Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. J. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. vasario 18 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti R. J. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jam Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prie teikimo pridėtoje 2021 m. vasario 15 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje R. J. psichinės būklės vertinimo išvadoje nurodyta, kad R. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nuo 2007 m. birželio 15 d. neterminuotam laikotarpiui dėl psichinės negalios jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (asmuo iš dalies darbingas), nuo 1994 m. rugsėjo 30 d. jis yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, į centrą atvyksta reguliariai kas mėnesį, stebimas bei konsultuojamas gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir slaugytojos. Psichikos liga R. J. serga nuo 16 metų amžiaus, daug kartų tirtas ir gydytas įvairiose psichiatrijos klinikose. Pirmą kartą buvo gydytas 1990 metais dėl atsiradusių kliedesių. Paskutinį kartą gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje ūmių būsenų skyriuje nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Prieš atvykstant į kliniką buvo susipykęs su mama, pasiėmė peilį, grasino nusižudyti, skundėsi nerimu, drebuliu, nemiga, girdėjo cypimą, matė negražias savo pasikeitusias akis. Dalinai orientuotas vietoje, aplinkoje, laike, pas gydytoją dažniausiai atvyksta savarankiškai. Kontaktas prieinamas, formalus, apie save pasakoja negausiai, klampus, pažemintos nuotaikos, emocijos blankios, hipobuliškas, asmenybė primityvi, mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus, būdingas emocinis labilumas, nėra pusiausvyros, galimos problemos su emocijų kontrole, bloga dėmesio koncentracija, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų šiuo metu neišklausta, suicidines mintis neigia, savijauta nebloga, ramiau, geriau miega, bet tik su vaistais, kuriuos toleruoja gerai. Jam skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais. R. J. gyvena su motina A. M., yra baigęs 8 klases, mokslai nesisekė, toliau nebesimokė. Nevedęs, niekur nedirba dėl turimos negalios, kasdien minimaliai tvarkosi namų ūkyje, padeda mamai, draugų neturi, palaiko ryšius su artimaisiais. Pagal galimybes lankydavo socialinį užimtumą psichikos sveikatos centre – bendraudavo su kitais pacientais. Šiuo metu su niekuo nebendrauja, tapo uždaresnis. Visuomeniniame gyvenime nedalyvauja. Interesai siauri, ateities planų neturi. Menkas socialinis supratingumas, taip pat socialinio gyvenimo įgūdžiai. Nedidelėmis pinigų sumomis disponuoja savarankiškai. Alkoholio vartojimą neigia, daug rūko. Uždaro būdo, gana vienišas, nelabai tvarkingas. 2020 m. gegužės 25 d. motina A. M. iškvietė specialiąsias tarnybas dėl konflikto su R. J., bijodama dėl savo saugumo, įtardama, kad jis nebevartoja vaistų, nes tapo neadekvatus: vijo iš namų motiną ir jos sugyventinį. Atvykus pareigūnams ir bendraujant su minėtais asmenimis, pastebėta, kad namo kambaryje dega atvira liepsna žmogus, suprato, kad R. J.. Išlaužus duris buvo patekta į vidų ir iki atvykstant GMP ekipažui R. J. buvo užgesintas ir apdegęs išvežtas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Pasak motinos iki tol jis nėra sakęs, kad nusižudys ar padegs save, mano, kad tokį jo elgesį įtakojo psichikos ligos paūmėjimas. Artimieji įvykio metu nenukentėjo. Paciento būklė yra labai sunki dėl patirtų nudegimų. Buvo gydytas VšĮ Kauno klinikose, po to perkeltas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos kliniką. R. J. padarytai nusikalstamai veikai ir savo sveikatos būklei yra nekritiškas. Stebimuoju laikotarpiu jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, išlieka stabili, nepagerėjusi. Jam reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime. Pažymėjo, kad R. J. serga paranoidine šizofrenija, jam taikomas medikamentinis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais. Jis neseniai grįžo iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės, kur buvo gydomas dėl ligos paūmėjimo. Šiuo metu gyvena pas motiną. Reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre pas specialistus. Pas gydytojus atvyksta pats savarankiškai. Stebimuoju laikotarpiu psichikos būklė buvo pablogėjusi, tačiau dėl medikamentinio gydymo šiuo metu ji yra stabili. Prognozė pasveikimo atžvilgiu yra nepalanki, nes psichikos sutrikimas yra progresuojančio pobūdžio.

R. J. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas pagrįstas ir pilnai įrodytas, todėl prašo jį tenkinti ir pratęsti R. J. priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi R. J. nėra pasveikęs, jo psichikos būklė stabili dėka pastovios medikamentinės kontrolės, jam reikalinga kito asmens pagalba ir reikalinga medikamentinė kontrolė. Nėra aplinkybių dėl kurių būtų galima nutraukti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų R. J. psichinės būklės vertinimo, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. J. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos liga – paranoidine šizofrenija, jo psichikos sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nepagerėjo, nutraukus ambulatorinį stebėjimą R. J., tai gali turėti įtakos jo psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir R. J. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. J. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. J. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo R. J. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti R. J. ir nukentėjusiajam V. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.