V. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą senyvo amžiaus asmenį (motiną), susijęs su fizinio skausmo sukėlimu namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – R. V. smurtavo iš esmės be jokios objektyvios priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – R. V. yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, teistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius), baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 47), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 49). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko dirbti viešuosius darbus (b. l. 68-69). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 12 d., 19.51 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2015 m. rugsėjo 13 d., 13.00 val. (1 para) (b. l. 62, 67). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu.
Kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 66).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikmena – CD – R diskas „Acme“ su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu Nr. 41D(V)-782, elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), pateiktu garso įrašu, prie 2016 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-51077-15, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 45 valandas per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę bausmę – dviejų mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 45 valandas per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d., 19.51 iki 2015 m. rugsėjo 13 d., 13.00 val., šią laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD – R diską „Acme“ su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu Nr. 41D(V)-782 pateiktu garso įrašu prie 2016 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.